Viešieji pirkimai: kada galima nutraukti be pasekmių?

Viešieji pirkimai: kada galima nutraukti be pasekmių?

Dažnas viešųjų pirkimų dalyvis yra susidūręs su situacija, kai konkursas perkančiosios organizacijos yra nutraukiamas. Potencialiam nutraukto pirkimo laimėtojui toks pirkimo komisijos sprendimas gali ne itin patikti dėl patirtų sąnaudų ar konkurentams atskleistos pasiūlymo kainos bei kitų esminių pasiūlymo charakteristikų.

Kada perkančioji organizacija turėtų tokį sprendimą priimti? Ar verta tiekėjui tokį sprendimą skųsti teismui? Į šiuos klausimus padėti atsakyti gali aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktika[1].

Pirkimas buvo nutrauktas, nes dalis pirkimo sąlygų buvo pripažintos neteisėtomis teismine tvarka. Sprendimą nutraukti konkursą perkančioji organizacija motyvavo Viešųjų pirkimų įstatymo nuostata[2], pagal kurią perkančioji organizacija privalo pirkimą nutraukti, jei buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai ir padėties nebegalima ištaisyti.

Tiekėjas ieškiniu ginčijo sprendimą nutraukti konkurso procedūras teigdamas, jog procedūras perkančioji organizacija nutraukė nepagrįstai. Pasak tiekėjo, viešojo konkurso nutraukimas yra išskirtinė priemonė, o neteisėti perkančiosios organizacijos veiksmai taikant pirkimo sąlygas negali būti pakankama priežastis tokį sprendimą priimti, todėl pirkimo procedūros turėjo būti išsaugotos.

Kitaip nei pirmosios ir apeliacinės teismų pozicijos, LAT nusprendė, jog pirkimas buvo nutrauktas pagrįstai. Pasak LAT, pirkimo sąlygų ydos galėjo turėti įtakos tiekėjų tarpusavio konkurencijai, todėl buvo pažeistas tiekėjų lygiateisiškumo principas. Esant tokiai situacijai, LAT konstatavo, kad perkančioji organizacija pirkimo procedūras privalėjo nutraukti nesant jokios kitos alternatyvos.

Prioritetas – išsaugoti pirkimo procedūras?

Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) nuostatos, reglamentuojančios pirkimo nutraukimo prielaidas, buvo atnaujintos 2017 m. liepą ir papildytos nuo 2023 m. sausio įsigaliojusiais papildomais pagrindais. Pagal VPĮ, pirkimo procedūros:

  • gali būti nutrauktos, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti;
  • gali būti nutrauktos, jeigu pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jį įvykdžius būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas;
  • privalo būti nutrauktos, kai pažeidžiami VPĮ principai ir padėties ištaisyti nebegalima.

Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad sprendimas nutraukti viešojo pirkimo procedūras yra išimtinio pobūdžio. Nagrinėjant dėl tokio sprendimo kilusį ginčą, turėtų būti objektyviai įvertintos perkančiosios organizacijos galimybės ir pastangos pirkimą išsaugoti ir jį užbaigti sudarant viešojo pirkimo sutartį[3].

Taigi, nors iš pažiūros atvejų, kai perkančioji organizacija gali pirkimą nutraukti, yra nemažai, pirkimo nutraukimo priežastys turėtų būti svarbios ir realios.

Prarastas pirkimui skirtas finansavimas, esminės klaidos perkamos prekės, darbų ar paslaugos aprašyme, konkurenciją ribojančių kvalifikacijos reikalavimų ar netikslios pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo tvarkos nustatymas paprastai laikomi pakankamu pagrindu pirkimo procedūras nutraukti.

Dėl pareigos nutraukti pirkimo procedūras pažeidus VPĮ principus pasisakyta paskutinėje LAT praktikoje, ji plačiau aptariame šiame komentare.

Padėtis be išeities

Minėta, kad pirkimą perkančioji organizacija privalo nutraukti, kai buvo pažeisti VPĮ principai[4] ir susiklosčiusios padėties nebegalima ištaisyti, pvz., pakeičiant pirkimo sąlygas ir pratęsiant pasiūlymų pateikimo terminą, paaiškinant pirkimo sąlygas ar panaikinant kurį iš perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų.

LAT, vertindamas, ar perkančioji organizacija pagrįstai nutraukė pirkimą dėl VPĮ įtvirtintų principų pažeidimo, nurodė, jog „VPĮ nenustatyta, ką reiškia terminas „atitinkamos padėties negalima ištaisyti“, taip pat nenurodyta, kokia yra ta padėtis[5].

Atsižvelgdamas į tai LAT išaiškino, kad „padėtimi be išeities“ turėtų būti laikoma tokia situacija, kai, nesant „probleminių“ aplinkybių:

  • yra „realių prielaidų“ teigti, kad viešajame pirkime būtų galėję dalyvavę daugiau tiekėjų;
  • yra „realių prielaidų“ teigti, kad pirkimo dalyviai būtų pateikę kitokius pasiūlymus.

Nustačius, kad pirkimo sąlygų reikalavimai ar perkančiosios organizacijos veiksmai galėjo turėti neigiamos įtakos tiekėjų konkurencijai ar pirkimo dalyvių ekonominiam elgesiui, turėtų būti konstatuojama, kad „<…> yra padėtis, kurios negalima ištaisyti kitaip, kaip tik nutraukiant pirkimą ir inicijuojant naują, pašalinus neigiamas priežastis ir jų padarinius“[6]

Taigi sprendžiant, ar privalu nutraukti viešąjį pirkimą, ir vertinant, ar perkančioji organizacija jį nutraukė pagrįstai, iš esmės reikia vadovautis logika, kurią teismai taiko vertindami pirkimo sąlygų teisėtumą ar dėl įgyvendinant iš ES fondų finansuojamus projektus dėl viešųjų pirkimų taisyklių pritaikytų finansinių korekcijų teisėtumą.

Perkančiosios organizacijos klaidos įtakos sprendimo nutraukti pirkimą teisėtumui neturi, todėl įrodyti, kad jis neteisėtas, gali būti keblu

Būtent sprendimą nutraukti viešojo pirkimo procedūras norintis ginčyti tiekėjas privalo įrodyti, kad perkančiosios organizacijos nustatytų kliūčių tęsti viešojo pirkimo procedūras nėra arba jos nėra tokio pobūdžio (nėra esminės), jog reikėtų nutraukti pirkimo procedūras[7].

Ginčuose dėl sprendimo nutraukti pirkimą panaikinimo tiekėjai gana dažnai laikosi pozicijos, jog pirkimas buvo nutrauktas išskirtinai dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų ar šios padarytos klaidos. Esą tokiomis aplinkybėmis, kurios priklauso išskirtinai nuo perkančiosios organizacijos pareigos nustatyti teisėtas ir pagrįstas pirkimo sąlygas tinkamo vykdymo, sprendimas nutraukti pirkimą negali būti grindžiamas.

Pareiga nutraukti pirkimą dėl pirkimų principų pažeidimo yra susijusi su viešojo intereso apsauga. Pasak LAT, dėl šios priežasties kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra itin reikšmingas, todėl „<..> jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan. <…>“[8].

Vadovaujantis šia kasacinio teismo praktika, konstatuotina, kad perkančiosios organizacijos pareiga nutraukti pirkimą dėl principų pažeidimo negali būti paneigiama teigiant, kad susiklosčiusią situaciją nulėmė pačios perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai – netinkamas pareigos nustatyti teisėtas pirkimo sąlygas vykdymas.

Parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ partneris, viešųjų pirkimų teisės ekspertas, advokatas dr. Feliksas Miliutis.

 

[1] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023.

[2] LR viešųjų pirkimų įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisykle, pagal kurią „Perkančioji organizacija privalo nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti“.

[3] Pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013; 2017 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017.

[4] VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „Perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų“.

[5] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023, 44 paragrafas.

[6] Ibid.

[7] LAT 2017 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017, 55 punktas.

[8] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023, 42 paragrafas.

Užsisakykite svarbiausias naujienas

Glimstedt dokas

Verslo poreikiams pritaikyti, patyrusių advokatų parengti, aukštos kokybės dokumentai greitai ir už prieinamą kainą. Be įsipareigojimų ar registracijų. Glimstedt dokas