Šioje svetainėje naudojami slapukai. Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Privatumo politika Nesutinku Sutinku
Publikacijos

Aktualūs teisės aktų pakeitimai 2019 metais: efektyvesni procesai ir naujos prievolės verslui 2019-01-03

logo

Kiekvienų metų pradžioje apžvelgiami įstatymų pakeitimai dažniausiai paliečia verslui aktualius mokesčių klausimus, tačiau šiemet nemažai naujovių yra ir kitose srityse. Nauji teisės aktai ir jų pakeitimai, tikimasi, paspartins ir padaryti efektyvesnį ne vieną verslo procesą, tačiau verslui randasi naujų prievolių bei griežtesnių reikalavimų, kuriems reikėtų suskubti pasiruošti. 

Advokatų kontoros GLIMSTEDT teisininkai jūsų patogumui parengė trumpą atmintinę su aktualiausiais teisės aktų pakeitimais, kurie jau įsigaliojo arba įsigalios greitu metu.

Įsigaliojo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimai: perskirstytas socialinio draudimo įmokų mokėjimas tarp darbuotojo ir darbdavio

Sausio 1 dieną įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas, pagal kurį valstybinio socialinio draudimo įmokos perkeltos pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui. Darbdaviai jau privalėjo perskaičiuoti darbuotojų bruto darbo užmokestį, jį padidindami 1,289 karto, ir atitinkamai pakeisti darbo sutartis su darbuotoju. Perskaičiuotas pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo atlyginimas darbuotojui mokamas nuo Įstatymo įsigaliojimo dienos.

Ausrawww

Partnerė Aušra Maliauskaitė-Embrektė

Darbdaviai, perskaičiuodami ir atitinkamai keisdami su darbuotojais sudarytas darbo sutartis, turi atkreipti dėmesį, kad dėl darbo užmokesčio perskaičiavimo ir dalies socialinio draudimo įmokų perkėlimo darbuotojui, darbuotojo neto darbo užmokestis, buvęs iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimų įsigaliojimo, sumažėti negali.

Geografinio blokavimo reglamentas: nebegalima diskriminuoti klientų, norinčių pirkti prekes ar paslaugas kitoje Europos Sąjungos šalyje internetu

2018 m. gruodžio 3 d. Europos Sąjungoje pradėtas taikyti vadinamasis Geografinio blokavimo reglamentas, kuris neleidžia diskriminuoti klientų, norinčių pirkti prekes ar paslaugas kitoje Europos Sąjungos šalyje internetu, kainų, pardavimo arba mokėjimo sąlygų atžvilgiu.

Dominykas www

Advokato padėjėjas Dominykas Sereika

Verslas visoje ES turėtų atkreipti dėmesį, kad neleidžiama klientams taikyti skirtingų mokėjimo sąlygų dėl klientų pilietybės, gyvenamosios  ar įsisteigimo vietos. Taip pat, jei klientas bus blokuojamas arba nukreipiamas į kitą internetinės sąsajos versiją, ar jam ribojama prieiga, verslininkas turės pateikti aiškų paaiškinimą. Vartotojams galima siūlyti nukreipti juos į kitas internetinės sąsajos versijas, tačiau nebegalima automatiškai perkelti jų į kitas internetinės sąsajos versijas pagal vartotojų gyvenamąją vietą.

Verslininkai ir toliau gali teikti specialius atskiroms klientų grupėms skirtus pasiūlymus, jei tai daro ne pagal pilietybės, gyvenamosios vietos ar įsisteigimo vietos kriterijus, ir nėra įpareigoti pristatyti prekes klientams į kitą valstybę narę nei ta, į kurią jie siūlo pristatyti.

Nauja Prekių ženklų įstatymo redakcija: galimybė registruoti naujas prekių ženklų rūšis ir trumpesnis prekių ženklų registravimo procesas

Sausio 1 d. įsigaliojusi nauja Prekių ženklų įstatymo redakcija naikina reikalavimą pavaizduoti prekių ženklą grafiškai. Dabar ženklą galima pavaizduoti bet kokia forma, kurią galima pateikti prekių ženklų registre taip, kad jį būtų galima aiškiai ir tiksliai nustatyti. Tai sudaro galimybes registruoti naujas prekių ženklų rūšis - garsus, judančius ženklus, vaizdo ir garso derinius, hologramas. Taip pat atsiranda nauja ženklų rūšis – sertifikavimo ženklai, kuriuos galės registruoti prekes ar paslaugas sertifikuojantys subjektai.

Giedrewww

Ekspertė, advokatė Giedrė Rimkūnaitė-Manke

Įstatyme numatyti ir kai kurie ženklų registravimo procedūros pakeitimai, kurie sutrumpins ženklų registravimo procesą. Dabar tretieji asmenys turės teisę teikti protestus per 3 mėnesius po paraiškos paskelbimo, o ne po sprendimo įregistruoti ženklą. Taip pat numatyta galimybė už papildomą mokestį prašyti skubios ekspertizės.

Keitėsi Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (ATGTĮ): autorių teisių gynimo procesas tampa paprastesnis ir efektyvesnis

Nuo sausio 1 dienos įsigaliojusius Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (ATGTĮ) pakeitimus lėmė sparti technologijų evoliucija ir dėl to kilusi būtinybė tobulinti autorių ir atlikėjų teisių apsaugą, kad būtų išvengta nevaldomo autorių ir atlikėjų teisių pažeidinėjimo viešai neteisėtai dalijantis kūriniais internete ir siekiant efektyviau surinkti ir paskirstyti kompensacinį atlyginimą už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais.

Iki šiol autoriai ar atlikėjai dažnai būdavo bejėgiai kovoti su internetinėmis turinio dalijimosi platformomis, nes, nagrinėjant bylas civilinio proceso tvarka, nebuvo įmanoma greitai ir efektyviai taikyti autorių ir atlikėjų teisių gynimo priemonių.

Astawww

Vyresnioji teisininkė, advokatė Asta Macijauskienė

ATGTĮ pakeitimas įtvirtino iš esmės naują teisių gynimo priemonę, leidžiančią, esant tam tikroms sąlygoms, Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (LRTK) blokuoti neteisėtą kūrinių viešą prieigą internete. Toks LRTK sprendimas sankcionuojamas Vilniaus apygardos administracinio teismo per 3 kalendorines dienas nuo LRTK prašymo gavimo dienos. Taigi teisių gynimo procesas bus žymiai paprastesnis ir taps efektyvesnis.

ATGTĮ pakeitimas taip pat suvienodino galimybę gauti kompensacinį atlyginimą įvairių kūrybinių sričių autoriams už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais analoginėje ar skaitmeninėje laikmenoje. Anksčiau tokią teisė turėjo tik audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių autoriai ir gretutinių teisių subjektai. Taip pat praplėstas apmokestinamos įrangos sąrašas, apmokestinant ne tik kopijuoklius, bet ir skenerius bei spausdintuvus. Dėl to bus surenkamas ir paskirstomas didesnis kompensacinis atlyginimas.

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimuose įtvirtinti nauji reikalavimai juridiniams asmenims: bendrovės privalo išviešinti tikruosius savo savininkus

Sausio 1 d. įsigaliojo privalomas reikalavimas visiems Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, įskaitant ir viešąsias įstaigas, asociacijas, ūkines ir mažąsias bendrijas, kooperatines bendroves, individualias įmones bei kitas juridinio asmens teisines formas, gauti, atnaujinti ir saugoti tikslią informaciją apie savo tikruosius naudos gavėjus ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo pateikti ją Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui.

Simonawww

Advokato padėjėja Simona Butkutė

Dažniausiai tikrasis naudos gavėjas (savininkas) yra pats bendrovės akcininkas, tačiau juo gali būti ir asmuo, kuris tiesiogiai neturi jokios nuosavybės bendrovėje. Tikrieji naudos gavėjai (angl. beneficial owner), nenorėdami teikti informacijos apie save, kartais bendroves steigia kitų fizinių asmenų – savo šeimos narių, giminaičių, verslo partnerių, profesionalių paslaugų teikėjų ir kt. - vardu. Reikalavimas išviešinti tikruosius naudos gavėjus yra ne tik svarbus žingsnis užtikrinant skaidrumo principą, tačiau ir viena iš prevencinių priemonių kovojant su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu bei mokesčių slėpimu ofšorinėse įmonėse.

Nauja Produktų saugos įstatymo redakcija: griežtesni reikalavimai produktų ženklinimui

2019 m. gegužės 1 dieną įsigalios nauja Produktų saugos įstatymo redakcija. Šiuo metu iš gamintojų, importuotojų ir platintojų nėra reikalaujama užtikrinti produkto atsekamumą jį paženklinus. Nuo 2019 m. gegužės 1 dienos gamintojai, importuotojai ir platintojai privalės tinkamai ženklinti gaminį ir užtikrinti, kad rinkos priežiūros institucijoms būtų lengviau surasti reikalavimų neatitinkančių gaminių tiekėjus. Atsakomybė dėl ženklinimo tenka ne tik gamintojui, bet ir importuotojui bei platintojui - jie privalo įsitikinti, jog gamintojas yra paženklinęs produkciją. Be įprasto ženklinimo, pagal ES reikalavimus, bus taikomi griežtesni reikalavimai dėl gamintojo, importuotojo ir platintojo duomenų nurodymo.

Akvilewww

Jaunesnioji teisininkė Akvilė Pauliūtė

Įstatymo pakeitimai taip pat suteikia daugiau teisių rinkos priežiūros institucijoms, prailgina tyrimo atlikimui ir baudos paskyrimui suteikiamą terminą, nustato naujus terminus verslui.

Verta paminėti, jog įsigaliosiantys pakeitimai taikomi neatsižvelgiant į būdus, kuriais prekės tiekiamos į rinką, vadinasi, suklusti turėtų ir elektronine prekyba užsiimantys asmenys.


Teisininkai: Simona Butkutė, Akvilė Pauliūtė, Giedrė Rimkūnaitė-Manke, Dominykas Sereika, Asta Macijauskienė, Aušra Maliauskaitė-Embrektė



Kontaktai

Jogailos 4, 01116 Vilnius
Telefonas: +370 5 2690 700