Šioje svetainėje naudojami slapukai. Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Privatumo politika Nesutinku Sutinku
Publikacijos

Ar reikia skubėti atleisti prasižengusį darbuotoją?2019-04-02

Karolinawww

Asocijuotoji partnerė, advokatė Karolina Baronaitė-Birmontė

Kalbant apie darbo drausmės pažeidimus, dar kartą pasitvirtina posakis „Devynis kartus pamatuok, dešimtą – kirpk“. Ir matuoti derėtų neskubant.

Darbo kodekso 58 straipsnis numato, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Iš pirmo žvilgsnio tokia nuostata yra visiškai aiški ir skaitant nekyla abejonių dėl jos taikymo, tačiau paprastai gyvenime ne viskas taip paprasta ir aišku.

Labai dažnai pasitaiko atvejų, kai identifikuoti pažeidimą darbdavys gali labai greitai, bet nustatyti kaltininkus ne visada būna taip paprasta. Kaip ne kartą yra paminėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – Teismas), atleidimas yra griežčiausia taikoma priemonė darbo drausmę pažeidusio darbuotojo atžvilgiu ir ji turi būti taikoma įvertinus visas aplinkybes, būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai. Kruopščiai išsiaiškinti visas aplinkybes bei įvertinti pažeidimo sunkumą mėnesio gali ir neužtekti.

2019 m. kovo 8 d. nutartimi Teismas aiškina, nuo kurio momento pradedamas skaičiuoti tas mėnuo.

Nagrinėjamoje byloje darbdavys apie neva padarytą pažeidimą sužinojo 2017 m. balandžio 3 d., gavęs raštą iš kito juridinio asmens, kuriame nurodoma, jog Darbdavio darbuotojas neatvyksta teikti paslaugų. Drausminė nuobauda darbuotojui buvo paskirta 2017 m. birželio 16 d., taigi, darbuotojo nuomone, praleidus nustatytą drausminės nuobaudos paskyrimo terminą. Darbdavys nuobaudą skyrė tik birželį, nes iki to laiko aiškinosi aplinkybes, tikrino informaciją bei vertino padaryto pažeidimo sunkumą.

Pirmosios instancijos teismas darbdavio atliktus veiksmus vertino ne kaip priemonę būtinai informacijai gauti, o kaip neteisėtą veiksmą – priemonę drausminės nuobaudos skyrimo termino eigos pradžiai vilkinti, t. y. nukelti į ateitį.

Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad Darbo kodekse nustatytas vieno mėnesio terminas yra garantija darbuotojui, jog drausminė nuobauda jam gali būti taikoma tik per šį terminą nuo darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo momento. Pagal šią įstatymo nuostatą reikšminga ne pažeidimo padarymo diena, o jo paaiškėjimo momentas. Darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena laikoma ta diena, kurią apie darbuotojo padarytą pažeidimą tapo žinoma darbdaviui. Darbdaviui sužinojus apie darbuotojo padarytą pažeidimą prasideda termino eiga ir per šį vieno mėnesio terminą darbdavys turi apsispręsti ir gali skirti drausminę nuobaudą darbuotojui.

Teismas išaiškino, kad darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena yra ta diena, kurią darbdavio atstovams – juridinio asmens vadovui, administracijos pareigūnams tapo žinomas darbo drausmės pažeidimo faktas ir darbo drausmės pažeidimą padaręs konkretus darbuotojas. Darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimas, nuo kurio prasideda vieno mėnesio terminas, reiškia, kad turima informacija nekelia pagrįstų abejonių dėl darbo drausmės pažeidimo fakto ir pažeidėjo asmens. Tai reiškia, kad jei darbdavys negali identifikuoti pažeidimą padariusio asmens, 1 mėnesio terminas nepradedamas skaičiuoti.

Taigi tokiu išaiškinimu Teismas suteikė darbdaviui galimybę kruopščiai atlikti tyrimą, kaip įmanoma operatyviau bet, esant reikalui, ir ilgiau nei mėnesį aiškintis aplinkybes siekiant atsakingai priimti sprendimą.

Neretai praktikoje teisininkams ar kitiems įmonės darbuotojams yra pavedama atlikti tyrimą, t.y. surinkti visą reikalingą informaciją, pažeidimo padarymo aplinkybes. Teismas pripažino, jog atlikto tyrimo rezultato, pavyzdžiui, išvados, pateikimo diena gali būti laikoma darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena, jeigu darbdavys pagrindžia tokio tyrimo poreikį.

Buvus tokį poreikį Teismas pripažino ir nagrinėtoje byloje. Teismas konstatavo, kad darbdavys informaciją gavo iš kito juridinio asmens, taigi ja, elgdamasis apdairiai, atidžiai ir rūpestingai, negalėjo ir neturėjo besąlygiškai pasitikėti, o turėjo tirti ir vertinti joje pateiktų duomenų tikrumą, pakankamumą ir pan., jam prieinamomis priemonėmis pasitikrinti gautą pirminę informaciją. Tai patvirtina objektyvų poreikio atlikti tyrimą egzistavimą, o pasak Teismo, apdairus, atidus ir rūpestingas asmens elgesys nevertintinas kaip nesąžiningas ir neteisėtas.

 

Advokatė Karolina Baronaitė-Birmontė yra advokatų kontoros GLIMSTEDT asocijuotoji partnerė, bendrovių teisės, M&A ir darbo teisės ekspertė.

Straipsnis publikuotas naujienų portale VZ.lt



Kontaktai

Jogailos 4, 01116 Vilnius
Telefonas: +370 5 2690 700