Praėjusią savaitę Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs net keturis visų vykdymo procese dalyvaujančių suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus dėl antstolio veiksmų, pagrįstai sprendė, kad nesustabdžius vykdymo proceso ir Vokietijos teismo išduoto Europos vykdomojo rašto pagrindu išieškojus daugiau kaip 2 milijonų Eurų skolą iš skolininkui priklausančio Lietuvoje esančio orlaivio „Boeing 737-86N“, būtų pritaikytos neproporcingos priemonės, kurios pažeistų šalių interesų pusiausvyrą.
Suinteresuotieji asmenys – tai – išieškotojas Vokietijos kompanija „Lufthansa Technik AERO Alzey GmBH“, skolininkas Nigerijos kompanija „Arik Air Limited“ (In receivership), antstolis ir hipotekos kreditorius. Antstoliui Lietuvoje išieškojimui buvo pateiktas Vokietijos teismo išduotas Europos vykdomasis raštas. Išieškojimas buvo nukreiptas ir antstolio areštuotas skolininkui Nigerijos kompanijai priklausantis orlaivis, atskraidintas remontui į Lietuvą.
Kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotas Europos vykdomasis raštas, kuris, remiantis Lietuvos Respublikos Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymu, yra vykdomasis dokumentas, Lietuvoje vykdomas pagal Lietuvos civilinio proceso taisykles, kiek 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 805/2004, sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, ir Įstatymas nenustato kitaip.
Šiuo metu Vokietijoje vis dar vyksta ieškotojo ir skolininko ginčas dėl teismo sprendimo, kurio pagrindu buvo išduotas Europos vykdomojo rašto pažymėjimas, ir dėl paties Europos vykdomojo rašto panaikinimo.
Vadovaujantis Reglamento nuostatomis, kai skolininkas (i) užginčijo Europos vykdomuoju raštu patvirtintą teismo sprendimą arba (ii) kreipėsi dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo panaikinimo, valstybės narės, kurioje vykdytinas Europos vykdomasis raštas (šiuo atveju – Lietuvos), teismas ar antstolis skolininko prašymu išieškojimą turėtų sustabdyti.
Teismas konstatavo, kad antstolis visiškai nepagrįstai rėmėsi išimtinai Lietuvos civilinio proceso kodekso normomis, reglamentuojančiomis privalomuosius ir alternatyvius vykdomosios bylos sustabdymo ir vykdymo veiksmų atidėjimo teisinius pagrindus, kadangi Reglamentas, kuris visose valstybėse narėse yra tiesiogiai taikomas Europos Sąjungos teisės aktas, pats tiesiogiai numato papildomus vykdomosios bylos sustabdymo ir vykdymo veiksmų atidėjimo teisinius pagrindus, papildomai prie Lietuvos teisės aktų numatytų pagrindų.
Nors antstolio pareiga – užtikrinti skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyrą vykdymo procese, ją užtikrino tik teismas.
Išieškotojo teisė įvykdyti sprendimą buvo visiškai užtikrinta antstoliui areštavus skolininkui priklausantį turtą – civilinį orlaivį „Boeing 737-86N“, todėl teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui yra pritaikytos būtinos ir proporcingos priemonės, todėl, net ir sustabdžius vykdomąją bylą, išieškotojo teisės niekaip nebūtų pažeistos.
Tuo tarpu nesustabdžius vykdomosios bylos bei antstoliui toliau atliekant vykdymo veiksmus ir, tikėtina, realizavus skolininkui priklausantį orlaivį, o vėliau Vokietijos teismui panaikinus teismo sprendimą ir jo pagrindu išduotą Europos vykdomąjį raštą, užtikrinti sprendimo įvykdymo atgręžimo ir grąžinti šalis į pradinę padėtį, visų pirma, bet neapsiribojant – grąžinti skolininkui viską, kas iš jo buvo išieškota, taptų objektyviai neįmanoma.
Taigi, netenkinant skolininko prašymo ir nestabdant išieškojimo veiksmų, skolininko ir išieškotojo teisių pusiausvyra akivaizdžiai yra pažeidžiama, kadangi ieškotojas įgyja nepagrįstą pranašumą skolininko atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas įsigilino į skolininko teisinius argumentus bei bylos aplinkybes ir tinkamai aiškino bei taikė Europos Sąjungos reglamentą kartu su nacionalinėmis teisės normomis.
Tarptautinis skolų išieškojimas reikalauja specifinių kompleksinių nacionalinės, tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės žinių.
Nors užsienio teismų sprendimų vykdymas bei tarptautinis skolų išieškojimas jau seniai ne naujiena, o Lietuvai Europos Sąjungos teisės aktai taikomi jau daugiau kaip 16 metų, vis tik praktikoje tokios situacijos dažnai vis dar yra sudėtingos ir kelia daug keblumų. Deja, ne tik besibylinėjančios šalys, bet ir teisininkai neretai vis dar stokoja specifinių žinių, o bylose su užsienio elementu nedidelė procesinė klaida (pvz., atsakovui dokumentai bus įteikti netinkamai) vėliau gali lemti didelius nuostolius šalims, kai nors ir palankus teismo sprendimas taip ir liks neįvykdytas kitoje valstybėje. Ir atvirkščiai – skuboti išieškojimo veiksmai, neįsigilinus į galiojantį europinį ar tarptautinį teisinį reglamentavimą, gali lemti tai, kad vėliau grąžinti šalis į pradinę padėtį gali būti nebeįmanoma.
Kaip skolininkui Lietuvoje atstovavusi advokatė džiaugiuosi, kad Lietuvos teismų praktika tiek nagrinėjant prašymus dėl užsienio teismų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti Lietuvoje, tiek dėl Europos vykdomųjų raštų išdavimo ir dėl prašymų atsisakyti juos vykdyti, plėtojasi teisinga linkme. Vis dėl to, analizuojant teismų praktiką, tenka pripažinti, kad neretai šalys yra įveliamos į perteklinius, daug kainuojančius procesus dėl specifinių žinių ar tarptautinio bylinėjimosi praktikos trūkumo. Apskritai, kalbant apie tarptautinį skolų išieškojimą, būtina suvokti, kad nors ir egzistuoja ne vienas Europos teisinis instrumentas (pvz., Europos vykdomasis raštas, Europos mokėjimo įsakymas, Europos sąskaitų blokavimo įsakymas, Briuselio Ibis reglamentas) – tai pakankamai brangus ir ilgai trunkantis procesas, todėl prieš apsisprendžiant jo imtis, visais atvejais verta įsivertinti tikslingumą ir pasikonsultuoti su profesionalais.
Straipsnio autorė dr. Laura Augytė-Kamarauskienė yra advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotoji partnerė, advokatė, patyrusi ginčų sprendimo ir arbitražo ekspertė.
