Šioje svetainėje naudojami slapukai. Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Privatumo politika Nesutinku Sutinku
Publikacijos

Paskelbti, bet neišmokėti dividendai – ar yra dėl ko nerimauti?2018-05-22

Edvardwww

Edvard Gasperskij

Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) nuostatomis, bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas ar vienintelis akcininkas, patvirtinęs metinių ar tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį, turi paskirstyti bendrovės pelną arba nuostolius. Esant teigiamam buhalteriniam rezultatui, akcininkai dažnai realizuoja vieną pagrindinių akcininkų turtinių teisių - teisę gauti bendrovės pelno dalį (dividendą).

Akcininkų sprendimu paskirti dividendai yra bendrovės įsipareigojimas akcininkams. Bendrovė turi išmokėti paskirtus dividendus ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną arba sprendimo skirti dividendus už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį priėmimo dienos.

Nuostatos dėl dividendų išmokėjimo yra pakankamai aiškiai apibrėžtos, ir dividendų išmokėjimas dažniausiai užbaigiamas išmokant lėšas netrukus po sprendimo priėmimo. Tačiau kas nutinka, kai dividendai nėra išmokamai per ABĮ nurodytą vieno mėnesio terminą?

Vėlavimą išmokėti dividendus gali nulemti skirtingos priežastys, tiek objektyvios, tiek subjektyvios. Akcininkai gali neteisingai įvertinti pinigų srautų poreikį ir paskirtiems dividendams gali tiesiog nelikti apyvartinių lėšų, bendrovė gali susidurti su laikinais ar ilgalaikiais sunkumais dėl prasidėjusių teisminių procesų ar, tarkime, dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūros. Bendrovė ir akcininkai taip pat gali nutarti palikti įsipareigojimą, pavyzdžiui, kaupti ir išmokėti palūkanas už skolą, įskaityti priešpriešinius įsipareigojimus (skolas) ir kitiems tikslams.

Praėjus vienam mėnesiui nuo sprendimo skirti dividendus ir dividendų negavus, t. y. bendrovei (skolininkui) neįvykdžius savo įsipareigojimų, akcininkas tampa kreditoriumi ir gali reikalauti išmokėti dividendus (skolą) teismine tvarka. Be to, kad bendrovė yra skolinga akcininkui apibrėžtą skolos sumą, akcininkas, be kitų su skolos išreikalavimu susijusių sumų, turi teisę pagrįstai tikėtis palūkanų už vėlavimą atsiskaityti.

Tuo atveju, jei skolininkas (bendrovė) ir kreditorius (akcininkas) skolos teisinio santykio neįformina atskira paskolos / finansavimo sutartimi, o akcininkų sprendimas dėl dividendų išmokėjimo nenumato atskirų nuostatų dėl palūkanų skaičiavimo, akcininko pareikalavimu, turėtų būti skaičiuojamos Civiliniame kodekse nurodytos 6 proc.  dydžio metinės palūkanos.

Siekdamos visiško aiškumo dėl skolos mokėjimo terminų ir sąlygų, šalys dėl konkrečių skolos grąžinimo taisyklių ir palūkanų dydžio gali susitarti pasirašydamos atskirą paskolos /finansavimo sutartį.

Sudarius sutartį dėl paskolos grąžinimo ir palūkanų skaičiavimo nereikėtų pamiršti, kad tokie susitarimai yra vertinami kaip sandoriai tarp asocijuotų asmenų, todėl juos gali atidžiai stebėti ir vertinti mokesčių administratorius.

Visų pirma, asocijuoti subjektai turi užtikrinti, kad tokios paskolos sąlygos realios, palūkanų norma atitiktų rinkos sąlygas. Tuo atveju, jeigu šalys nusprendžia, kad paskola yra beprocentė, šalims (juridiniams asmenims) iškyla pareiga skaičiuoti „menamas“ palūkanas, kurios yra atvaizduojamos tik apskaitos dokumentuose ir gali paveikti abiejų subjektų mokestinį rezultatą.

Priklausomai nuo to, kaip bendrovė ir akcininkai pasirenka įforminti skolos teisinius santykius, gali atsirasti skirtingos situacijos, kurias gali įvairiai traktuoti  teismai ir mokesčių administratorius. Dėl to, vėluojant išmokėti dividendus, visuomet rekomenduojame iš anksto pasitarti, įvertinti mokestines pasekmes ir sudėlioti tinkamą mokėjimų strategiją.

 

Edvard Gasperskij, advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnysis teisininkas / mokesčių konsultantas, advokatas.

Straipsnis publikuotas naujienų portale vz.lt


Teisininkai: Edvard Gasperskij



Kontaktai

Jogailos 4, 01116 Vilnius
Telefonas: +370 5 2690 700