Viešieji pirkimai: Pagrindinės 2022 metų vasaros naujienos

Jei visą vasarą atostogavote ir nesekėte naujienų viešųjų pirkimų srityje, čia rasite jų santrauką. O jų išties daug ir svarbių.

LRV pritarė Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) pakeitimams

Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pakeitimų paketui[1]. Nors šiems pakeitimams dar turės pritarti Lietuvos Respublikos Seimas, toliau aptariami pagrindiniai paketo siūlymai, kurie, kaip tikisi autorius, bus rimtai aptarti ir kritiškai įvertinti jų suderinamumo su teisine ir elementariąja logika požiūriu:

• siūloma atsisakyti perkančiajai organizacijai nustatytos pareigos tarptautinės vertės ar projektavimo ir rangos darbų pirkimą skaidyti į dalis, sprendimą neskaidyti pagrįsti pirkimo dokumentuose;
• siūloma išplėsti atvejų, kai dėl klaidos gali būti nutrauktos viešojo pirkimo procedūros, sąrašą;
• siūloma numatyti, kad perkančiosios organizacijos iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos turi teisę keisti pirkimo sąlygas su sąlyga, kad tikslinant skelbime apie pirkimą pateiktas sąlygas tikslinamas ir skelbimas; taip pat siūloma nurodyti, kad draudžiama keisti tarptautinio viešojo pirkimo sąlygas, jei dėl to pirkimu galėtų būti suinteresuota daugiau tiekėjų;
• siūloma numatyti perkančiosioms organizacijoms teisę prašyti tiekėjų pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą net ir laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu teismui sustabdžius pirkimo procedūras;
• siūloma sutrumpinti skelbiamų derybų procedūrą numatant perkančiosioms organizacijoms galimybę netaikyti paraiškų pateikimo etapo;
• siūloma numatyti, kad perkančioji organizacija gali neviešinti viešojo pirkimo sutarties dėl konfidencialios informacijos;
• siūloma apriboti ES struktūrinius fondus administruojančių institucijų galimybes atliekant pažeidimo tyrimą priimti kitokį sprendimą, nei priėmė Viešųjų pirkimų tarnyba;
• siūloma numatyti galimybę keisti viešojo pirkimo sutarties šalį pirminės šalies restruktūrizavimo atveju;
• siūloma įtvirtinti žalos perkančiajai organizacijai padarymo neteisėtais tiekėjų veiksmais prezumpciją ir taip supaprastinti žalos įrodinėjimo procesą;
• siūloma patikslinti, kad nekilnojamasis daiktas, kuriam įsigyti nereikia taikyti VPĮ reikalavimų, turėtų būti suprantamas taip, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.98 straipsnio 2 dalyje;
• inovatyvumo ir tvarumo (socialinių ir aplinkosauginių) kriterijų taikymą bei pareigą siekti su tuo susijusių rodiklių siūloma pakeisti pirkimų vykdymu atsižvelgiant į inovatyvumo ir tvarumo tikslus;
• siūloma išplėsti viešojo pirkimo komisijos įgaliojimus ir leisti jai veikti nuo pirkimo inicijavimo iki sutarties įvykdymo, kartu suteikiant perkančiajai organizacijai diskrecijos teisę sudaryti keletą komisijų skirtingoms su viešuoju pirkimu susijusioms funkcijoms vykdyti;
• siūloma nustatyti pareigą perkančiajai organizacijai nustatyti pirkimų vidaus kontrolės procese dalyvaujančių asmenų, įskaitant asmenį, kuris būtų atsakingas už sutarties vykdymą, funkcijas, atsakomybę ir atskaitomybę;
• siūloma sutrumpinti terminą tiekėjams pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumui pagrįsti iki 3 darbo dienų kartu sudarant perkančiajai organizacijai galimybę pateikti tiekėjui laimėjusio tiekėjo pasiūlymą.

Pakeista LAT praktika: aiškinti galima visus pasiūlymo duomenis, nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su tiekėjo kvalifikacija ar ne

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2022 m. birželio 20 d. nutartimi^[2] nusprendė atsisakyti ankstesnės savo praktikos, pagal kurią galimybė patikslinti viešojo pirkimo pasiūlymą priklausė nuo to, kokie jo duomenys yra tikslinami.

LAT konstatavo, kad „<..> ligšiolinėje nacionalinėje teismų praktikoje suformuota pasiūlymo siaurąja prasme koncepcija (skirtingų pasiūlymų tikslinimo modelių taikymo prasme) prarado prasmę ir toliau nebetaikytina“, papildomai nurodydamas, jog nustatant, kad tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų teisės ir pareigos pasiūlymų tikslinimo srityje pagal VPĮ savaime nepriklauso tik nuo to, kokius konkrečius duomenis kyla poreikis paaiškinti, patikslinti ar pataisyti.

Taigi nuo šiol vienodos pasiūlymų tikslinimo taisyklės turėtų būti taikomos nepriklausomai nuo to, kokius pasiūlymo duomenis (kvalifikacijos ar susijusius su pirkimo objekto savybėmis) kyla poreikis paaiškinti.

Plačiau apie šį pokytį – išnašoje nurodytoje publikacijoje[3].

LAT: reikalavimo tiekėjui turėti pirkimo vertės daliai lygią apyvartą kelti negalima, jei pirkimo vertė yra neišviešinta viešojo pirkimo sąlygose

LAT savo 2022 m. liepos 8 d. nutartyje populiariai nurodė taip: „<…> apie pirkimo sąlygų turinį tiekėjai turi būti informuoti tiesiogiai, aiškiai ir išsamiai, o ne naudojantis Google <..>“^[4].

Taip LAT pasisakė atsakydamas į klausimą, ar galima pirkimo sąlygomis tiekėjui kelti reikalavimą turėti pirkimo vertės daliai lygią apyvartą, jei pirkimo vertė yra neišviešinta viešojo pirkimo sąlygose.

Pasak LAT, ne, reikalavimo tiekėjui turėti pirkimo vertės daliai lygią apyvartą kelti negalima, jei pirkimo vertė yra neišviešinta viešojo pirkimo sąlygose. Taip yra todėl, kad tiekėjams keliami reikalavimai, ypač susiję su jų galimybe dalyvauti viešajame konkurse, neturi kelti neaiškumų, nesuponuoti skirtingo aiškinimo ir taikymo.

Apie tai ir apie kitus kvalifikacijos patikrai keliamus reikalavimus – išnašoje nurodytoje publikacijoje[5].

LAT: ginčyti pirkimui numatyto biudžeto pagrįstumą tiekėjai gali tik išskirtiniais atvejais, o tokio ieškinio patenkinimo tikimybė yra minimali

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2022 m. gegužės 26 d. nutartyje^[6] pasisakė dėl tiekėjų teisės ginčyti viešojo pirkimo sąlygose nurodytą pirkimui skirtų lėšų sumą.

Vadovaudamasis panašia logika, LAT konstatavo, jog pirkimui suplanuotų lėšų suma riboja tiekėjo galimybę pateikti pasiūlymą, todėl nuginčijus šią sąlygą pasikeistų „<…> ieškovės kaip viešojo pirkimo dalyvės subjektinių teisių apimtis <…>“.

Atsižvelgdamas į tai LAT konstatavo, kad perkančiosios organizacijos diskrecija spręsti dėl konkrečių pirkimo reikalavimų, be kita ko, nustatyti pirkimui skirtų lėšų sumą, nėra visiškai neribota. Jei ieškovas įrodo, kad perkančiosios organizacijos sprendimas pirkimo sąlygose nustatant tam tikrą pirkimui skirtų lėšų sumą yra nepagrįstas ir pažeidžia ieškovo interesus, tokia pirkimo sąlyga iš principo galėtų būti pripažinta neteisėta.

Plačiau – šioje publikacijoje: https://www.vz.lt/finansai-apskaita/2022/06/20/ar-galima-gincyti-viesojo-pirkimo-salygose-nustatyta-pirkimui-skirtu-lesu-suma.

Kita LAT praktika

LAT šią vasarą pasisakė ir dėl poreikio griežtai vertinti pirkimo sąlygas vertinant viešojo pirkimo sutarties pagrindu šalių prisiimtus įsipareigojimus[7].

LAT taip pat konstatavo[8], jog:

• perkančiosiosios organizacijos iš esmės gali apriboti pirkimo dalių, kurias gali laimėti vienas tiekėjas, skaičių, o tiekėjų galimybės tokį perkančiosios organizacijos sprendimą ginčyti yra abejotinos dėl teisinio suinteresuotumo trūkumo;
• vidaus sandorio sudarymas gali būti teisėtas pagrindas viešojo pirkimo sutarčiai nutraukti, jei toks vienašalio sutarties nutraukimo pagrindas yra išviešintas pirkimo sąlygose.

Perkančiosios organizacijos galės padėti viena kitai teikti viešąsias paslaugas be viešųjų pirkimų įstatymo pagrindu vykdomų pirkimų

Nuo 2022 m. liepos 12 d. įsigaliojo naujas VPĮ 10¹ straipsnis „Bendradarbiavimo sutartys“.

Pagal naująjį reguliavimą, perkančiosios organizacijos galės bendradarbiauti tarpusavyje teikdamos viešąsias paslaugas nepaisydamos viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo.

Šia išimtimi perkančiosios organizacijos galės pasinaudoti tik tada, jei bendradarbiavimas bus skirtas išskirtinai viešajam interesui tenkinti, ir tik tada, jei rinkos sąlygomis bendradarbiaujančios organizacijos vykdo mažiau kaip 20 procentų tos veiklos, kurią apima bendradarbiavimas.

Atsirado galimybė pasitikrinti viešųjų pirkimų žinias ir gauti pirkimų specialisto pažymėjimą

Nuo 2022 m. liepos 1 d. atsirado galimybė pasitikrinti viešųjų pirkimų žinias. Žinių patikrinimą atlieka Viešųjų pirkimų tarnyba. Pirkimų specialisto pažymėjimą gali gauti bet kuris sėkmingai testą atlikęs ir 19 EUR mokestį sumokėjęs asmuo.

Primintina, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. viešojo pirkimo komisijoje turės būti bent vienas asmuo, turintis pirkimų specialisto pažymėjimą.

VPT – koncesijų komentaras ir žaliųjų viešųjų pirkimų gairės

Šią vasarą Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) paskelbė atmintinę apie žaliuosius pirkimus[9] ir koncesijų įstatymo komentarą[10].

Apibendrinant galima teigti, kad naujienų daug, o jų įtaką bei svarbą viešųjų pirkimų praktikai bus galima tiksliau įvertinti praėjus bent pusmečiui. Visgi, svarbiausiems vasaros pakeitimams, kaip minėta, dar turės pritarti Lietuvos Respublikos Seimas. Diskusijos turėtų būti įdomios ir karštos.

Parengė „Glimstedt”  viešųjų pirkimų teisės ekspertas, advokatas dr. Feliksas Miliutis

[1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/b1c5b6c0f86611ecbfe9c72e552dd5bd?jfwid=-3u88ym545.

[2] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022.

[3] https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2022/08/23/ar-teks-dazniau-atleisti-klaidas-viesuosiuose-pirkimuose.

[4] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2022, 35 paragrafas.

[5] https://www.vz.lt/finansai-apskaita/2022/08/09/kliutys-dalyvauti-viesajame-pirkime-kada-kvalifikacijos-reikalavimai-yra-neteiseti.

[6] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-969/2022.

[7] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-916/2022.

[8] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-378/2022.

[9] https://vpt.lrv.lt/lt/naujienos/pristatome-atmintine-tiekejams-apie-zaliuosius-pirkimus.

[10] https://vpt.lrv.lt/lt/naujienos/parengtas-lietuvos-respublikos-koncesiju-istatymo-komentaras.