Baudžiamojo kodekso pakeitimai: ką privalu žinoti juridinių…
Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalios nauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) pakeitimai su bendrosios dalies pataisomis ir papildymais, aktu…
Ką tik, 2020 m. kovo 19 d., įsigalioję Darbo kodekso 47 str. pakeitimai 2020 m. kovo 31 d. Seimo sprendimu vėl pakeisti. Naujajame įstatymo pakeitime, kuris įsigaliojo 2020 m. balandžio 8 d., įtvirtinti papildomi reikalavimai darbuotojų ar jų grupės prastovos skelbimui, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną. Taip pat 2020 m. balandžio 10 d. įsigaliojo Užimtumo įstatymo pakeitimai, kuriais pakeistos subsidijų darbo užmokesčiui už prastovas nuostatos. Toliau apžvelgsime aktualiausius pakeitimus.
Nuo 2020 m. balandžio 8 d. prastova Darbo kodekso 47 str. 1 d. 2 p. pagrindu darbuotojams gali būti skelbiama, kai tenkinamos šios sąlygos:
Pagal anksčiau galiojusią Darbo kodekso 47 str. 1 d. 2 p. redakciją darbdavys galėjo skelbti prastovą, kai: (i) Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir (ii) darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo.
Akivaizdu, kad naujasis reguliavimas įtvirtina papildomas prastovos skelbimo sąlygas ir trikdžius: darbdaviams iš esmės užkeliama papildoma organizacinė, administracinė bei biurokratinė našta, kadangi, kilus ginčui dėl prastovos teisėtumo, galimai tektų įrodinėti, jog įmonėje egzistuoja tokie darbo organizavimo ypatumai, dėl kurių nėra galimybės su darbuotojais sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu bei kad nėra galimybės darbuotojams pasiūlyti kito darbo arba darbuotojas nesutiko dirbti tokio pasiūlyto darbo. Kitaip tariant, darbdaviams teks dar atidžiau įsivertinti ir galimai net užfiksuoti raštu aplinkybes apie minėtų sąlygų įgyvendinimą, pvz., darbdavio įsakyme dėl prastovos nurodyti, kodėl negalima sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, nustatyti, kad (ne) egzistuoja kitoks galimas darbas, kurį darbuotojas galėtų dirbti, arba atitinkamai parengti darbdavio siūlymą dirbti kitą darbą ir esant darbuotojo nesutikimui – gauti rašytinį darbuotojo nesutikimą ir pan. Papildomai gali tekti įsivertinti esamą struktūrą, laisvas pozicijas, apsvarstyti naujų darbuotojų įdarbinimo būtinybę, atleidimus, atostogas ir pan., t.y. duomenis, kurie gali rodyti laisvų pozicijų buvimą.
Nenuoseklūs įstatymo leidėjo veiksmai per tokį trumpą periodą kelia sumaištį, nes, esant toms pačioms faktinėms aplinkybėms, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 19 d. iki 2020 m. balandžio 7 d. buvo taikomi kiti prastovos skelbimo reikalavimai nei nuo 2020 m. balandžio 8 d.
Naujajame įstatyme neįtvirtintas retrospektyvus Darbo kodekso 47 str. 1 d. 2 p. reikalavimų taikymas. Tačiau daugeliui darbdavių vis tiek kyla pareiga nedelsiant peržiūrėti prieš keletą savaičių Darbo kodekso 47 str. 1 d. 2 p. nustatyta tvarka į prastovą išleistų darbuotojų sąrašus, atlikti aptartas organizacines bei administracines procedūras ir įvertinti, ar nei vieno darbuotojo neteks atšaukti ir visi gali likti prastovoje.
Primintina, kad pilnos prastovos aptariamu pagrindu laikotarpiu darbdavys darbuotojui turi mokėti darbo užmokestį, kuris būtų ne mažesnis kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga (607 Eur bruto), kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma. Esant sulygtai ne visai darbo laiko normai (pvz., 20 val. per savaitę) ir/arba esant paskelbtai dalinei prastovai (kai sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius ne mažiau kaip 2 darbo dienomis ar darbo valandų per dieną skaičius ne mažiau kaip 3 darbo valandomis), už prastovos laiką mokama proporcingai mažiau.
Nuo 2020 m. balandžio 8 d. darbdaviams numatyta nauja pareiga Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka informuoti Valstybinę darbo inspekciją apie Darbo kodekso 47 str. 1 d. 2 p. pagrindu paskelbtas prastovas darbuotojams:
Įdomu, kad Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka apie informavimą buvo priimta 2020 m. kovo 6 d., t.y. dar neįsigaliojus Darbo kodekso 47 str. pakeitimams, kurių pagrindu ir priimta minėta tvarka. Tad, mūsų manymu, pareiga laikytis nustatytos informavimo tvarkos turėtų būti siejama būtent su Darbo kodekso 47 str. pakeitimų įsigaliojimų data, o ne aptariamos tvarkos įsigaliojimo data, kuri yra ydingai ankstesnė.
Informacija apie darbuotojui ar jų grupei paskelbtas prastovas Valstybinei darbo inspekcijai teikiama pateikiant pranešimą dėl paskelbtos prastovos, užpildant Valstybinės darbo inspekcijos internetinėje svetainėje paskelbtą formą. Šiame pranešime nurodomas darbdavio pavadinimas, kodas, paskelbtos prastovos laikotarpis, darbuotojų, kuriems paskelbta prastova, skaičius (ne konkretūs darbuotojai), bei darbdavio atsakingo asmens vardas, pavardė bei kontaktiniai duomenys.
Tvarkoje nurodoma, kad pateikti duomenys gali būti tikslinami ar papildomi pateikiant naują užpildytą pranešimo dėl paskelbtos prastovos formą, o aktualiausiais laikomi vėliau pateikti duomenys. Tačiau jeigu vadovaujamasi tik viena pateikta forma ir joje nurodytais duomenimis, neaišku, kaip teisingai ir tiksliai pateikti duomenis, kai prastovų laikotarpiai atskiriems darbuotojams skiriasi dėl įvairių galimų priežasčių. Praktikoje taip pat kyla klausimų, kaip teisingai nurodyti prastovos pradžią (kadangi DK 47 str. 1 d. 2 p. nustatytas prastovos pagrindas galioja nuo 2020 m. kovo 19 d., bet ne nuo ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo), taip pat kaip teisingai nurodyti prastovos pabaigą (kadangi skirtingi darbdaviai sprendimuose dėl prastovos įvairiai nurodydavo prastovos terminą).
Jeigu vadovautumės ir Valstybinės darbo inspekcijos internetiniame puslapyje nurodytais paaiškinimais ir gairėmis (pvz., kad „apie paskelbtą prastovą pranešimą reikia pateikti tik vieną kartą (…). Apie papildomai vienam ar kitiems darbuotojams paskelbtą prastovą toje pačioje įmonėje informacijos teikti nereikia (…). Nereikia pakartotinai teikti informacijos, jei darbuotojas, kuriam paskelbta prastova, pasinaudoja atostogomis ar jam suteikiamas nedarbingumo pažymėjimas (…)“, akivaizdu, kad apie prastovas nurodytomis taisyklėmis ir būdu teikiama informacija nebus išsami bei tiksli, dėl ko rekomenduotina papildomai išsaugoti komunikacijos bei konsultacijų su Valstybinės darbo inspekcijos specialistais turinį.
Paskelbta informavimo tvarka kvestionuotina ir dėl to, kad pranešimas/forma apie prastovas teikiama naudojantis „Google docs“ platforma, tai neatrodo profesionaliai ir patikimai. Pateikus pranešimą apie prastovą (bent jau iki šiol) nebuvo gaunamas patvirtinimas apie tokį pateiktą pranešimą ir jo turinį. Be to, duomenis apie prastovas gali pateikti iš esmės bet kokie asmenys, t.y. pateikėjo autentiškumas nėra tikrinamas. Tokie ydingumai nesuprantami, žinant ir tai, kad Valstybinė darbo inspekcija visus darbdavius, skelbiančius prastovas, žada viešinti, o netinkamai vykdant šią pareigą – ir bausti įstatymų nustatyta tvarka.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad darbdavys neturėtų skelbti prastovos laikinai nedarbingiems darbuotojams, ypač kai jiems nedarbingumo pažymėjimas išduotas dėl privalomos saviizoliacijos bei Ligos ir motinystės įstatymo 111 str. 2 ir 3 d., taip pat darbuotojams jiems suteiktų atostogų metu. Paskelbus prastovą, kiltų rizika, kad arba tokiems darbuotojams nebūtų išduoti nedarbingumo pažymėjimai, arba jiems būtų atsisakoma mokėti ligos išmoką. Taigi prastova tokiems darbuotojams turėtų būti paskelbta tik pasibaigus minėto laikino nedarbingumo arba suteiktų atostogų terminui, laikantis prastovos paskelbimo reikalavimų.
Be to, darbdaviai, informuodami valstybines institucijas, turėtų tinkamai sužiūrėti teikiamą informaciją bei dokumentus, kad vėliau nekiltų nesklandumų tiek dėl prastovos teisėtumo, tiek kitų išmokų (subsidijų/ligos išmokų) išmokėjimo. Pavyzdžiui, informuojant Valstybinę darbo inspekciją apie prastovos paskelbimą darbuotojams Darbo kodekso 47 str. 1 d. 2 p. pagrindu, darbdaviai turėtų teikti informaciją tik apie tuos darbuotojus, kuriems prastova yra skelbiama (paskelbta) ir tuo metu yra faktiškai taikoma, t.y. neinformuoti apie prastovoje nesančius darbuotojus (darbuotojus, kurie yra laikinai nedarbingi ar esantys atostogose). Analogiška taisykle reikėtų vadovautis ir kreipiantis į Užimtumo tarnybą dėl subsidijos išmokėjimo, kaip tai aptarta toliau.
Taip pat darbdaviai ypač atidžiai turėtų teikti ir informaciją Sodrai, ypač teikdami NP-SD2 pranešimą, kuris teikiamas darbuotojo nedarbingumo atveju. Minėtas pranešimas pildomas vienokia tvarka nedarbingumo metu nepaskelbus darbuotojui prastovos ar nedarbingumo metu ją nutraukus, ir kitokiu būdu darbuotojui esant prastovoje ir gaunant darbo užmokestį už prastovą nedarbingumo metu. Esant neatitikimams, gali kilti rizika dėl tam tikrų sumų priteisimo iš darbdavio.
2020 m. balandžio 7 d. Seimas priėmė Užimtumo įstatymo pakeitimus, kurie įsigaliojo 2020 m. balandžio 10 d., kuriais buvo pakeistos pirminės taisyklės dėl subsidijų prastovoms dydžių, sąlygų ir įpareigojimų darbdaviams. Esminės taisyklės.
Subsidijos galės būti skiriamos darbdaviams dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas darbuotojams, kuriems paskelbta prastova minėtu Darbo kodekso 47 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu. Į subsidijas galės pretenduoti darbdaviai, atitinkantys šias sąlygas:
Darbdavio teisinė forma nėra biudžetinė įstaiga.
Darbdaviui nėra iškelta bankroto byla, jis nėra likviduojamas, dėl jo nėra priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka.
Darbdavio vadovas ar kitas atsakingas asmuo:
Subsidija darbo užmokesčiui būtų mokama nuo kiekvienam prastovoje esančiam darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis bus apskaičiuojamas procentais nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis negu darbuotojo darbo sutartyje iki Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino dienos nustatytas darbo užmokestis. Subsidija darbdavio pasirinkimu sudarytų:
Subsidija būtų mokama, kol tęsiasi ekstremali situacija ir karantinas.
Subsidijos mokėjimas taip pat nutraukiamas tokiais atvejais:
Įstatymas numato, kad darbdaviai, kuriems mokama subsidija darbo užmokesčiui prastovoje esantiems darbuotojams, turėtų išlaikyti ne mažiau kaip 50 procentų darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos. Iki šiol neaiški konkreti atsakomybė dėl tokios taisyklės pažeidimo, išskyrus nurodytą žemiau punkte.
Kita taisyklė taip pat numato, kad darbdaviai, per 3 mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos atleidę iš darbo daugiau kaip 50 procentų darbuotojų, už kuriuos buvo mokama subsidija, 12 mėnesių po subsidijos mokėjimo pabaigos negalės dalyvauti Užimtumo įstatyme numatytose remiamojo įdarbinimo, darbo vietų steigimo subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse. Kaip matyti, ši taisyklė taikoma dėl darbuotojų, kuriems buvo mokėta subsidija darbo užmokesčiui už prastovą. Taip pat, ši taisyklė netaikoma, jeigu darbuotojai atleidžiami dėl išbandymo rezultatų, taip pat nutraukiant sutartį darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių ar dėl svarbių priežasčių, atleidžiant darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, bei nutraukiant sutartį nesant darbo sutarties šalių valios ar dėl darbuotojo mirties.
Taip pat svarbu, kad darbdavys privalės pateikti įrodymus Užimtumo tarnybai apie tai, kad jis tinkamai išmokėjo darbuotojui darbo užmokestį, už kurį buvo skirta subsidija, t.y. tiek darbdavio mokėtiną dalį, tiek kompensuojamą dalį.
Įstatymas aiškiai numato, kad darbdavys privalo grąžinti visą subsidiją už darbuotoją, jeigu subsidijos darbo užmokesčiui už prastovą mokėjimas buvo nutrauktas Valstybinei darbo inspekcijai nustačius, kad toks darbuotojas prastovos ir subsidijos gavimo laikotarpiu vykdo darbo funkcijas. Subsidija taip pat turėtų būti grąžinta/išieškota iš darbdavio ir kitais atvejais, įskaitant, bet neapsiribojant, kai prastova paskelbta nesant tam pagrindo (pvz., neatitinkant DK 47 str. 1 d. 2 p. taisyklių), pateikus institucijoms tikrovės neatitinkančius duomenis, taip pat nepateikus Užimtumo tarnybai dokumentų apie darbuotojams išmokėtas subsidijas ir kitais panašiais atvejais, kaip tai numato Užimtumo įstatymo 61 str. Paminėtina, kad įstatymas tiesiogiai nenumato, kad subsidija grąžinama tais atvejais, kai darbdavys neišlaiko pakankamo skaičiaus (50 proc.) darbo vietų, tačiau kaip bus taikomos bei aiškinamos naujai priimtos teisės normos paaiškės tik ateityje.
Dėl subsidijos skyrimo reikėtų kreiptis į Užimtumo tarnybos departamentą, kurio veiklos teritorijoje registruota darbdavio buveinė, pateikiant reikalaujamus dokumentus el. paštu arba paštu. Pirmą kartą kreiptis dėl subsidijos galima iki mėnesio pabaigos (už kovą – iki 2020 m. balandžio 30 d.). Kitais kartais dėl subsidijos už praėjusį mėnesį reikės kreiptis ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos. Kokius konkrečius dokumentus pateikti ir kaip juos pildyti, galima susipažinti Užimtumo tarnybos internetiniame puslapyje.
Darbo užmokestis karantino metu turėtų būti mokamas įprasta tvarka (kaip tai nustatyta DK 146 str. 1 d., darbo sutartyje ar darbo teisės normose). Aplinkybė, kad darbdaviui gali būti kompensuojama dalis darbo užmokesčio išlaidų nepaneigia darbdavio pareigos tinkamai atsiskaityti su darbuotoju. Kitaip tariant, aplikavimas dėl subsidijos ir/ar jos laukimas nėra pagrindas laiku nesumokėti darbuotojams priklausančio darbo užmokesčio darbo užmokesčio už darbą ir/ar prastovą. Be to, iki galo neaišku, kada subsidijos pasieks darbdavius. Objektyviai neturint galimybės atsiskaityti su darbuotoju, atsiskaitymo tvarką reikėtų pakeisti arba susitariant su darbuotoju raštu (jeigu atsiskaitymo tvarka nustatyta darbo sutartyje) arba keičiant lokalinius teisės aktus (jeigu atsiskaitymo tvarka nustatyta tokiuose lokaliniuose teisės aktuose). Kitu atveju, praleidus atsiskaitymo terminą, gali kilti klausimas dėl netesybų darbuotojui išmokėjimo. Bet kuriuo atveju, kreipiantis dėl subsidijos reikėtų būti sumokėjus bent dalį (priklausomai, 10 arba 30 proc.) darbo užmokesčio už praėjusio mėnesio prastovas ir tai patvirtinti Užimtumo tarnybai teikiamame pasiūlyme.
Paminėtina, kad detali kreipimosi dėl subsidijos procedūra, tvarka, išmokėjimo terminai ir kiti klausimai nustatyti poįstatyminiu teisės aktu, t.y. Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintame (pakeistame) apraše, su kuriuo galite susipažinti paspaudę šią nuorodą. Aktualūs aprašo pakeitimai įsigaliojo 2020 m. balandžio 15 d. Taip pat su procedūra ir tvarka galite susipažinti Užimtumo tarnybos internetinėje svetainėje.
Sekame teisės aktų pakeitimus ir esame pasirengę Jums padėti.
Aušra Maliauskaitė-Embrektė, partnerė, darbo ir bendrovių teisės praktikos grupės vadovė
Artūras Tukleris, vyresnysis teisininkas, darbo teisės ekspertas
Laura Tunkevičiūtė, teisininkė
Dominykas Sereika, jaunesnysis teisininka