Viešieji pirkimai ir nacionalinis saugumas: iš ko verčiau nepirkti ir ko saugotis norint parduoti?

Viešieji pirkimai ir nacionalinis saugumas: iš ko verčiau nepirkti ir ko saugotis norint parduoti?

Nuo 2022 m. balandžio 1 d. įsigaliojo klasikinio[1] ir komunalinio sektorių viešųjų pirkimų įstatymų[2] pakeitimai, kuriais perkančiosioms organizacijoms buvo uždrausta pirkti iš su Lietuvai nedraugiškomis šalimis sietinų tiekėjų[3] nepaprastosios padėties ir kitais, tikimės, aktualiais netapsiančiais atvejais[4].Primintina, kad nepaprastoji padėtis Lietuvoje šiuo metu yra paskelbta ir galios bent iki 2022 m. balandžio 20 d. Taigi viešųjų sutarčių kontrahentų pasirinkimą ribojantys pakeitimai šiuo metu yra aktualūs ir taikytini. Pakeitimais taip pat sugriežtinti „jautriems sektoriams“ priskiriamų perkančiųjų organizacijų vykdomiems pirkimams taikytini reikalavimai.

Su Rusija ir Baltarusija sietiniems tiekėjams – viešuosiuose pirkimuose vietos nebėra?

Perkančiosioms organizacijoms įstatymų leidėjas suteikė teisę atmesti Rusijos ar Baltarusijos tiekėjų viešiesiems pirkimams pateiktus pasiūlymus. Tiesa, šią teisę perkančiosios organizacijos turės tik mobilizacijos, karo, nepaprastosios padėties atveju ar kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra priėmusi sprendimą dėl šios nuostatos taikymo.

Nors perkančiosios organizacijos sprendimą dėl su Rusija ar Baltarusija sietinų tiekėjų pasiūlymo atmetimo priima savo nuožiūra, tikėtina, jog dėl susiklosčiusios geopolitinės situacijos ir (pagrįstai) galimo neigiamo visuomenės vertinimo šią teisę tikslingiau traktuoti kaip pareigą.

Net jei šiuo metu galiojanti nepaprastoji padėtis nebūtų pratęsta, perkančiosioms organizacijoms derėtų nepamiršti, kad daugeliui Baltarusijos ir Rusijos subjektų Lietuvos Respublika ir Europos Sąjunga taiko ekonomines sankcijas.

Kadangi galimybė iš sankcionuojamų subjektų įsigyti prekes, darbus ar paslaugas yra apribota[5], į šį aspektą taip pat atsižvelgtina vertinant tiekėjų pasiūlymus.

Preliminariai patikrinti, ar konkrečiam subjektui nėra taikomos sankcijos, nėra sudėtinga naudojantis viena iš tokiai patikrai atlikti skirtų duomenų bazių, kurių paslaugos, nors ir mokamos, nėra itin brangios. Kita vertus, esant tikslingiems ūkio subjekto veiksmams siekiant išvengti sankcijų taikymo, pvz., slepiant tikruosius akcininkus, gali kilti poreikis atlikti išsamesnį patikrinimą pasitelkiant tokių patikrinimų atlikimo patirties turinčius specialistus.

Nacionaliniam saugumui svarbios infrastruktūros valdytojams apribojimai bus taikomi nuolat

SVDPT (saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo) naudotojais esančios perkančiosios organizacijos nuo šiol privalės įsivertinti, ar jų vykdomuose pirkimuose gali dalyvauti kiti nei ES ir NATO valstybių tiekėjai.

Iki šiol energetikos, transporto ir kituose valstybei itin svarbiuose sektoriuose veikiančios perkančiosios organizacijos, prieš sudarydamos viešųjų pirkimų sutartis, sietinas su jų vykdoma specifine veikla ar eksploatuojama infrastruktūra, privalėjo gauti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės poziciją.

Pagal įsigaliojusius pakeitimus „jautrių sektorių“ ir SVDPT naudotojos perkančiosios organizacijos privalo iš karto apriboti galimybę technologinės ir programinės įrangos ar jos priežiūros pirkimuose dalyvauti tiems techninės ar programinės įrangos gamintojams ar prižiūrėtojams, kurie turi sąsajų su Rusija ar Baltarusija.

Naujieji ribojimai bus taikomi, pvz., įsigyjant kompiuterinę įrangą, mobiliuosius telefonus, nenutrūkstamo maitinimo šaltinius (UPS), skraidykles, duomenų perdavimo įrangą, SCADA (duomenų surinkimo, apdorojimo ir valdymo) ir panašias sistemas, elektroninio pašto sertifikavimo ir įvairios elektroninės įrangos aptarnavimo bei priežiūros paslaugas.

Kardinaliai išplėstas „jautriems“ sektoriams priskirtinų perkančiųjų organizacijų sąrašas

Papildomos pareigos, susijusios su nacionalinio saugumo reikalavimų užtikrinimu vykdant viešuosius pirkimus pakeitimais, nustatytos ne tik tradiciškai su nacionalinio saugumo užtikrinimu sietinų sektorių – gynybos, transporto, energetikos ar finansų – perkančiosioms organizacijoms.

Naujieji įpareigojimai taip pat taikomi į SVDPT naudotojų sąrašą įrašytoms perkančiosioms organizacijoms.

Į SVDPT naudotojų sąrašą 2022 m. balandžio 4 d. buvo įtrauktos 463 perkančiosios organizacijos.

Taigi, naujaisiais reikalavimais privalės vadovautis daugelis Lietuvos perkančiųjų organizacijų, pvz., Vytauto Didžiojo karo muziejus pirkdamas mobiliuosius telefonus ar visos Lietuvos savivaldybės įsigydamos elektroninio pašto sertifikavimo ir įvairios elektroninės įrangos aptarnavimo bei priežiūros paslaugas.

Viešųjų pirkimų dalyviai turės būti atidesni

Pagrindas atmesti tiekėjo viešajam pirkimui pateiktą pasiūlymą gali būti ne tik paties pasiūlymą pateikusio tiekėjo, bet ir jo subtiekėjų ar įrangos tiekėjų, ar jų vadovybės sąsajos su Rusija ar Baltarusija.

Taigi norėdami sėkmingai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ūkio subjektai turės atidžiau tikrinti savo partnerių ar įrangos tiekėjų bei jų vadovybės kilmę ir ryšius.

[1] 2022 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 17, 25, 27, 35, 37, 39, 45, 47, 51, 90 ir 92 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-954.

[2] Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 2, 29, 37, 39, 48, 50, 52, 58, 98 ir 100 straipsnių pakeitimo įstatymas.

[3] Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė tokiais pripažįsta Rusijos Federacijos, Baltarusijos Respublikos, Ukrainos teritorijos dalių – aneksuoto Krymo ir kitų Ukrainos vyriausybės nekontroliuojamų teritorijų, Moldovos Respublikos vyriausybės nekontroliuojamos Padniestrės teritorijos, Sakartvelo vyriausybės nekontroliuojamos Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijų subjektus.

[4] Įstatymo 45 straipsnio 21 dalis nustato, kad šis draudimas taip pat taikomas mobilizacijos ir karo atveju ar kai Vyriausybė, įvertinusi riziką, kad veiksniai, dėl kurių buvo ar gali būti paskelbta mobilizacija, įvesta karo ar nepaprastoji padėtis, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra priėmusi sprendimą dėl šio draudimo taikymo.

[5] Santykiai su tokiais subjektais draudžiami Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo nuostatų pagrindu.

Parengė „Glimstedt”  viešųjų pirkimų ekspertas, advokatas dr. Feliksas Miliutis

Užsisakykite svarbiausias naujienas

Glimstedt dokas

Verslo poreikiams pritaikyti, patyrusių advokatų parengti, aukštos kokybės dokumentai greitai ir už prieinamą kainą. Be įsipareigojimų ar registracijų.

Glimstedt dokas