ESTT sprendimas dėl Mobilumo paketo: pasekmės transporto įmo…
2024 m. spalio 4 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) priėmė itin svarbų sprendimą dėl ES mobilumo paketo. Šis sprendimas buvo priimtas po to…
Darbdaviai, turintis daugiau kaip 20 darbuotojų, iki 2018 m. sausio 1 d. turi priimti įsakymą dėl darbo tarybos rinkimų komisijos sudarymo bei pavesti jai suorganizuoti darbo tarybos rinkimus.
Tai nauja prievolė darbdaviui. Iki įsigaliojant naujajam Darbo kodeksui iniciatyvos teisė priklausė išimtinai darbuotojų valiai – jie patys sprendė, ar pageidauja burtis į darbo tarybas. Dabar, nepriklausomai nuo darbuotojų noro dalyvauti ir/ar būti išrinktiems į darbo tarybas, darbdavys privalo inicijuoti darbo tarybos rinkimų komisijos sudarymą, o darbo tarybos rinkimams neįvykus – inicijuoti pakartotinius.
Taikoma tik viena išimtis, kai darbo tarybos sudaryti nereikia – kai darbovietėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariai yra daugiau kaip 1/3 visų darbdavio darbuotojų, arba darbovietėje daugiau kaip 1/3 darbuotojų priklauso įmonėje veikiančioms profesinėms sąjungoms.
Kas gali būti darbo tarybos rinkimų komisijos nariai?
Rinkimų komisija darbdavio įsakymu sudaroma iš mažiausiai 3 ir daugiausia 7 narių (darbdavys pats turi teisę nuspręsti narių skaičių). Nariai gali būti visi įmonės ir/ar įstaigos darbuotojai, tačiau administracijos pareigūnai gali sudaryti tik trečdalį rinkimų komisijos narių. Laikomasi nuomonės, kad tokiu būdu į darbo tarybos rinkimus bus įtraukta kuo daugiau įvairių kategorijų darbuotojų.
Kas konkrečioje įmonėje laikomas administracijos pareigūnu, naujasis Darbo kodeksas neatsako. Vadovaujantis anksčiau galiojusio darbo kodekso reglamentavimu, būtų galima manyti, kad administracijos pareigūnas yra bet kuris asmuo, kuris pagal savo kompetenciją turi teisę duoti privalomus vykdyti nurodymus sau pavaldiems darbuotojams. Tačiau, vadovaujantis tokiu apibrėžimu, gali kilti keblumų, kadangi kai kuriose įmonėse tokiu atveju administracijos pareigūnai sudarytų apie 80 proc. visų darbuotojų. Tai ką daryti? Atsakymas paprastas – teisės aktai nedraudžia bendrovės vidiniuose teisės aktuose apibrėžti konkretesnį šios sąvokos apibrėžimą ir juo vadovautis.
Tolimesni darbdavio veiksmai
Darbo kodeksas aiškiai nustato, kokius konkrečius veiksmus turi atlikti darbdavys, organizuodamas darbo tarybos rinkimus. Darbdavys privalo savo įsakymu sudaryti rinkimų komisiją, sudaryti sąlygas darbuotojams dalyvauti rinkimuose ir už šį laiką mokėti jų vidutinį darbo užmokestį, užtikrinti darbo tarybų materialinį, techninį aprūpinimą ir kt.
Kitaip tariant, darbdavys, paskyręs darbo tarybos rinkimų komisijos narius, vėliau visą darbo tarybos rinkimų proceso organizavimą ir koordinavimą perduoda rinkimų komisijai.
Pačius kandidatus į darbo tarybos narius siūlo rinkimų teisę turintys darbuotojai. Tačiau, nors už rinkimų komisijos pareigų vykdymą ar jų vykdymo kontrolę darbdavys nėra atsakingas, tam tikrais atvejais vis tiek prie šio proceso turės prisidėti, pvz., suteikti techninę, materialinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad darbo tarybų rinkimų materialinį ir techninį aprūpinimą (kanceliariniai reikmenys, nešiojamas kompiuteris ir pan.) suteikia darbdavys, labai rekomenduotina bendrovės vidiniuose teisės aktuose numatyti, kokia tvarka bendrovė užtikrina šių priemonių suteikimą: kokios priemonės suteikiamos, kuris darbuotojas yra atsakingas už šių priemonių suteikimą ir pan.
Ar rinkimų komisijos nariai įgyja papildomų garantijų?
Nustatytas tik vienas draudimas darbdaviui savo iniciatyva (mūsų manymu, ir darbdavio valia) rinkimų komisijos narį atleisti iš darbo rinkimų komisijos įgaliojimų metu (nuo bendrovės vadovo įsakymo sudaryti rinkimų komisiją priėmimo dienos iki išrinktos darbo tarybos surinkimo į pirmąjį posėdį arba paskelbimo darbo tarybos rinkimus neįvykusiais). Vadovaujantis darbo kodekso nuostatomis, visas darbo tarybos rinkimų procesas neturėtų trukti ilgiau kaip tris mėnesius.
Ką dar turėčiau žinoti kaip darbdavys?
Darbdaviui, neįvykdžiusiam pareigos inicijuoti darbo tarybos rinkimus iki 2018 m. sausio 1 d., gali būti taikoma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta atsakomybė – bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 80 iki 880 eurų.
Raminta Stravinskaitė, advokatų kontoros GLIMSTEDT teisininkė