Šioje svetainėje naudojami slapukai. Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Privatumo politika Nesutinku Sutinku
Publikacijos

Užsienio valdininko papirkimas – nusikaltimas ir Lietuvoje2016-04-06

Šiais laikais korupcija ir sukčiavimas retai kada apsiriboja vienos valstybės sienomis. Kovai su tarptautine korupcija intensyvėjant, vis daugiau žmonių supranta, jog už valdininko besivystančioje, vadinamojo „trečiojo pasaulio“, valstybėje papirkimą, net jei siekiant paslėpti pėdsakus įtraukiama daug tarpininkų, atsakomybė asmeniui kiltų pagal išsivysčiusios valstybės, kurioje įsikūrusi jo buveinė, įstatymus.

Tokioms žinioms plisti didelę paskatą duoda JAV Korupcinių veiksmų užsienyje įstatymas (angl. Foreign Corrupt Practices Act (FCPA)) ir pasaulio žiniasklaidos plačiai nušviečiamas jo įgyvendinimas. Pastaraisiais mėnesiais beveik vien tik korupcijos kontekste linksniuojama Tarptautinė futbolo federacija (FIFA) kol kas išvengė šio įstatymo pasekmių tik todėl, kad nėra pripažinta tarptautine viešąja organizacija minėto įstatymo tikslais, t.y. tokia, kurios pareigūnų papirkinėjimas JAV laikomas nusikaltimu, kaip, pavyzdžiui, Pasaulio bankas, JTO ar Tarptautinis valiutos fondas. Trumpai tariant, šis teisės aktas numato atsakomybę JAV už korupcinio pobūdžio veiksmus užsienyje.

Atkreiptinas dėmesys, kad ir Lietuvos baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę ne tik už Lietuvos, bet ir už užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinės viešosios organizacijos valdininkų ir pareigūnų papirkimą, ypač atsižvelgiant į 2015 metų lapkritį įsigaliojusius Baudžiamojo kodekso pakeitimus, kuriais jis buvo suderintas su EBPO 1997 metų Konvencijos dėl kovos su užsienio šalių pareigūnų papirkinėjimu verslo sandoriuose reikalavimais ir kurie, be kita ko, išplėtė kodekse jau ir iki tol naudotą „valstybės tarnautojo“ sąvoką. Dabar valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, dirbantis ar einantis pareigas bet kokiame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje (taigi ir tokioje, kuri pagal jai taikomą teisę nelaikoma juridiniu asmeniu), kurią kontroliuoja užsienio valstybė, taip užtikrinant, kad būtų visiškai apimti visi asmenys, kurie pagal aukščiau minėtą Konvenciją galėtų vykdyti užsienio valstybės deleguotą viešąją funkciją, įskaitant bet kokias viešąsias agentūras ar viešuosius juridinius asmenis atitinkamose valstybėse. Šiuo atveju kontrolė lieka vertinamuoju požymiu ir būtų įrodinėjama priklausomai nuo valstybei tiesiogiai ar netiesiogiai priklausančios atitinkamos balsavimo teisių ar tiesiog įstatinio kapitalo dalies, tačiau atsižvelgiant taip pat ir į konkrečioje šalyje veikiantį atitinkamų teisinių subjektų reguliavimą, sprendžiant, ar jie yra valstybės kontroliuojami.

Nors bet kokie tokio pobūdžio nusižengimų tyrimai greičiausiai reikštų gilinimąsi į užsienio spaudos publikacijas ir teisinės pagalbos prašymų teikimą atitinkamai užsienio valstybei, ir tai teoriškai turėtų ilgai užtrukti, tačiau 2003 metų Jungtinių Tautų Konvencija prieš korupciją, kuri galioja ir Lietuvai, veikia ir kaip teisinės pagalbos sutartis tarp valstybių konvencijos narių šios Konvencijos įgyvendinimo tikslais. Taigi net ir Lietuvai neturint tarpusavio teisinės pagalbos sutarties su konkrečia valstybe Konvencijos šalimi, pavyzdžiui, Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje ar Azijoje, teisinis bendradarbiavimas korupcijos tyrimų srityje būtų vykdomas taip, lyg tokia sutartis egzistuotų.

Apie Lietuvoje atliekamus tyrimus Lietuvos subjektams, kurie tiesiogiai ar per tarpininkus galimai papirkinėjo užsienio valdininkus, kol kas nėra viešai žinoma, tuo tarpu Didžiojoje Britanijoje, kur teisės aktų nuostatos dar griežtesnės nei JAV, tokio pobūdžio bylos jau pasiekė galutines stadijas, todėl tikėtina, kad tokių tyrimų artimiausiu metu galime pamatyti ir Lietuvoje. Taigi ir Lietuvos įmonėms, dirbančioms su užsienio rinkomis, rekomenduotina pradėti kurti tarptautiniu mastu veikiančiose bendrovėse įprastas vidinių antikorupcijos ir interesų konfliktų valdymo sistemas, įvertinančias tarptautinės korupcijos draudimą. Tokios vidinės kontrolės sistemos turėtų apimti ir galimą užsienio partnerių antikorupcinį vertinimą, kad paskui nepaaiškėtų, kad net ir jums to nežinant partneris užsienyje įteikė jūsų vardu kyšį siekdamas jums palankiu būdu išspręsti aktualią problemą toje valstybėje.

Lietuvoje atsakomybė už korupcinio pobūdžio nusikaltimus numatyta ir juridiniams asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad, remiantis viešai prieinama informaciją apie iki šiol kitose valstybėse atliktus tyrimus, tarptautinio masto korupcija dažniausiai būdavo fiksuojama šiuose ūkio sektoriuose: 1) gamtos išteklių gavyba; 2) statybos, infrastruktūra ir inžinerija; 3) gamyba ir paslaugų teikimas.

 

Autorius: GLIMSTEDT teisininkas Sebastian Okinczyc

Straipsnis publikuotas Delfi.lt



Kontaktai

Jogailos 4, 01116 Vilnius
Telefonas: +370 5 2690 700