Svarbūs pakeitimai dėl statybų sektoriuje dirbančių darbuotojų garantijų

Svarbūs pakeitimai dėl statybų sektoriuje dirbančių darbuotojų garantijų

Vasaros viduryje Seimas priėmė Darbo kodekso pakeitimus, kuriais siekiama padidinti statybos sektoriuje dirbančių darbuotojų garantijas, pakeitimai aktualūs ne tik darbuotojams bei jų darbdaviams, bet ypač statybų rangovams.

Pagal nuo 2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliosiančius Darbo kodekso 139 straipsnio 5 ir 6 dalių pakeitimus, tais atvejais, kai darbdavys bus subrangovas, rangovas subsidiariai atsakys už darbo užmokesčio, įskaitant padidintą apmokėjimą už viršvalandinį darbą, darbą naktį, darbą poilsio ir švenčių dienomis, mokėjimą darbuotojui, dirbančiam darbus, nustatytus Statybos įstatyme. Ši subsidiari rangovo, kai darbdavys bus subrangovas, atsakomybė apsiribos darbuotojo teisėmis į darbo užmokestį, įskaitant padidintą apmokėjimą už viršvalandinį darbą, darbą naktį, darbą poilsio ir švenčių dienomis, kurios bus įgytos atliekant darbo funkcijas, kai bus vykdoma sutartis, sudaryta tarp rangovo ir subrangovo.

Subsidiari rangovo, kai darbdavys yra subrangovas, atsakomybė iš esmės reiškia, kad darbuotojas galės rangovui pareikšti reikalavimus, susijusius su darbo užmokesčio ar jo dalies išmokėjimu, tuo atveju, kai darbuotojo reikalavimų nepatenkins jo tiesioginis darbdavys, t. y. subrangovas.

Įgyvendinant teisę reikalauti rangovo subsidiarios atsakomybės, darbuotojui bus būtina laikytis tam tikro veiksmų eiliškumo, t. y. visų pirma darbuotojas, iki pareikšdamas reikalavimus rangovui, privalės pareikšti reikalavimus savo tiesioginiam darbdaviui (subrangovui), o darbdaviui (subrangovui) atsisakius tenkinti reikalavimus arba darbuotojui per protingą terminą iš darbdavio (subrangovo) negavus atsakymo į pareikštą reikalavimą, darbuotojas įgis teisę reikšti reikalavimus tiesiogiai rangovui.

Taigi pagrindas taikyti subsidiarią rangovo atsakomybę – tiek teisminio (įskaitant ginčo nagrinėjimą darbo ginčų komisijoje), tiek neteisminio pobūdžio kreipimasis į darbdavį (subrangovą), po kurio būtų galima konstatuoti faktą, jog darbdavys (subrangovas) nevykdė savo prievolės, t. y. netenkino darbuotojo reikalavimų dėl darbo užmokesčio ar jo dalies išmokėjimo. Rangovas, tiesiogiai gavęs reikalavimus iš subrangovo darbuotojo, turėtų apie tai informuoti darbuotojo darbdavį – subrangovą.

Paminėtina, jog šios taisyklės dėl rangovo, kai darbdavys yra subrangovas, subsidiarios atsakomybės bus taikomos ir užsienio darbdavio (subrangovo) darbuotojo komandiruotės į Lietuvą atveju, kai darbuotojas dirbs darbus, nustatytus Statybos įstatyme.

Atitinkamai nuo 2021 m. lapkričio 1 d. įsigalios ir Darbo kodekso 213 straipsnio 3 dalies pakeitimai, pagal kuriuos darbo ginčo šalimi bus laikomas ir rangovas, kai jam bus reiškiami reikalavimai dėl subsidiarios atsakomybės taikymo. Tad subrangovo darbuotojas, kurio reikalavimų neįvykdė jo darbdavys (subrangovas), turės teisę reikšti reikalavimus tiesiogiai rangovui, įskaitant ir teisę inicijuoti darbo ginčą tiesiogiai rangovo atžvilgiu. Nors darbuotojo darbdavys (subrangovas), priklausomai nuo reikalavimus iškėlusio darbuotojo apsisprendimo, gali ir nebūti įtrauktas į bylą kaip bendraatsakovis kartu su rangovu, tačiau rangovas bet kuriuo atveju turėtų imtis atitinkamų priemonių, kad subrangovas dalyvautų byloje bent kaip trečiasis asmuo.

Galimybė taikyti subsidiarią rangovo atsakomybę nekeičia bei nenaikina tiesioginio darbuotojo darbdavio pareigų, nustatytų įstatymuose, kituose norminiuose bei lokaliuose teisės aktuose, taip pat darbo sutartyje, tinkamo vykdymo. Rangovo subsidiarios atsakomybės taikymu iš esmės bus sudaromos palankesnės sąlygos darbuotojui atgauti darbdavio, kai jis yra subrangovas, nesumokėtą darbo užmokestį. Rangovo atžvilgiu pritaikius subsidiarią atsakomybę, jis savo ruožtu galės reikšti regresinį reikalavimą subrangovui.

Pastebėtina, kad iki 2021 m. spalio 31 d. subsidiari rangovo, kai darbdavys yra subrangovas, atsakomybė dėl piniginių įsipareigojimų, susijusių su darbo užmokesčiu, įvykdymo buvo nustatyta tik subrangovo darbuotojo, komandiruoto iš užsienio valstybės į Lietuvą dirbti darbų statybos sektoriuje, atžvilgiu. Kas reiškia, jog pagal iki šiol galiojusį reglamentavimą į Lietuvą komandiruotam užsienio subrangovo darbuotojui, lyginant su Lietuvoje įsisteigusio subrangovo darbuotoju, buvo sudaromos palankesnės sąlygos atgauti jam darbdavio, kai jis yra subrangovas, nesumokėtą darbo užmokestį. Be to, pagal Valstybinės darbo inspekcijos pateikiamą statistiką, didelę dalį darbo ginčų sudaro ginčai dėl neišmokėto darbo užmokesčio būtent statybų sektoriuje. Tad šiais pakeitimais įstatymų leidėjas siekė padidinti statybos sektoriuje dirbančių Lietuvos darbuotojų garantijas, patobulinti jų pažeistų teisių gynimo būdus bei panaikinti tam tikrą jų nelygybę į Lietuvą iš užsienio komandiruotų darbuotojų atžvilgiu.

Aptariami pakeitimai dėl rangovų subsidiarios atsakomybės už darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojui bus taikoma rangovams, kurie sudarė sutartis su subrangovais po 2021 m. lapkričio 1 d. Tuo tarpu rangovų, kurie sudarė sutartis su subrangovais iki 2021 m. spalio 31 d., atsakomybė už darbo užmokesčio mokėjimą bus taikoma tik komandiruoto laikinai dirbti Lietuvoje darbuotojo atžvilgiu.

Nors rangovui ir subrangovui paliekama galimybė susitarti dėl jiems priimtinų priemonių, kurios leistų rangovui įsitikinti darbdavio, kai jis yra subrangovas, galimybėmis įvykdyti piniginius įsipareigojimus savo darbuotojams, tačiau visiškai akivaizdu, jog dėl šių netrukus įsigaliosiančių pakeitimų statybų sektoriuje veikiantys verslai patirs įvairių neigiamų padarinių. Viena vertus rangovai, kurie savo veikloje pasitelkia subrangovus, privalės imtis papildomų priemonių, reikalaujančių tiek piniginių, tiek žmogiškųjų resursų, siekdami sumažinti rizikas dėl galimų subrangovo darbuotojų reikalavimų. Kita vertus, subrangovams neįvykdžius piniginių įsipareigojimų dėl darbo užmokesčio išmokėjimo savo darbuotojams, rangovui kils subsidiari pareiga įvykdyti šiuos piniginius įsipareigojimus, tai reiškia, jog rangovai gali patirti ir tiesioginių nuostolių, pradedant galimu bylinėjimosi procesu su subrangovo darbuotoju, regresinio reikalavimo nukreipimu į subrangovą, baigiant atvejais, kai subrangovas taps apskritai nemokus.

Bet kuriuo atveju rangovai turėtų imtis papildomų priemonių, siekdami sumažinti rizikas dėl galimo jų subsidiarios atsakomybės taikymo. Rangovams pirmiausia rekomenduotina atidžiau vertinti galimus subrangovus, ypač turint omenyje įvairią darbo laiko bei užmokesčio problematiką statybų sektoriuje. Be to, sudarant statybos rangos (subrangos) sutartis rekomenduotina nustatyti tam tikras šalių teises ir pareigas, susijusias su galima subrangovo kontrole darbo bei poilsio, darbo užmokesčio apskaičiavimo bei išmokėjimo srityse, informacijos teikimu rangovui apie darbo užmokesčio apskaičiavimą ir išmokėjimą subrangovo darbuotojams, sutartine atsakomybe už tokių pareigų nevykdymą, netinkamą vykdymą ir (ar) nustatytus pažeidimus, kitas galimas priemones.

Parengė Artūras Tukleris, advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnysis teisininkas, darbo teisės ekspertas

 

Užsisakykite svarbiausias naujienas

Glimstedt dokas

Verslo poreikiams pritaikyti, patyrusių advokatų parengti, aukštos kokybės dokumentai greitai ir už prieinamą kainą. Be įsipareigojimų ar registracijų. Glimstedt dokas