Tarptautinės bendruomenės įvestų sankcijų gausa privertė į sankcijų temą atkreipti dėmesį ne tik verslo atstovus, tačiau ir įstatymų leidėjus, kurie stengiasi peržvelgti esamą reguliavimą sankcijų taikymo srityje bei pritaikyti naujai realybei.
Lietuvoje reaguojant į besikeičiančią situaciją, susijusią su tarptautinėmis sankcijomis, buvo numatyti Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo pakeitimai, kurie įsigalios nuo 2022 m. gegužės 17 dienos. Šiais pakeitimais:
– Įtvirtinamas laikinojo administratoriaus, kuris būtų atsakingas už sankcionuoto subjekto turto valdymą, institutas. Šis administratorius turės panašias į bankroto administratoriaus funkcijas. Laikinąjį administratorių skirs finansų ministras tais atvejais, kai tai bus būtina, siekiant išvengti neigiamų socialinių, ekonominių, ekologinių ar kitų svarbių pasekmių visuomenei ar valstybei bei užtikrinti Lietuvoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų laikymąsi.
– Įtvirtinama galimybė realizuoti turtą, kuriam pritaikytos tarptautinės sankcijos. Tais atvejais, kai įšaldyti ekonominiai ištekliai yra greitai gendantys ar galintys greitai prarasti savo prekinę vertę ar patiriamos neproporcingos saugojimo išlaidos, jie galėtų būti realizuojami Vyriausybės nustatyta tvarka arba laikinojo administratoriaus sprendimu (jeigu turto atžvilgiu toks administratorius yra paskirtas). Lėšos, gautos už turto realizavimą, laikomos Lietuvos Respublikos finansų įstaigos depozitinėje sąskaitoje.
– Sudaromas naujas tarptautinių sankcijų įgyvendinimo koordinavimo organas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudaryta komisija.
– Keičiasi kompetentingų institucijų funkcijos, įgyvendinant tarptautines sankcijas. Funkcijos bus paskirstomos pagal kompetencijas atitinkamoms institucijoms, pavyzdžiui, sprendimai dėl išimčių ar leidimų netaikyti apribojimų ir įsipareigojimų, nurodytų tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose, bus priimami institucijų, kurioms atitinkamas klausimas priskirtas pagal kompetencijas, skirtingai nei buvo iki šiol, kai už tokių išimčių taikymą buvo atsakinga Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.
– Atsiranda reikalavimas įrašyti valstybės registruose ar informacinėse sistemose duomenis apie tarptautinių sankcijų taikymą.
Šiuo laikotarpiu, kai tarptautinių sankcijų reikalavimų atitikčiai yra skiriamas didelis dėmesys, verslo subjektams rekomenduojama atidžiai sekti bei tikrinti visą aktualią informaciją apie įgyvendinamas tarptautines sankcijas.
Pirmiausia, atsižvelgiant į verslo subjekto vykdomą veiklą, reikėtų atkreipti dėmesį, ar ši bendrovė teikia paslaugas arba tiekia prekes į Rusiją, Baltarusiją ar kitą teritoriją, kurios atžvilgiu yra taikomos tarptautinės ribojamosios priemonės. Pavyzdžiui, vadovaujantis Tarybos reglamentu Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, tam tikras prekes, kurios laikomos prabangos prekėmis, yra draudžiama parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti bet kuriam asmeniui ar subjektui Rusijoje. Svarbu pabrėžti, kad „prabangos prekių“ sąrašas yra itin didelis ir jame yra įvairių prekių kategorijų, tokių kaip tam tikras alkoholis, tabakas, kvepalai, rankinės ir kelioninės prekės, drabužiai, papuošalai ir brangakmeniai, porcelianiniai ir krištoliniai indai, elektronikos gaminiai, laikrodžiai ir kt., todėl verslo subjektai, ketinantys tinkamai valdyti galimas rizikas, turėtų išsamiai išanalizuoti visų draudžiamų prekių sąrašus, kadangi kitu atveju už šių reikalavimų pažeidimą jiems galėtų būti taikoma administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė.
Be kita ko, dėl galimų rizikų pritaikant tarptautines sankcijas labiausiai turėtų suklusti verslo subjektai, kurie turi verslo partnerių, investuotojų ar bet kokia kita forma bendradarbiauja su kitais asmenimis arba subjektais, kurie yra tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su Rusija, Baltarusija ar kita teritorija, kurios atžvilgiu yra taikomos tarptautinės ribojamosios priemonės. Net jei šių subjektų ar asmenų atžvilgiu nėra taikomos tarptautinės ribojamosios priemonės, verslo subjektams visada išliks rizika, kad dėl finansų įstaigų taikomų papildomų priemonių, kontroliuojant galimas reguliacines ar vidaus rizikas, atsiskaitymai su tokiais asmenimis ar subjektais gali būti neįvykdyti, sustabdyti arba trukti ilgiau, nei įprasta.
Jeigu bendrovės verslo modelis yra stipriai susijęs su tokiomis teritorijomis ar minimais subjektais, o sutartys su jais buvo sudarytos dar prieš įsigaliojant tarptautinėms sankcijoms, reikėtų peržiūrėti tiek šių, tiek naujai sudaromų sutarčių sąlygas ir derantis su kita sutarties šalimi atlikti tam tikrus sutarties pakeitimus. Vienas svarbiausių sutarties punktų, kuris padės apriboti galimą riziką dėl būtinybės nutraukti sutartį ar sustabdyti dalykinius santykius su kita šalimi, tai sąlyga, reglamentuojanti sutartinių įsipareigojimų galiojimų sustabdymą, jeigu tarptautinės ribojamosios priemonės būtų tiesiogiai taikomos kitai sutarties šaliai, su jomis tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiems asmenims ar subjektams arba tiekiamoms prekėms ir teikiamoms paslaugoms. Toks sutarties punktas turėtų apimti sąlygą, kad, vadovaudamasi aukščiau minimais reikalavimais ir sustabdžiusi sutarties ir savo įsipareigojimų galiojimą, bendrovė nebus atsakinga už galimą žalą ar kitos šalies patirtus nuostolius.
Taigi, vykdydami savo veiklą, verslo subjektai turėtų taikyti rizika pagrįstą požiūrį, gerai įsivertinti visus jų veiklai taikomus teisinius reikalavimus ir apribojimus, tinkamai nusistatyti turimų verslo partnerių ir jų naudos gavėjų tapatybę bei reputaciją ir efektyviai sustiprinti savo vidaus kontrolės procedūras ir politikas, kad būtų užtikrintas tinkamas atitikties tarptautinių sankcijų reikalavimams valdymas ir kontrolė.
Parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkas Tautvydas Užkuras.
