Šioje svetainėje naudojami slapukai. Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Privatumo politika Nesutinku Sutinku
Publikacijos

ES teismas: Investicinio arbitražo (ICSID) sprendimai gali būti vykdomi, jei valstybės savo įsipareigojimus investuotojams pažeidė prieš įstodamos į ES 2019-07-03

Solveigawww

Prof. dr. Solveiga Palevičienė

2019 birželio 19 d. Europos Sąjungos (ES) Bendrasis teismas priėmė svarbų sprendimą investicinio ginčo byloje „Micula prieš Rumuniją“ ir panaikino Europos Komisijos (EK) sprendimą dėl valstybės pagalbos, kuriuo EK uždraudė Rumunijai įvykdyti 2013 m. gruodžio 11 d. Investicinio tribunolo (ICSID) sprendimą sumokėti investuotojams apie 200 mln. dolerių siekiančią kompensaciją dėl kai kurių privilegijų ir garantijų investuotojams panaikinimo Rumunijai įstojus į ES.

Europos Komisijos vertinimu, tokio arbitražo sprendimo įvykdymas laikytinas neteisėta valstybės pagalba pagal ES teisę. ES Bendrasis teismas nusprendė, kad investicinio arbitražo sprendimai gali būti vykdomi, jei jie priimti dėl valstybės padarytų pažeidimų, prieš joms įstojant į ES ir įsigaliojant ES teisei.

Šis sprendimas atspindi Europos Komisijos ir tarptautinės investicinių arbitražų bendruomenės konfrontaciją bei jau daug metų trunkančią Europos Sąjungos vykdomą politiką, nukreiptą prieš galimybę ginčus tarp ES valstybių narių ir jos investuotojų spręsti arbitraže. Europos Komisija laikosi pozicijos, kad dvišalės investicijų apsaugos sutartys tarp ES valstybių narių prieštarauja ES teisei ir yra negaliojančios.

Arbitražo tribunolai ilgą laiką tokį EK požiūrį atmesdavo, laikydami, kad ES steigimo sutartys negali turėti įtakos kitų tarptautinių sutarčių galiojimui.

Kaip žinia, ES Teisingumo Teismas 2018 m. kovo 1 d. sprendimu byloje „Slovakija prieš Achmea B.V“ pripažino, jog ES valstybių narių tarpusavio investicijų apsaugos sutartys (angl. intra-EU BITs), numatančios galimybę ES investuotojams siekti kompensacijos tarptautiniuose arbitražuose (angl. Investor-State-Dispute-Settlement), prieštarauja Bendrijos teisei.

Po šio sprendimo tarptautinė arbitražo bendruomenė suabejojo, ar iš viso bus įmanoma investuotojams adekvačiai ir nešališkai apginti savo teises prieš jų teises pažeidžiančias ES valstybes. Nors arbitražo tribunolams ES teismo sprendimas neprivalomas, pradėta realiai suprasti, kad investicinio arbitražo ES valstybėse laukia saulėlydis. Ypač kai Europos Sąjunga naujos kartos tarptautinėse laisvos prekybos ir investicijų apsaugos sutartyse su trečiosiomis valstybėmis iškilusius ginčus tarp valstybių ir investuotojų siūlo spręsti nebe arbitraže, o specialiai tam įkurtame Investicinių ginčų teisme. Abejones dar labiau sustiprino ir nacionalinių teismų pozicija, ypač po Vokietijos (BGH) 2018 m. spalio 31 d. sprendimo, kuriuo jis panaikino arbitražo sprendimą byloje „Achmea prieš Slovakiją“ kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai. Tapo akivaizdu, kad, net sulaukus teigiamo arbitražo sprendimo, ES valstybėse tokius sprendimus įvykdyti bus praktiškai neįmanoma.

„Micula prieš Rumuniją“ byloje ginčas kilo po to, kai du Švedijos investuotojai dar pagal 1998 m. Rumunijos vyriausybės patvirtintą investicijų skatinimo į apleistus Rumunijos regionus programą (angl. Tax Incentives Scheme, EGO 24) pradėjo Rumunijoje maisto ir gėrimų gamybos verslą Bihor regione. Rumunija 2005 m. panaikino lengvatų ir skatinimo sistemą, besirengdama 2007 m. stojimui į ES. Investuotojai pradėjo prieš Rumuniją arbitražo procesą teigdami, kad taip buvo pažeisti jų teisėti lūkesčiai bei atitinkamai Rumunijos ir Švedijos investicijų apsaugos sutartyje nustatytas įsipareigojimas investicijas traktuoti teisingai ir sąžiningai bei nepažeisti teisėtų investuotojų lūkesčių (angl. fair and equatable treatment of investments). Tribunolas pripažino investuotojų teisių pažeidimą ir priteisė iš Rumunijos kompensaciją.Nors Rumunija bandė arbitražo sprendimą panaikinti, ICSID anuliavimo komisija tai padaryti atsisakė. Rumunijai iš dalies įvykdžius sprendimą,Europos Komisija dar 2014 m. gegužės mėnesį įpareigojo Rumuniją sustabdyti bet kokius ICSID arbitražo sprendimo įvykdymo veiksmus (angl. suspension injunction), o 2015 m. kovo 30 d. priėmė oficialų sprendimą, draudžiantį Rumunijai sumokėti priteistą kompensaciją pagal arbitražo sprendimą.

Rumunija atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje, nes, atsisakydama vykdyti arbitražo sprendimą, ji rizikavo pažeisti savo tarptautinius įsipareigojimus, o įvykdžius sprendimą jai grėsė Europos Komisijos bauda.

Galiausiai investuotojai kreipėsi į ES Bendrąjį teismą, o dauguma nacionalinių teismų, į kuriuos buvo kreiptasi dėl arbitražo sprendimo įvykdymo, sustabdė šio klausimą sprendimą iki ES teismas tars paskutinį žodį.

Nors ES Bendrojo teismo sprendimas „Micula prieš Rumuniją“ byloje dar gali būti skundžiamas ES Teisingumo teismui, ES investuotojai, rodos, jau galėtų lengviau atsikvėpti. Kita vertus, ES Bendrasis teismas savo sprendimu taip ir neatsakė į esminį klausimą, ar pats arbitražo sprendimas, kuriuo priteista kompensacija užsienio investuotojams už jo teisių pripažinimą, apskritai gali būti laikomas valstybės pagalba, kuri draudžiama pagal ES teisę. Teismas tik pasakė, kad investicinio arbitražo (ICSID) sprendimai gali būti vykdomi, jei valstybės savo įsipareigojimus investuotojams pažeidė prieš įstodamos į ES.Dauguma ekspertų laiko, kad rasti rimtų bei objektyvių argumentų, kodėl arbitražo sprendimai galėtų būti laikomi neteisėta valstybės pagalba ir negali būti vykdomi, būtų labai sunku. Taigi klausimas dėl kitų galimų investicinio arbitražo sprendimų įvykdymo ES valstybėse galimybių vis dar lieka atviras ir yra didelė rizika, kad, atėjus dar vienai bylai, ES teismas vėl priims politinį sprendimą, kaip tai atsitiko „Slovakija prieš Achmea“ byloje, ir taip bus galutinai uždarytos durys investiciniam arbitražui tarp ES valstybių narių ir ES investuotojų.

 

Prof. dr. Solveiga Palevičienė, advokatų kontoros GLIMSTEDT partnerė, advokatė. Komentaras publikuotas naujienų portale vz.lt


Teisininkai: Prof. Dr. Solveiga Palevičienė



Kontaktai

Jogailos 4, 01116 Vilnius
Telefonas: +370 5 2690 700