Viešieji pirkimai: reikalavimas – lygiavertis ar ribojantis konkurenciją?

Viešieji pirkimai: reikalavimas – lygiavertis ar ribojantis konkurenciją?

Perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad techninėse specifikacijose jos nustatyti reikalavimai neribotų tiekėjų konkurencijos ar jų galimybės dalyvauti viešajame pirkime[1].

Taigi, jei perkamų paslaugų, prekių ar darbų savybės apibūdinamos nuorodomis į konkretų modelį, gamintoją, standartą ar kitą aprašymą, jos privalo būti pateiktos kartu su nuoroda „arba lygiavertis[2].

Dėl šios priežasties viešųjų pirkimų konkursų dokumentacijoje paprastai pateikiama tokia ar panaši sąlyga: „Jei pirkimo dokumentuose nurodyti konkretūs modeliai, konkretus procesas ar prekių ženklas, patentas, tipas, konkretaus gamintojo ar kilmės medžiagos, įranga ar mechanizmai, galima naudoti analogiškus, ne prastesnių parametrų ir kokybės medžiagas, įrangą ar mechanizmus.

Ar tokios bendro pobūdžio nuorodos pakanka lygiavertiškumui įrodyti? Ar tiekėjai ir perkančioji organizacija turėtų vertinti ne tik pirkimo sąlygose, techninėje specifikacijoje ar viešojo pirkimo sutarties projekte esančias nuostatas, bet ir detaliai analizuoti, pvz., prie rangos darbų pirkimo techninės specifikacijos pridedamą statinio techninį ar techninį darbo projektą „ieškodami“ leidimo naudoti kiekvienam specifiniam standartui ar medžiagai lygiaverčių įrodymų?

Į šiuos klausimus neseniai buvo atsakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktikoje[3], nurodant, kad, nors lygiavertiškumas negali būti vertinamas itin plačiai, formalizuoto požiūrio ir reikalavimo prie kiekvienos nuorodos į standartą, konkrečią medžiagą ar procesą pateikti nuorodą „arba lygiavertis“ neturėtų būti laikomasi.

Ar pakanka bendrosios nuorodos „arba lygiavertis“?

Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) atliko viešojo pirkimo dokumentų patikrą ir nustatė, kad prie šių dokumentų pridedamame statinio statybos techniniame projekte prie nuorodos į kai kurias konkrečių gamintojų medžiagas / produktus nebuvo prierašo „arba lygiavertis“.

Pirkimo bendrosiose sąlygose bei sutarties projekte buvo bendro pobūdžio nuostata, suteikianti galimybę tiekėjams parinkti ir sutarties vykdymo metu naudoti lygiavertes (analogiškas) medžiagas, įrangą, mechanizmus.

Visgi šiose nuostatose nebuvo specifiškai aptarta, kad galima naudoti ir lygiaverčius standartus. Dėl šios priežasties ir dėl to, jog prie techniniame projekte įvardintų standartų nebuvo prierašo „arba lygiavertis“, CPVA laikėsi pozicijos, esą buvo apribota konkurencija ir pirkimo vykdytojui pritaikė finansinę korekciją.

LVAT su CPVA pozicija nesutiko nurodydamas taip:

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pateikė informaciją, jog priimtinos ir lygiavertės medžiagos <..>, todėl šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į Pirkimo tikslą, vien tai, kad <..> [minėtoje nuostatoje] neįvardintas standartas, nesudaro pagrindo teigti, kad Pirkimo <..> [sąlygos] neužtikrino sąžiningos konkurencijos principo.“

Taigi, LVAT patvirtino, kad bendro pobūdžio nuostatos dėl naudotinų medžiagų, įrangos ar procesų lygiavertiškumo turėtų pakakti, o techninio projekto turinyje prie kiekvienos medžiagos ar standarto nuorodos „arba lygiavertis“ pateikti nėra būtina.

Ginčijamo pirkimo atveju buvo suformuluota tokia nuostata: „Techninio projekto specifikacijose, aiškinamuosiuose raštuose, brėžiniuose ar kiekių žiniaraščiuose galimai nurodyti medžiagų / įrangos gamintojai ar prekės ženklai yra tik informacinio pobūdžio, ir rangovas nėra įpareigotas siūlyti ir / ar naudoti šių gamintojų produkciją. Rangovas parinkdamas medžiagas pagal pateiktus darbų sąnaudų žiniaraščius ir pateiktą techninį projektą, pasiūlymo teikimui, vietoje įvardintų medžiagų turi teisę parinkti lygiavertes medžiagas (pateikiant tai įrodančius dokumentus).“

Siekiant išvengti bet kokių galimų interpretacijų ar ginčų, šią nuostatą vertėtų papildyti nuoroda į standartus ir ją įtraukti tiek į bendrąsias pirkimo sąlygas, tiek į sutarties nuostatas.

Statinio techninio projekto nuostatos – sutarties vykdymo sąlygos?

Nors LVAT to savo sprendime neakcentavo, statinio techniniame projekte pateikiami reikalavimai statybos objektui bei jo statybai nėra laikyti viešojo pirkimo techninėmis specifikacijomis, kurių atitiktis būtų vertinama pasiūlymų vertinimo metu.

Priešingai, techninio projekto reikalavimų įgyvendinimas priskirtinas pirkimo sutarties vykdymo etapui ir dėl to techniniame projekte esantys reikalavimai negali būti pagrindas pašalinti pirkimo dalyvius iš pirkimo procedūrų, taigi ir riboti jų tarpusavio konkurencijos.

Vadovaujantis tokia logika, bet kokios techniniame projekte esančios nuorodos į standartus ar konkretaus gamintojo medžiagas turėtų būti laikomos sutarties vykdymo elementais ir apskritai „lygiavertiškumo“ požiūriu nevertintinos.

Vadovaujantis formuojama kasacinio teismo praktika[4], kiekvienu atveju svarbu įvertinti, ar konkreti prikimo dokumentuose ar jų prieduose esanti sąlyga laikytina technine specifikacija ar sutarties vykdymo sąlyga.

Statinio projektas yra rengiamas, tvirtinamas bei keičiamas specialaus teisinio reguliavimo – statybos teisinio reguliavimo – nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Viešojo pirkimo metu statinio projekte pateikti sprendiniai paprastai yra aktualūs tik tiek, kiek jie yra susiję su pasiūlymo kainos apskaičiavimo aspektais.

Taigi, statinio projektas patenka į pirkimo sutarties vykdymo stadiją, statinio projekte nustatyti reikalavimai negali turėti įtakos viešojo pirkimo dalyvių tarpusavio konkurencijai. Tokia pozicija papildomai pagrindžia, jog statinio projekte įvardinti standartai negalėjo būti pagrindas CPVA konstatuoti, jog pirkimo techninės specifikacijos nuostatos ribojo tiekėjų tarpusavio konkurenciją.

Publikacijos autorius – dr. Feliksas Miliutis advokatų kontoros „Glimstedt“ partneris, advokatas

[1] LR viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 37 straipsnio 3 dalis, kur nurodoma taip: „Techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų.

[2] VPĮ 37 straipsnio 4 dalyje (kiek aktualu nagrinėjamu atveju) nurodoma taip: „Nepažeidžiant privalomų nacionalinių techninių reikalavimų tiek, kiek jie neprieštarauja Europos Sąjungos teisei, techninė specifikacija gali būti parengta šiais būdais arba šių būdų deriniu: <..> nurodant standartą, techninį liudijimą ar bendrąsias technines specifikacijas. <..> Kiekviena nuoroda pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“; VPĮ 37 straipsnio 5 dalyje nurodoma taip: „Apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar tiekimo šaltinis, konkretus procesas, būdingas konkretaus tiekėjo tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms, ar prekių ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikriems subjektams ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti. Toks nurodymas yra leidžiamas išimties tvarka, kai pirkimo objekto yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju nurodymas pateikiamas įrašant žodžius „arba lygiavertis“.“

[3] LVAT 2024 m. sausio 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-728-822/2024.

[4] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2022.

Užsisakykite svarbiausias naujienas