Šioje svetainėje naudojami slapukai. Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Privatumo politika Nesutinku Sutinku
Publikacijos

Darbo santykių reglamentavimas: svarbiausi pasikeitimai 2019 metais ir kas laukia 2020-aisiais2019-12-31

Ausra Laura Arturas

Iš kairės: Artūras Tukleris, Aušra Maliauskaitė-Embrektė, Laura Tunkevičiūtė

Ir praėjusiais 2019 metais, ir prasidedančiais 2020-aisiais gausu darbo teisinių santykių reglamentavimo pasikeitimų, kurių nevertėtų pražiūrėti nė vienam darbdaviui ir darbuotojui. Šiame straipsnyje mūsų darbo teisės ekspertai partnerė, advokatė Aušra Maliauskaitė-Embrektė, vyresnysis teisininkas Artūras Tukleris ir teisininkė Laura Tunkevičiūtė trumpai aptaria tiek jau įvykusius reikšmingesnius teisinio reglamentavimo pasikeitimus, tiek ateityje numatomas naujoves.

2019 METAIS ĮVYKĘ REIKŠMINGESNI PASIKEITIMAI 

Tobulinant vis dar naujuoju vadinamą 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusį Darbo kodeksą (DK), 2019 metais buvo priimti ir jau įsigaliojo keli reikšmingesni pakeitimai. Matydami, kad darbo sutarties šalims šie pagrindinio darbo santykius reglamentuojančio teisės akto pakeitimai dažnai nežinomi, priminsime reikšmingiausius. 

2019 metais įsigalioję DK pakeitimai

  • Pranešėjų apsauga. 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo DK 31 str. 3 d. bei 59 str. 2 d. pakeitimai, susiję su tą pačią dieną įsigaliojusiu Pranešėjų apsaugos įstatymu. DK pakeitimų tikslas - apsaugoti darbuotojus, pateikusius informaciją apie darbdavio pažeidimą Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Primename, kad, vadovaujantis Pranešėjų apsaugos įstatymu, visose valstybės ar savivaldybės įstaigose turi būti įdiegti vidiniai informacijos apie pažeidimus teikimo kanalai. Tokia pareiga nustatyta ir privatiems darbdaviams, kuriuose dirba bent 50 darbuotojų. Plačiau apie vidinius informacijos apie pažeidimus teikimo kanalus kviečiame skaityti šiame straipsnyje.
  • Profesinės sąjungos. 2019 m. balandžio 3 d. įsigaliojo DK 179 str. 2 d. pakeitimai, priimti reaguojant į nemažai diskusijų sulaukusią teisminę praktiką dėl darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos sampratos. Pakeitimais numatyta, kad darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga gali būti laikoma ne tik atskira profesinė sąjunga, kaip tai buvo tiesiogiai nustatyta iki tol, bet ir aukštesnio lygio profesinių sąjungų įsteigti padaliniai, jeigu jie įsteigti laikantis DK 179 str. 2 d. nustatytos tvarkos, t.y. jeigu tokių padalinių nariais steigimo momentu yra atitinkamai ne mažiau kaip 20 to darbdavio darbuotojų arba ne mažiau kaip 1/10 visų to darbdavio darbuotojų, bet ne mažiau kaip trys.
  • Darbo skelbimai. 2019 m. liepos 27 d. įsigaliojo DK 25 str. 6 d. bei 139 str. 2 d. 1 p. pakeitimai, kuriais iš esmės numatyta, kad darbdavys darbo skelbime privalo nurodyti informaciją apie siūlomo darbo užmokesčio dydį ir (arba) dydžio intervalą. Plačiau apie šį pakeitimą galite susipažinti perskaitę šį straipsnį. Nors pakeitimai įsigaliojo senokai, tačiau praktika rodo, kad įstatymo reikalavimo vis dar dažnai nesilaikoma.

Be šių ir kai kurių kitų nepaminėtų DK pasikeitimų, primintinos ir kitos su darbo santykiais susijusios verslui reikšmingesnės 2019 metais įsigaliojusios naujovės.

  • Užsieniečių įdarbinimas. 2019 metais įsigaliojo visuma pakeitimų, susijusių su užsieniečių įdarbinimu Lietuvoje. Pakeitimų yra Užsieniečių teisinės padėties įstatyme, Užimtumo įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose (Vizų išdavimo tvarkos apraše, Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos apraše, Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo tvarkos apraše ir dar kituose).

Didžiausia naujove laikytinas naujos informacinės sistemos (MIGRIS) įdiegimas, vėlavęs bene 4 mėnesius. Nors kai kuriais aspektais vykdoma migracijos reforma palengvino užsieniečių iš trečiųjų šalių atvykimą, apsigyvenimą ar įdarbinimą Lietuvoje (t.y. palengvino procedūras, sumažino teiktinų dokumentų sąrašus, numatė tam tikras lengvatas kai kurių valstybių piliečiams ir t.t.), tačiau ir apsunkino kai kurių kategorijų asmenų įdarbinimą arba apskritai atvykimą į Lietuvą. Pavyzdžiui, apsunkino aukštos kvalifikacijos asmenų iš kai kurių trečiųjų šalių įdarbinimą Lietuvoje arba jų šeimos narių atvykimą į Lietuvą siekiant gauti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu. Taip pat grąžinta pareiga komandiruojamam užsienio darbuotojui turėti leidimą dirbti Lietuvoje. Su tam tikrais pakeitimais siūlome susipažinti šiuose anksčiau publikuotuose straipsniuose dėl Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimų bei dėl naujų pareigų darbdaviams teikti institucijoms informaciją apie Lietuvoje įdarbintus ar komandiruotus užsieniečius.

  • Darbo laiko apskaita. Nors 2019 metais priimta nemažai Užimtumo įstatymo pakeitimų, paminėtinas vienas aktualesnių šio įstatymo 58 str. 2 d. pakeitimų, kad nuo 2019 m. liepos 27 d. darbdaviai prievolę įtraukti į apskaitos dokumentus darbuotojo dirbtus viršvalandžius, darbo laiką švenčių dieną, poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką, darbuotojo darbo laiką naktį, privalo įvykdyti iki tos pačios darbo dienos darbovietėje pabaigos. Anksčiau šią prievolę darbdaviai turėjo įvykdyti iki kitos darbo dienos darbovietėje pabaigos ar išimtiniu atveju - ir vėliau. Vengimas vykdyti minėtą prievolę ar netinkamas jos vykdymas gali būti pripažintas nedeklaruotu darbu, už kurį gresia tiek bauda, tiek individualus ginčas su darbuotoju.
  • Listinguojamų bendrovių atlygio politika. Įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/828, 2019 metais įsigaliojo Akcinių bendrovių įstatymo, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo ir kitų įstatymų pakeitimai. Be kitų pakeitimų, Akcinių bendrovių įstatymo 373 straipsnyje nustatyta, kad akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, turės patvirtinti ir viešai paskelbti įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkančią atlygio politiką, kuri būtų taikoma bent bendrovės vadovui, valdybos ir stebėtojų tarybos nariams. Tokią atlygio politiką tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas. Nors šis pakeitimas įsigaliojo dar 2019 metų viduryje, tačiau formaliai atlygio politika turėtų būti patvirtinta ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 1 dienos. Susijusiu bei nauju Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 233 straipsniu nustatoma pareiga teikti atlygio ataskaitas, kuriose turės būti nurodoma tam tikra informacija apie kiekvieną valdymo ir priežiūros organų nario atlygį. Už įstatymų nesilaikymą numatytos ir administracinės nuobaudos.
  • Šeimyniniai įsipareigojimai bei nuspėjamos darbo sąlygos. 2019 m. birželio 20 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama direktyva 2010/18/ES. Naująja direktyva siekiama dirbančioms moterims ir vyrams sudaryti galimybes vienodai dalytis vaikų ir giminaičių priežiūros pareigomis bei suteikti didesnes galimybes rinktis darbo ir šeiminio gyvenimo derinimo formas. Nors direktyva jau įsigaliojusi, tačiau valstybės turės ją įgyvendinti per trejus metus nuo priėmimo. Tą pačią dieną priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES)  2019/1152 dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų Europos Sąjungoje, kurios tikslas - gerinti darbo sąlygas skatinant skaidresnį ir labiau nuspėjamą užimtumą kartu užtikrinant darbo rinkos gebėjimą prisitaikyti. Direktyvą valstybėms narėms reikės įgyvendinti iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. 

 

2020 METAIS ĮSIGALIOSIANTYS IR PLANUOJAMI PASIKEITIMAI 

Dar 2019 metais buvo priimti tam tikri aktualūs DK pakeitimai, įsigaliosiantys 2020 metais. Tarp tokių paminėtinos tokios aktualesnės numatomos DK naujovės:

  • Darbo santykiai darbdavio bankroto atveju. 2020 m. sausio 1 d. įsigalioja DK 62, 63, 149 ir 200 straipsnių bei kitų įstatymų pakeitimai, susiję su įmonių nemokumo teisiniais aspektais, kuriais siekiama didinti nemokumo procesų efektyvumą ir sudaryti sąlygas išsaugoti gyvybingą verslą. Šiais pakeitimais iš esmės siekiama aiškiau reglamentuoti darbo sutarties nutraukimą darbdavio bankroto atveju, jį pagreitinti ir palengvinti. Pavyzdžiui, panaikinama darbdavio pareiga bankroto atveju konsultuotis su darbo taryba ar profesine sąjunga dėl grupės darbuotojų atleidimo, kaip tai numatyta DK 207 str., numatomos naujovės įteikiant darbuotojams įspėjimus apie atleidimus (kai jų įteikti tiesiogiai negalima, o siunčiama paštu arba el. būdu), nustatomi kolektyvinių sutarčių ar atskirų jų nuostatų galiojimo aspektai bankroto iškėlimo atveju ir kt. Aktualūs pakeitimai darbuotojams nustatyti ir Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatyme.
  • Tėvystės atostogos. 2020 m. sausio 1 d. įsigalioja DK 133 str. 1 d. pakeitimai, kuriais numatoma, kad darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos trisdešimties kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogos, o šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieni metai. Iki 2020 metų šiomis tėvystės atostogomis galima naudotis tik laikotarpiu, kol vaikui sukanka trys arba tam tikrais atvejais šeši mėnesiai. Kitaip tariant, pakeitimu pratęstas laikotarpis, per kurį tėvai galės pasinaudoti tėvystės atostogomis. Svarbu ir tai, kad tokios nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusios nuostatos, be kita ko, taikomos ir iki pakeitimų įsigaliojimo gimusių vaikų tėvams, jeigu po 2020 m. sausio 1 d. nėra praėjęs vienų metų terminas nuo vaiko gimimo dienos, ir tėvai dar nebuvo pasinaudoję po vaiko gimimo suteikiamomis trisdešimt kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogomis.
  • Šventinės dienos. Nuo 2020 metų papildytas DK 123 straipsnyje nustatytas šventinių dienų sąrašas lapkričio 2-ąja – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena.
  • Darbuotojų kasmetinės atostogos. Primintina, kad po 2020 m. liepos 1 d. nebebus taikoma DK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 str. 8 d. nuostata, pagal kurią darbuotojai, iki DK įsigaliojimo turėję nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki minėtos dienos, t.y. 2020 m. liepos 1 d. Į tai turėtų atkreipti dėmesį tiek darbuotojai, turėję tokį didesnį skaičių nepanaudotų atostogų, tiek tokių darbuotojų turintys darbdaviai. Nuo 2020 m. liepos 1 d. visais atvejais bus taikomi DK 127 str. 5 ir 6 d. nustatyti ribojimai, t.y., kad teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, nebent būtų nustatyta, kad darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.
  • Planuojami pakeitimai ateityje. Be šių jau neabejotinai įsigaliosiančių DK pakeitimų, paminėtina, kad 2020 numatomi ir kiti DK pakeitimai, kurie šiuo metu yra tam tikrose teisėkūros stadijose. Nors pasiūlymų yra įvairių, šiuo metu paminėtini tik keli reikšmingesni. Pavyzdžiui, ypatingesnio dėmesio turėtų sulaukti šiuo metu derinamas ir daug DK straipsnių keičiantis įstatymo projektas (jo įsigaliojimas, jeigu įstatymas bus priimtas, numatomas 2020 m. liepos 1 d.), kuriuos numatoma patikslinti tam tikras DK nuostatas juridinės technikos ar teisinio aiškumo tikslais, pašalinti pastebėtas teisės spragas bei pakeisti reglamentavimą. Ne mažiau dėmesio turėtų būti vertas DK 108, 109 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kurio tikslas - įgyvendinti 2018 m. birželio 28 d. priimtą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2018/957, kuria nustatyti tam tikri pakeitimai darbuotojų komandiravimo srityje (iš dalies pakeista direktyva 96/71/EB). Minėtas DK 108, 109 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas bet kuriuo atveju turės būti priimtas, tik dar neaišku, kokio konkretaus turinio, kadangi visos valstybės narės ne vėliau kaip iki 2020 m. liepos 30 d. privalo priimti ir paskelbti įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus,  kad būtų laikomasi aptariamos direktyvos. Nors DK 108 ir 109 straipsniai iš esmės skirti užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio darbdavio darbuotojo komandiravimui į Lietuvą, tačiau panašaus pobūdžio teisės aktų pakeitimai turės būti priimti bei taikomi ir kitose ES valstybėse narėse bei bus aktualūs Lietuvos darbdaviams, komandiruojantiems darbuotojus į kitas ES valstybes nares (tai aptarsime vėliau šiame straipsnyje). Seime yra užregistruotų ir daugiau atskirų DK projektų, tačiau neaišku, ar jie visi bus priimti.

 

Be aptartų numatomų DK pakeitimų, atkreiptinas dėmesys ir į kitus 2020 metais įsigaliosiančius arba numatomus teisinio reglamentavimo, susijusio su darbo santykiais, pasikeitimus:

  • Didės minimali alga. Nuo 2020 m. sausio 1 d. darbuotojams, atliekantiems nekvalifikuotą darbą, turės būti mokama ne mažesnė nei 607 Eur minimali mėnesinė alga (MMA) arba ne mažesnis nei 3,72 Eur minimalus valandinis atlygis (MVA), bruto. Primintina, kad minimali mėnesinė alga galima tik už nekvalifikuotą darbą.
  • Keičiasi dienpinigių apmokestinimo tvarka. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigalioja Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių pakeitimai, pagal kuriuos visi darbuotojams mokami dienpinigiai bus neapmokestinami tik tuo atveju, jeigu darbuotojo darbo užmokestis bus ne mažesnis nei minimali mėnesinė alga, padauginta iš koeficiento 1,65. Anksčiau šis koeficientas buvo 1,3. Pokytis aktualus visiems į užsienį komandiruojamiems darbuotojams. Plačiau apie šį pakeitimą kviečiame skaityti šiame straipsnyje.
  • Pasikeitimai komandiravimo srityje. Kaip minėjome, Seime užregistruotas DK 108, 109 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kurio tikslas - įgyvendinti direktyvą 2018/957, priimtą dar 2018 m. birželio 28 d. Direktyva 2018/957 iš dalies keičiama Direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje. Ja nustatomos itin aktualios naujovės komandiravimo srityje, pavyzdžiui, direktyvoje numatyta, kad ilgalaikės komandiruotės (12 arba 18 mėnesių) atveju komandiruotam darbuotojui turėtų būti taikomos visos priimančios šalies teisės aktų normos, išskyrus tam tikras išimtis (dėl darbo sutarties nutraukimo, nekonkuravimo sąlygų, papildomų profesinių pensijų sistemų), arba, pavyzdžiui, kad darbuotojui mokami dienpinigiai laikomi darbo užmokesčio dalimi tik tuo atveju, jeigu jie aiškiai atskirti nuo faktinių kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidų. Tai tik keli aptariamoje direktyvoje įtvirtinti pavyzdžiai, kurie netrukus bus aktualūs verslui, komandiruojančiam darbuotojus į užsienį. Direktyvos nuostatas valstybės narės privalo įgyvendinti ir pradėti taikyti nuo 2020 m. liepos 30  d. Tad Lietuvos darbdaviai, komandiruojantys darbuotojus į kitas valstybes nares, turėtų atidžiai sekti pakeitimus, kurie bus priimti kitose valstybių narių šalyse, siekdami tinkamai organizuoti darbą komandiruočių metu.
  • Mobilūs darbuotojai ir mobilumo paketas. 2020 m. sausio 1 d. įsigalioja Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašo pakeitimai, aktualūs kelių transporto ir geležinkelio transporto įmonėms. Be to, vėl aktyvėja diskusijos bei ES institucijose tęsiamos teisėkūros procedūros dėl Lietuvos vėžėjus itin gąsdinančių Mobilumo paketo nuostatų (pvz., dėl vilkiko grąžinimo kartą per kelias savaites į vieną veiklos centrų, kabotažo taisyklių bei griežtesnių darbo ir poilsio laiko reikalavimų ir kt.), kurių įsigaliojimas gali neigiamai paveikti ir Lietuvos darbo rinką. Koks bus galutinis mobilumo paketas bei kokias pasekmes jis atneš, paaiškės tik 2020-aisiais.
  • Kvotos užsieniečiams. 2020 m. liepos 1 d. įsigalioja irgi Lietuvos verslininkus bauginančios Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 571 straipsnio nuostatos dėl kvotų užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvą dirbti pagal profesiją, įtrauktą į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą, nustatymo. Kita vertus, šių nuostatų įsigaliojimas dar nereikš kvotų taikymo, kurių taikymas numatomas nuo 2021 m. sausio 1 d. Minėto pakeitimo pagrindu įgaliotos institucijos iš esmės rinks informacija ir spręs, kokias kvotas užsieniečiams nustatyti nuo 2021 m. sausio 1 d.
  • Opcionų apmokestinimas. Nors mokesčių ir socialinės apsaugos teisės pakeitimų, kurie tam tikra prasme liečia darbo santykius, 2019 buvo ir 2020 numatoma nemažai, tačiau paminėtinas svarbus pakeitimas, kad nuo 2020 m. vasario 1 d. neapmokestinamoms pajamams bus priskiriamos ir darbuotojo pagal pasirinkimo sandorius iš darbdavio ar su juo susijusio asmens nauda, gauta įsigijus akcijų neatlygintinai ar už lengvatinę kainą, jeigu akcijos įsigyjamos ne anksčiau kaip po 3 metų nuo teisės į pasirinkimo sandorį suteikimo. Ši nuostata bus taikoma pajamoms pagal pasirinkimo sandorius, kurie sudaryti nuo 2020 m. vasario 1 d. Ši nauja mokestinė lengvata opcionams sudarys sąlygas lengviau pritraukti naujus darbuotojus, motyvuoti bei didinti jų lojalumą, yra ypač aktuali startuoliams.
  • Darbuotojų sauga ir sveikata. 2020 m. gegužės 1 d. įsigalios Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatos dėl profesinės rizikos vertinimo, darbuotojų instruktavimo, apmokymo ir kt. bei nuostatos dėl potencialiai pavojingų įrenginių sąvokos, taip pat naudojimo bei priežiūros. Susiję pakeitimai atlikti ir Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatyme bei Administracinių nusižengimų kodekse. Taip pat keičiasi administracinės nuobaudos už administracinius nusižengimus pažeidus darbo įstatymus.

Apžvalga publikuota naujienų portale Verslo žinios.


Teisininkai: Laura Tunkevičiūtė , Aušra Maliauskaitė-Embrektė, Artūras Tukleris



Kontaktai

Jogailos 4, 01116 Vilnius
Telefonas: +370 5 2690 700