2020 m. kovo 17 d. Seimas priėmė įstatymų pakeitimus, kurie reikšmingi dirbantiems. Svarbiausių pakeitimų esmė trumpai:
Darbdavys gali skelbti prastovą, jeigu dėl ekstremalios padėties ar karantino darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo.
Šiuo pagrindu paskelbus prastovą, iš darbuotojo negali būti reikalaujama, kad jis atvyktų į darbovietę, o prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui turi mokėti ne mažesnį kaip minimaliosios mėnesinės algos darbo užmokestį (kai darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma). Darbdaviui (išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijas ar įstaigas, profesines sąjungas, religines bendruomenes (bendrijas) ar asociacijas), patirtų darbo užmokesčio už prastovą išlaidų dalis kompensuojama Užimtumo įstatyme nustatytu dydžiu ir nustatyta tvarka.
Pagal Užimtumo įstatymą, darbdaviams tokios paskelbtos prastovos metu mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo darbuotojams priskaičiuoto darbo užmokesčio.
Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio ir sudaro:
Pagal Užimtumo įstatymą, taip pat numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu savarankiškai dirbantis asmuo gali kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl išmokos iš Garantinio fondo skyrimo ir mokėjimo.
Tokia išmoka galės būti mokama kiekvieną mėnesį ir sudarytų vieno einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio sumą (t.y. 257 Eur). Išmoka būtų skiriama, jeigu asmuo atitiktų šias sąlygas: a) savarankiškai dirbantis asmuo iki kreipimosi gauti išmoką faktiškai vykdė veiklą; b) yra sumokėjęs visas privalomas mokėti socialinio draudimo įmokas už ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių; c) ir nedirba pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisnių santykių pagrindu. Šios išmokos papildomos taisyklės, tikimės, neilgai trukus turėtų būti detalizuotos poįstatyminiuose teisės aktuose. Kitais užimtumo įstatymo pakeitimais numatytos papildomos užimtumo rėmimo sąlygos bedarbiams, taip pat įspėtiems apie atleidimą asmenims.
Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbdavys privalės darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, motyvuotu raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu.
Atitinkamai, darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu ar nepateikus darbdaviui atsakymo į darbdavio pasiūlymą dirbti nuotoliniu būdu per įstatyme nustatytą terminą, darbdavys turės nušalinti darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio. Įstatymo pakeitimas orientuotas į tuos atvejus, kai darbdavys objektyviai turės galimybę pasiūlyti (nurodyti) darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu, tačiau įstatymai kol kas nepateikia aiškaus sprendimo, ką daryti, kai darbdavys tokiam darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, neturi objektyvios galimybės pasiūlyti (nurodyti) dirbti nuotoliniu būdu bei tokiam darbuotojui neišduodamas nedarbingumo pažymėjimas kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Praktikoje šiuo metu elgiamasi įvairiai ir ne visais atvejais tinkamai.
Su Darbo kodekso pakeitimai galite susipažinti paspaudę šią nuorodą, o su Užimtumo įstatymo pakeitimais – šią nuorodą.
Priimti tam tikri Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimai dėl ligos išmokų skyrimo ir mokėjimo ypatumų Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną.
Pakeitimais iš esmės pakeistas (išplėstas) sąrašas asmenų, kuriems galės būti skirtos ligos išmokos, taip pat pakeisti (prailginti) terminai bei išmokų dydžiai. Su Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimais galite susipažinti paspaudę šią nuorodą.
Prezidentui pasirašius, įstatymų pakeitimai įsigaliojo nuo 2020 m. kovo 19 d.
GLIMSTEDT darbo teisės komanda yra pasirengusi suteikti Jums reikalingą pagalbą – susisiekime ir aptarkime Jums rūpimus klausimus.
Aušra Maliauskaitė-Embrektė, partnerė, darbo ir bendrovių teisės praktikos grupės vadovė
Artūras Tukleris, vyresnysis teisininkas, darbo teisės ekspertas
Laura Tunkevičiūtė, teisininkė
