2016-ieji – svarbių teismų sprendimų metai įmonių akcininkams ir vadovams

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) praėjusią savaitę pristatė savo veiklos ataskaitą, kurioje yra aptartos esminės teismų praktikos aktualijos 2016 m. Apžvalgoje daug dėmesio skiriama klausimams, aktualiems kiekvieno žmogaus kasdieniniame gyvenime, tačiau aptarta gana mažai verslui svarbių konkrečių bylų.

Vis dėlto, peržvelgus metų praktiką, akivaizdu, jog teigti, kad nieko reikšmingo verslui neįvyko, tikrai negalime. Priešingai, LAT apžvalgoje nurodė, jog būtent šiais metais parengė apžvalgą, susijusią su įmonių valdymo organų atsakomybe už įmonei ir tretiesiems asmenims (kreditoriams) padarytą žalą, kuri netrukus turėtų pasirodyti naujajame Teismų praktikos numeryje Nr. 45.

Vertinant pastaraisiais metais vis didėjantį ginčų, susijusių su įmonės akcininkų tarpusavio nesutarimais, skaičių bei žalos atlyginimo bylų, keliamų vadovams ir akcininkams dėl žalos bendrovei ar kreditoriams gausą, LAT sprendimas koncertuotis bei aptari su šių kategorijų bylomis susijusias teisės taikymo ir aiškinimo problemas yra neatsitiktinis ir rodo, kad teisinių problemų šioje srityje yra nemažai.

Didelį LAT dėmesį būtent šių kategorijų byloms patvirtina ir pavieniai teismų praktikos pavyzdžiai, apie kuriuos praėjusiais metais „Verslo žiniose“ rašyta ne kartą.

Išanalizavus praėjusių metų praktiką, galima išskirti šias svarbiausias tendencijas įmonių akcininkų ginčų ir valdymo organų atsakomybės už įmonei ar kreditoriams padarytą žalą bylose.

Pirma, teismas ne kartą pasisakė dėl juridinio asmens veiklos tyrimo instituto kaip vienos iš pagrindinių priemonių kuri, esant akcininkų ginčui, padeda įgyvendinti juridinio asmens valdymo kontrolę ir taip apsaugoti mažumos akcininkų privačius interesus bei visų akcininkų, suinteresuotų tinkamu juridinio asmens veiklos plėtojimu, interesus.

Pvz. byloje, kurioje buvo prašoma atlikti įmonės veiklos tyrimą, o nustačius, kad įmonės veikla vykdoma netinkamai, įpareigoti įmonę papildyti įstatus, įtvirtinant privalomą kasmetinę administracijos vadovo rotaciją, kasacinis teismas pasisakė dėl teismo diskrecijos ribų imantis konkrečių priemonių, kai nustatomas  netinkamą įmonės veiklą (LAT 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 341-611/2016).

Teismas išaiškino, kad juridinio asmens veiklos tyrimas turi du tikslus: pirma, nustatyti už netinkamą veiklą atsakingus asmenis, antra, imtis priemonių, nustatytų CK 2.131 straipsnio 1 dalyje, leidžiančių iš esmės pagerinti valdymą bei išspręsti skirtingų interesų grupių įmonėje konfliktą (panaikinti juridinio asmens organų sprendimus, laikinai sustabdyti juridinio asmens valdymo organų narių įgaliojimus ar pašalinti asmenį iš valdymo organų narių, paskirti laikinus juridinio asmens valdymo organų narius, įpareigoti pakeisti tam tikras steigimo dokumentų nuostatas, likviduoti juridinį asmenį ir paskirti likvidatorių ir pan.).

Teismas sprendė, jog tokių kategorijų bylose priemonės, kurias taikyti prašo pareiškėjas, teismo nesaisto ir teismas yra laisvas, atsižvelgdamas į bylos esmę, pritaikyti bet kurias iš CK 2.131 straipsnyje nurodytų priemonių, padėsiančių užtikrinti tinkamą juridinio asmens veiklą. Kita vertus, teismo vertinimu, CK 2.131 straipsnio 1 dalyje nurodytas poveikio priemonių sąrašas yra baigtinis, todėl, nustačius netinkamą juridinio asmens veiklą, jam negali būti taikomos minėtame straipsnyje nenurodytos poveikio priemonės. Dar daugiau, minėtos normos konstrukcija nedraudžia teismui derinti tarpusavyje ir taikyti kelias šioje normoje nurodytas poveikio priemones, jeigu tai leis iš esmės pagerinti bendrovės valdymą.

Kitoje byloje,kurioje kilo teisinis klausimas, ar akcininkas gali inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimą už laikotarpį, kai jis nebuvo bendrovės akcininku, teismas pasisakė, kad akcininkas gali reikalauti įmonės veiklos tyrimo ir už laikotarpį iki jo tapimo akcininku (LAT 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412- 415/2016). (Plačiau: S.Palevičienės straipsnis „LAT: akcininkas gali reikalauti įmonės veiklos tyrimo už laikotarpį iki jo tapimo akcininku“).

Ši praktika rodo, kad juridinio asmens veiklos tyrimo institutas skirtas ne tik spręsti akcininkų ginčus, bet ir apginti viešąjį interesą, todėl teismas turi teisę skirti juridinio asmens veiklos tyrimą už teismo nuožiūra nustatytą laikotarpį, jei tai padės išspręsti skirtingų interesų grupių bendrovėje konfliktą ir užtikrins skaidresnį įmonės veiklos tęstinumą. Be to, tai reiškia, kad teismas turi plačią diskreciją spręsti ir dėl atitinkamų poveikių priemonių taikymo, jei nustatomas netinkamas įmonės veiklos valdymas.

Antra, teismas praėjusiais metais aiškiai patvirtino, jog bendrovėje tantjemos gali būti mokamos diferencijuojant jas pagal įvairius kriterijus, kurie savaime negali diskriminuoti tantjemas gaunančių asmenų, turi būti skaidrūs ir motyvuoti. Tokia teise negali būti piktnaudžiaujama, o tantjemas gavęs asmuo visuomet turi teisę ginčytis ir įrodinėti, kad tantjemos buvo skirstytos pažeidžiant lygiateisiškumo principą (LAT 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-398- 706/2016) Plačiau: A. Žvybo straipsnis „Tantjemos bendrovėse gali būti skirstomos ir neproporcingai“).

Trečia, praėjusiais metais LAT toliau formavo praktiką, patvirtinančią, jog bendrovės vadovas privalo sekti įmonės situaciją ir, atsiradus nemokumo požymių, imtis skubių veiksmų situacijai ištaisyti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šios pareigos ignoravimas leidžia nemokios bendrovės kreditoriams ir bankroto administratoriui siekti išsiieškoti iš asmeninio vadovo turto žalą, kurią sukėlė delsimas. Be to, teismas tokiems vadovams gali apriboti teisę tam tikrą laiką eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (LAT 2016 m. spalio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-327-706/2016, 2016 m. spalio 13 d. nutartis  byloje Nr. 3K-3-415-219/2016).

Tikėtina, kad tokia susiformavusi Lietuvos teismų praktika privers bendrovių vadovus atidžiau stebėti vadovaujamų bendrovių finansinę situaciją, laiku imtis tinkamų priemonių ir taip apsaugoti savo pačių interesus. Be to, tai kartu gali paskatinti bendrovių vadovus dažniau kreiptis dėl bendrovių vadovų civilinės atsakomybės draudimo, kuris, priklausomai nuo draudimo sąlygų, gali apsaugoti vadovus ir padengti ne tik bylinėjimosi išlaidas, tačiau ir išmokėti bet kokias priteistas sumas. (Plačiau: A. Žvybo straipsnis „Už nemokios įmonės skolas atsako bendrovės vadovas“).

Ketvirta, teismas šiais metais aiškiai atskyrė akcininko ir įmonės vadovo atsakomybę ir nustatė kiekvieno iš jų atsakomybės ribas įmonei ir jos kreditoriams dėl sudarytų žalingų sandorių bendrovei.

Teismas pasisakė, kad iš akcininko žalos galima reikalauti tik išimtiniais atvejais, o įmonės vadovo atsakomybei kilti turi būti nustatytos papildomos aplinkybės: pasitikėjimo santykiais grindžiamų pareigų  pažeidimas, akivaizdus protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimas, aiškus aplaidumas arba jam suteiktų įgaliojimų viršijimas (LAT LAT 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis  byloje  Nr. 3K-3-485-421/2016). Plačiau: S. Palevičienė „Didesnė nei rinkos turto įsigijimo kaina negarantuoja įmonės kreditoriams žalos atlyginimo“.

Penkta, LAT šiais metais net keliose bylose pasisakė dėl atvejų, kai įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu. Pvz. vienoje byloje teismas sprendė, kad įmonės perkėlimas į kitą bendrovę siekiant atsikratyti konkurento, yra pakankamas pagrindas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu (LAT 2016 m. lapkričio 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-466-690/2016). Kitoje byloje teismas pasisakė, kada netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas bei atsiskaitymas su pasirinktais kreditoriais taip pat gali lemti įmonės bankroto pripažinimą tyčiniu (LAT 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-514-219/2016).

Aukščiau išvardinti teismų praktikos pavyzdžiai rodo, kad ginčų tarp akcininkų ir bylų dėl įmonės valdymo organų atsakomybės už padarytą žalą įmonei ar kreditoriams daugėja, todėl teismams tenka nemenkas iššūkis ieškoti tinkamo skirtingų bendrovės interesų grupių teisių ir pareigų balanso.

Viena vertus, gausėjanti teismų praktika leidžia užtikrinti skaidresnę įmonių veiklą. Kita vertus, ne vienas teismo sprendimas kelia abejonių dėl pernelyg plačių teismo intervencijos ribų verslo subjektų tarpusavio santykiuose bei suponuoja būtinybę užkirsti kelią galimiems nesąžiningiems akcininkų ar kreditorių veiksmams dezorganizuojant įmonės veiklą.

 

Doc. dr. Solveiga Palevičienė, LLM, advokatų kontoros GLIMSTEDT asocijuotoji partnerė, advokatė

Straipsnis publikuotas naujienų portale vz.lt

Užsisakykite svarbiausias naujienas