
Bendrovės valdymas: kas atsako už nepasiteisinusius verslo s…
Bendrovės teisinė forma yra populiariausia verslo vykdymo forma Lietuvoje. Bendrovė komercinėje veikloje dalyvauja per savo organus – kiekviena Lietuv…
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2022 m. spalio 6 d. nutartimi[1] pasisakė dėl tiekėjo galimybės tikslinti kvalifikacijos duomenis.
Primintina, kad LAT 2022 m. birželio 20 d. nutartimi[2] nusprendė atsisakyti ankstesnės savo praktikos, pagal kurią galimybė patikslinti viešojo pirkimo pasiūlymą priklausė nuo to, kokie jo duomenys (atitikties kvalifikacijos reikalavimams ar techniniai duomenys) yra tikslinami[3].
Atsižvelgdamas į šį viešojo pirkimo pasiūlymų vertinimo praktikos „kurso“ pokytį, LAT išaiškino, kad naujų, su pirminiu pasiūlymu nepateiktų, duomenų apie kvalifikaciją pateikimas gali būti vertinamas kaip esminis pasiūlymo pakeitimas, lemiantis perkančiosios organizacijos pareigą tokį pasiūlymą atmesti.
Ginčo pirkime, kuriuo perkančioji organizacija siekė įsigyti 7,62 mm kalibro kulkosvaidžių, susiklostė tipinė ir viešųjų pirkimų rinkos dalyviams gerai pažįstama situacija. Pirkimo kvalifikaciniams reikalavimams pagrįsti tiekėjas turėjo įrodyti, jog yra įvykdęs 5 mln. EUR vertės šaunamųjų ginklų tiekimo sutartį, šį faktą tiekėjas turėjo pagrįsti užsakovo pažyma apie tinkamą sutarties įvykdymą.
Ginčą iniciavęs tiekėjas nurodytą pažymą pateikė, bet perkančioji organizacija suabejojo jos atitiktimi pirkimo sąlygoms – pažymoje nebuvo tiksliai parašyta, kad sutartis įvykdyta tinkamai (nors to ir reikalavo pirkimo sąlygos). Tiekėjas pateikė papildomą pažymą, patvirtinančią, kad sutartis buvo įvykdyta tinkamai su viena išlyga – buvo pradelsta galutinė prekių pagal šią sutartį pristatymo diena. Be to, tiekėjas papildomai pateikė kito tiekėjo išduotą pažymą, kuri pirkimo sąlygas atitiko visiškai.
Perkančioji organizacija savo pozicijos dėl pirminės pažymos ydingumo nepakeitė, o papildomai pateiktą pažymą vertinti atsisakė. Kilus ginčui dėl perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų pozicijai išsiskyrus, LAT nusprendė palaikyti perkančiosios organizacijos poziciją.
Kvalifikacijos tikslinimui taikytinos tokios pačios taisyklės, kokios anksčiau buvo taikomos tikslinant pasiūlymą „siaurąja prasme“?
Pagal iki 2022 m. birželio mėn. taikytą praktiką, pasiūlymo dalis dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo ir atitikties kvalifikacijos reikalavimams galėjo būti tikslinama be didesnių apribojimų.
Perkančiajai organizacijai nustačius, kad tiekėjo kartu su pasiūlymu pateikti duomenys nėra pakankami atitikčiai kvalifikaciniams reikalavimams pagrįsti, buvo įprasta suteikti galimybę tiekėjui šiuos duomenis patikslinti. Pavyzdžiui, tiekėjams paprastai būdavo sudaroma galimybė nurodyti papildomas ir pirminiame pasiūlyme tiesiogiai neįvardintas tinkamai įvykdytas sutartis kartu su duomenimis apie tinkamą jų įvykdymą.
Tokia praktika buvo grindžiama kvalifikacijos, kaip objektyvios kategorijos, koncepcija. Tai reiškė, jog kvalifikaciją pagrindžiančio dokumento nepateikimas nepaneigia kvalifikacijos egzistavimo fakto, jei kvalifikacija buvo įgyta ne vėliau kaip galutinę pasiūlymų pateikimo dieną[4].
LAT komentuojamoje nutartyje nurodė, kad „ankstesnė kasacinio teismo praktika dėl kvalifikacijos duomenų tikslinimo, <..> ypač objektyvios kategorijos koncepcija ir pajėgumo bei jį pagrindžiančių dokumentų atskirties svarba, aiškintina ir taikytina taip, kad nebūtų iškreipta ir paneigta <..> pasiūlymų trūkumų šalinimo instituto prasmė“. Šiuo aspektu LAT priminė, kad, pagal neseniai suformuotą LAT praktiką, tiekėjo teisė tikslinti pasiūlymą priklauso nuo to, ar pasiūlymo trūkumo šalinimas, taisant ar pildant pasiūlymą (naujų duomenų pateikimas ar nurodytos informacijos pakeitimas), atsižvelgiant į įvairias konkretaus atvejo aplinkybes, nelemia naujo pasiūlymo pateikimo.
LAT pripažino, kad tiekėjo (ieškovo) įvardinta sutartis sudaryta ir įvykdyta tinkamai ir prieš ieškovės paraiškos pateikimą. Kitaip tariant, dokumentas (sutartis) ir pati patirtis objektyviai visuomet egzistavo. Visgi, atsižvelgdamas į aptartą praktiką, LAT konstatavo, jog šios aplinkybės nesudaro pagrindo palankiau vertinti tiekėjo galimybės tikslinti kvalifikaciją teikiant su paraiška nedeklaruotus duomenis – informaciją apie kitą tinkamai įvykdytą sutartį.
LAT atmetė tiekėjo (ieškovo) poziciją, esą, tiekėjams nepripažinus teisės pateikti naujos sutarties, tiekėjų kvalifikacijos vertinimas taptų griežtesnis už pasiūlymo dalies dėl pirkimo objekto techninių ir sutarties vykdymo aspektų tikslinimą. LAT nurodė, kad „<..> nei atsakovės [perkančiosios organizacijos] paprašyta, nei savo iniciatyva ieškovė [tiekėjas] negalėjo pateikti naujų duomenų apie iš anksto nedeklaruotos sutarties vykdymo aplinkybes. Priešingi veiksmai suponuotų paraiškos esmės keitimą, t. y. de jure naujo pasiūlymo pateikimą“.
Taigi, galima laikyti, kad tikslinant kvalifikaciją taikytini tokie pat griežti standartai, kokie iki šiol buvo taikomi tikslinant nebevartotiną konceptą „pasiūlymą siaurąja prasme“ sudarančius duomenis.
Ar iš tiesų nebegalima tikslinti kvalifikacijos teikiant su pirmine paraiška ar pasiūlymu nedeklaruotus duomenis?
Paprastai viešųjų pirkimų pirminiuose etapuose (teikiant paraiškas ar pirminius pasiūlymus) tiekėjų kvalifikacija nėra tikrinama – tiekėjų prašoma užpildyti Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą (EBVPD). Pateikdamas šį dokumentą tiekėjas patvirtina, kad atitinka pirkimo sąlygų keliamus kvalifikacinius reikalavimus ir pašalinimo pagrindų nebuvimo faktą.
Galima pozicija, jog tada, kai duomenų, įrodančių atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams, pateikti perkančioji organizacija su paraiška ar pasiūlymu nereikalauja, o pirkimo sąlygose nustatomas reikalavimas pateikti EBVPD, atliekant faktinį kvalifikacijos vertinimą, tiekėjams turėtų būti suteikta teisė pateikti jų kvalifikaciją patikslinančius duomenis. Tokia teisė turėtų būti suteikta neatsižvelgiant į tai, jog pirmąkart teikdami duomenis apie savo kvalifikaciją jie tokios informacijos nenurodė.
Tokia pozicija galėtų būti grindžiama tuo, jog tiekėjas EBVPD pagrindu yra deklaravęs atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams ir teikdamas kartu su pasiūlymu ar vėliau pateiktų duomenų apie kvalifikaciją patikslinimus ar naujus duomenis savo pasiūlymo iš esmės nepakeičia.
Parengė „Glimstedt“ viešųjų pirkimų teisės ekspertas, advokatas dr. Feliksas Miliutis
[1] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-469/2022.
[2] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022
[3] Apie tai plačiau žr. dr. F. Miliutis „Ar teks dažniau atleisti klaidas viešuosiuose pirkimuose“, prieiga per internetą https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2022/08/23/ar-teks-dazniau-atleisti-klaidas-viesuosiuose-pirkimuose&1c98fd0951deb.
[4] Pvz., žr. LAT 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011.