2020 m. gruodžio 13 d. į pirmąjį posėdį susirinkusi naujoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė nuo trečiadienio griežtina karantino sąlygas. Viešajam ir privačiajam sektoriui jau nuo COVID-19 pandemijos pradžios š. m. pavasarį rekomenduojama organizuoti darbą nuotoliniu būdu. Ne išimtis – ir teisingumo sistema bei teismai. Ir nors pandemija bei karantinas sulėtino ar net sustabdė daugelį gyvenimo ir verslo sričių, apie bylinėjimąsi teismuose bei teisinių paslaugų rinką to pasakyti negalima. Nei pandemija, nei karantinas nesustabdo teisinių ginčų ir poreikio ginti savo teises teismuose. Todėl tiek teismai, tiek advokatai turėjo sparčiai persiorientuoti ir prisitaikyti prie pasikeitusių bylinėjimosi sąlygų, idant bylų nagrinėjimas nesustotų – nuotoliniai teismo posėdžiai pandemijos „dėka“ tapo realybe.
Iki pirmojo karantino tiek Civilinio proceso kodekso nuostatos, tiek Teisingumo ministro tvarkos dėl galimybės užtikrinti proceso dalyvių ir liudytojų dalyvavimą teismo posėdyje, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), nors buvo galiojančios, tebuvo deklaracija. Tik pavieniai aukštesnių instancijų teismai išskirtiniais atvejais (pvz., kai proceso dalyvis civilinėje byloje yra įkalinimo įstaigoje) pasinaudodavo tokia proceso galimybe. Juo labiau, vos keletas teismų turėjo reikalingą techninę įrangą.
Pirmojo karantino laikotarpiu teismams prireikė poros mėnesių, kol sustojusios bylos buvo realiai pradėtos nagrinėti nuotoliniu būdu. Bene greičiausiai prie būtinybės tęsti bylų nagrinėjimą prisitaikė Vilniaus apygardos administracinis ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismai, kuriems tenka visas prieglobsčio prašytojų bylų, kurios negali laukti, kol baigsis karantinas, krūvis. Šiandien jau dauguma ne tik didžiųjų miestų, bet ir regionų teismų organizuoja ir vykdo posėdžius nuotoliniu būdu per ZOOM programą.
Tenka pripažinti, kad šiuo požiūriu karantinas prisidėjo prie teismų sistemos progreso. Nuotoliniai posėdžiai leidžia ne tik užtikrinti, kad bylų nagrinėjimas nestotų arba posėdžiai atšaukiami kiekvieną kartą, teisėjui ar bet kuriai iš šalių ar advokatui esant saviizoliacijoje, bet ir ženkliai prisideda prie proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų. Ne tik karantino laikotarpiu būtų galima labai rimtai svarstyti daugumą parengiamųjų posėdžių, kuriuose paprastai sprendžiami tik organizaciniai procesiniai klausimai, ypač jei šalys ir/ar jų atstovai yra iš skirtingų miestų nei vyksta teismas, organizuoti nuotoliniu būdu. Arba jau išnagrinėjus bylą iš esmės, išklausius šalių, liudytojų parodymų, baigiamąsias kalbas sakyti būtent nuotoliniu būdu. Galimybė dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu ypač vertinga verslui, kuomet pripažįstamas būtinu dalyvavimas juridinio asmens vadovo ar įmonės darbuotojai turi duoti parodymus teisme – dalyvavimas teismo posėdyje nuotoliniu būdu leidžia tam sugaišti kur kas mažiau laiko, nei fiziškai vykstant į teismą, juo labiau – jei jis kitame mieste. Be to, teismo posėdis gali būti ir mišrus, pvz., teismas, šalių atstovai (advokatai) teismo posėdyje dalyvauja fiziškai, tuo tarpu ieškovo ar atsakovo juridinio asmens vadovas galėtų prisijungti nuotoliniu būdu – paskutinės Teisėjų tarybos rekomendacijos numato ir tokį – žodinį mišrų (nuotoliniu ir fiziniu) būdu teismo posėdį.
Labai tikėtina, kad galimybė proceso dalyviams ir liudytojams teismo posėdžiuose dalyvauti nuotoliniu būdu, pagaliau palengvins ir pagreitins bylų su užsienio elementu (ang. cross border cases) nagrinėjimą, o tai verslui, kuris jau seniai neapsiriboja vienos valstybės teritorija, ypač aktualu.
Nuo š.m. spalio 30 d. įsigaliojo Teisingumo ministro patvirtintų Vaizdo konferencijų ir telekonferencijų technologijų naudojimo nagrinėjant civilines ir administracines bylas tvarkos aprašo ir Teismo posėdžių garso įrašų, daromų teismo posėdžio eigai fiksuoti, reikalavimų aprašo pakeitimai. Šie pakeitimai buvo būtini, kad nuotoliniai teismų posėdžiai taptų realiai įmanomi, o ne tik numatyta jų galimybė teisės aktuose. Tiesa, pirmojo karantino laikotarpiu pirmiau prasidėjo realūs pokyčiai ir prisitaikymas prie naujos realybės teismų darbe, o tik po jų sekė teisės aktų pataisos.
Nebelaukdama ir pirmojo įgaliojimus gavusios naujosios Vyriausybės posėdžio ir sprendimų, Teisėjų taryba, atsižvelgdama į pokyčius teisiniame reguliavime ir sudėtingėjančią epidemiologinę situaciją šalyje, dar 2020 m. gruodžio 8 d. pateikė patikslintas rekomendacijas dėl teismų darbo organizavimo, palaikydama būtinumą užtikrinti teismų veiklos tęstinumą naudojantis nuotolinio komunikavimo priemonėmis ir būtinais atvejais organizuojant teismo darbą bei asmenų aptarnavimą saugiu fiziniu būdu.[1] Ankstesnės kovo ir spalio mėnesiais skelbtos Teisėjų tarybos rekomendacijos buvo abstraktesnės.
Teisėjų taryba rekomenduoja, kad užtikrinant saugumą ir individualiai įvertinus galimybes bei poreikį organizuoti teismo posėdį byloje, teismo procesas organizuojamas teikiant prioritetą šioms posėdžių formoms:
Nuotolinio teismo posėdžio metu visų ar dalies proceso dalyvių (įskaitant teisėjus (teisėjų kolegijos narius), teismo posėdžių sekretorius) buvimo vieta gali būti ne teismo posėdžio salėje, o posėdžiui pirmininkaujančio teisėjo darbo aplinkoje pagal galimybes atvaizduojami Lietuvos valstybės vėliavos ir herbo atributai. Teisėjai dėvi mantijas ir ženklus su Lietuvos valstybės herbu, advokatai ir prokurorai – mantijas.
Proceso dalyviui ar jo atstovui prašant, sudaroma galimybė konfidencialiai pabendrauti jų pasirinktomis nuotolinio komunikavimo priemonėmis.
Nesant galimybės teismo posėdžius organizuoti rašytiniu, žodiniu nuotoliniu, žodiniu mišriu (nuotoliniu ir fiziniu) ar žodiniu fiziniu būdu, suplanuoti žodiniai teismo posėdžiai atidedami ir planuojami pasibaigus karantino režimui, o švelnėjant karantino sąlygoms (karantinui dar nepasibaigus) persvarstoma galimybė grįžti prie bylos nagrinėjimo. Byloje dalyvaujantys asmenys nedelsiant informuojami apie teismo posėdžių datos ir laiko pakeitimus.
Proceso viešumo pricipo įgyvendinimas užtikrinamas organizacinėmis priemonėmis, iš anksto prognozuojant ir reguliuojant asmenų, pageidaujančių stebėti/klausyti teismo posėdį/posėdžius, srautus, teismo posėdžio vaizdą ir/ar garsą retransliuojant į visuomenei atvirą kitą teismo pastate esančią patalpą.
Proceso dalyvis, pageidaujantis dalyvauti teismo posėdžiuose naudojant vaizdo konferencijų ir (ar) telekonferencijų technologijas, turi bylą nagrinėjančiam teismui pateikti rašytinį prašymą kartu su savo asmens dokumentu. Dėl tokio prašymo teismas priima nutartį.
Teismui nusprendus organizuoti nuotolinį teismo posėdį ar leidus konkrečiam proceso dalyviui jame dalyvauti nuotoliniu būdu, išsiunčiamas teismo pranešimas su prisijungimo prie nuotolinio teismo posėdžio duomenis. Kadangi dauguma civilinių bylų yra elektroninės, su visais bylos dokumentais ir medžiaga galima susipažinti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale (EPP – Pradžia (teismas.lt)). Tai, ar byla bus elektroninė ar popierinė, lemia, kokiu būdu teismui paduodamas bylą inicijuojantis dokumentas (pvz., ieškinys). Teikiant ieškinį ar kitą bylą inicijuojantį dokumentą tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, t.y. elektroninė bylos forma ieškovui leidžia taupyti tiek bylinėjimosi išlaidas, tiek kitus kaštus (pvz., dokumentų spausdinimo, siuntimo), tiek laiką.
Tai, kad atsirado reali galimybė organizuoti ir dalyvauti teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu, vienareikšmiškai vertintina kaip teismų sistemos progresas ir bylinėjimosi palengvinimas bei paspartinimas.
Žinoma, sistema, o ir nuotolinio bylinėjimosi kultūra, dar tikrai tobulintinos. Bet kaip galime matyti –geroji praktika formuojasi, o teisėkūrai belieka „pasivyti“ realybę.
Ilgą laiką didžiausias „stabdis“ nuotoliniam šalių ar liudytojų dalyvavimui teismo posėdžiuose buvo diskusijos dėl asmens tapatybės nustatymo. Dabar tiek asmens tapatybės nustatymo, tiek priesaikos tvarka aptarta Teisingumo ministro įsakymais. Kitas trukdis ilgai buvo techninės galimybės ir specialios technikos poreikis, tačiau pandemija parodė, kad jau yra sukurta daugybė tam skirtų priemonių ir platformų ir nereikia išradinėti naujų – tereikia pasinaudoti egzistuojančiais instrumentais, atsisakant perteklinio formalizmo.
Tiesa, skirtingas kompiuterinio išprusimo lygis, techninės priemonės kelia ne tik iššūkių, bet ir šypsenų: tenka ir palaukti, kol visi proceso dalyviai ir teismas prisijungs ar kol veiks ir garsas, ir vaizdas; tenka išgirsti paruošiamuosius teismo posėdžiui pokalbius dar iki jo pradžios ar jau pasibaigus, kai mikrofonas lieka neišjungtas; arba kai kolega, norėdamas geriau girdėti, labai arti kompiuterio (ir, žinoma, kameros) prikiša ausį arba, „posėdžiaudamas“ iš savo kabineto, atsipalaiduoja labiau nei teismo salėje, atsistoja ir nueina ieškoti dokumentų; arba teisėjui skelbiant, kas dalyvauja posėdyje, skaityti įvairiausius „slapyvardžius“, kuriais ne tik proceso dalyviai, bet ir advokatai pasivadina savo ZOOM prisijungimo paskyras ar pan. Tarp advokatų buvo kilusi diskusija ir dėl to, ar posėdžiaujant ne teismo salėje, reikia dėvėti mantijas, todėl iki pastarųjų Teisėjų tarybos rekomendacijų pasitaikydavo įvairių „dress code“ ar kolegų šypsenų, kai po kontorą advokatai-„bylininkai“ vaikštinėja su mantija. Tiesa, nėra patogu, kai nuotolinio posėdžio metu advokatas negali tiesiogiai betarpiškai bendrauti su klientu, tačiau tai vėl gi – tik techninio pasirengimo klausimas.
Kaip bebūtų, apskritai galimybės tęsti bylų nagrinėjimą bei apginti klientų interesus net ir karantino laikotarpiu, atperka šiuos mažus nesusipratimus, kurių pamokas su laiku tikrai išmoks visi – ir teismai, ir advokatai, ir proceso dalyviai. Ir naujojo nuotolinio bylinėjimosi pamokų mokomasi ne tik Lietuvoje – mokomasi ir kitų valstybių teismuose, ir arbitraže[2].
Parengė: Advokatė dr. Laura Augytė-Kamarauskienė, Advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotoji partnerė
[1] Šaltinis: Atnaujintos rekomendacijos teismams dėl darbo organizavimo – Lietuvos teismai.
[2] Plačiau skaityti: Ar virtualūs posėdžiai arbitraže pandemijos metu gali kelti grėsmę arbitražo teismo sprendimui? | Advokatų kontora GLIMSTEDT
