Valstybei COVID-19 akivaizdoje teikiant įvairias pagalbos priemones įmonių likvidumui ir mokymui palaikyti pagrindinis visuomenės dėmesys sutelktas į COVID-19 įstatymu laikinai sustabdytos įmonių vadovų pareigos ir kreditorių teisės inicijuoti bankroto procesus tikėtiną rezultatą – galimai išaugsiantį inicijuojamų nemokumo procesų skaičių. Tačiau asmenims, suinteresuotiems verslo išsaugojimu, verta atsigręžti į Nemokumo įstatyme (toliau – Nemokumo įstatymas) įtvirtintus teisinius įrankius, suteikiančius galimybę net ir esant įmonei iškeltam bankroto procesui, jį nutraukti. Vienas iš minėtame įstatyme įtvirtintų bankroto proceso nutraukimo pagrindų – bankrutuojančio (bankrutavusio) juridinio asmens atsiskaitymas su savo kreditoriais. Apie galimybę išsaugoti įmonę rinkoje patenkinus visų kreditorių reikalavimus praeitų metų pabaigoje priminė ir kasacinis teismas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 8 d. priėmė sprendimą, kuriame dar kartą pasisakė apie įstatymo suteiktą galimybę bankrutuojančiai įmonei atsiskaičius su visais įmonės kreditoriais nutraukti bankroto bylą bet kurioje bankroto proceso stadijoje. Šįkart pagrindinis akcentas – patvirtinta galimybė trečiajam, su įmonės veikla nesusijusiam, asmeniui padengti bankrutuojančios įmonės prievoles kreditoriams.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad bankroto bylos atsiskaičius su kreditoriais nutraukimo pagrindas yra susijęs su vienu iš bankroto proceso tikslų – siekiu patenkinti visų įmonės kreditorių reikalavimus. Būtent šis tikslas – bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimas, yra galutinis rezultatas, kurio siekiama bankroto procedūromis.
Kasacinio teismo žinutė yra aiški. Pirma, bankrutuojančiai įmonei atsiskaičius su visais kreditoriais, laikoma, kad bankroto procesas pasiekė savo tikslą, todėl bankroto byla bet kurioje bankroto proceso stadijoje gali būti nutraukiama. Antra, nemokumo procese siekiant kreditorių reikalavimų tenkinimo kuo didesne apimtimi būtina užtikrinti ir pačios bankrutuojančios įmonės interesų apsaugą. Priešingu atveju, vien pirmumo teikimas kreditoriaus interesams, į šalį nustumiant paties juridinio asmens interesų apsaugą, gali būti vertinamas kaip Nemokumo įstatyme numatyto tikslo – šių subjektų interesų pusiausvyros užtikrinimo – pažeidimas.
Svarbu pažymėti ir tai, kad bankroto proceso tikslu yra pateisinamas tik pagrįstas, t. y. su teisiniu įmonės mokumo atkūrimu sietinas, bankroto bylos nutraukimas. Kasacinis teismas pažymi, kad situacija, kai, nutraukus juridinio asmens bankroto bylą, tuo pat metu sukuriamos prielaidos inicijuoti naują įmonės bankroto procesą negali susidaryti ir yra teisiškai nepateisinama. Taigi, bankroto bylą nagrinėjančiam teismui prieš priimant nutartį nutraukti bankroto bylą, tenka pareiga įsitikinti, ar net ir esant atsiskaitymo su kreditoriais faktui, nutraukus bankroto bylą įmonė liks moki.
Nepaisant Nemokumo įstatyme įtvirtintos formuluotės, pagal kurią su visais kreditoriais turi atsiskaityti juridinis asmuo, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ši sąvoka turi būti aiškinama atsižvelgiant ne į prievolę įvykdžiusį subjektą, o į teisinę situaciją, kurioje visos bankrutuojančios įmonės prievolės kreditoriams yra įvykdytos, t. y. bankrutuojanti įmonė yra atsiskaičiusi su visais kreditoriais.
Taigi, pasak kasacinio teismo, bankroto proceso tikslų požiūriu nėra reikšminga, ar prievoles bankrutuojančio skolininko kreditoriams įvykdo pati įmonė ar jos naudai – su įmone nesusijęs trečiasis asmuo (kuris nėra nei įmonės akcininkas ar valdymo organo narys). Reikšminga yra tik tai, kad trečiajam asmeniui atsiskaičius su bankrutuojančio juridinio asmens kreditoriais, įmonės prievolės jiems pasibaigtų.
Remiantis Lietuvos teisiniu reguliavimu ir bankroto proceso specifika, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad tinkamu prievolės kreditoriams pasibaigimu pripažįstamas atvejis, kai už bankrutuojančią įmonę atsiskaitęs asmuo neišreiškia valios būti įtrauktas į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą. Toks už bankrutuojančią įmonė atsiskaičiusio subjekto „pasyvumas“ leidžia bankroto bylą nagrinėjančiam teismui spręsti, kad bankrutuojančios įmonės atitinkamos prievolės kreditoriams pasibaigė.
Prioritetinis administravimo išlaidų atlyginimo principas negali būti paneigiamas, nepriklausomai nuo to, ar atsiskaitymus su kreditoriais vykdo pats bankrutuojantis juridinis asmuo, ar jo naudai – trečiasis asmuo. Abiem atvejais negali susidaryti situacija, kai su kreditoriais atsiskaitoma nesant padengtoms įmonės bankroto administravimo išlaidoms. Priešingu atveju, trečiajam asmeniui atsiskaičius su bankrutuojančios įmonės kreditoriais ir likus neatlygintoms bankroto administravimo išlaidoms, bankroto byla šiuo pagrindu negali būti nutraukta.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai nutraukti bankroto bylą, bankroto procesas ir teisme nagrinėjama bankroto byla pasibaigia. Kartu pasibaigia ir visų klausimų, neatsiejamų nuo konkretaus bankroto proceso, tarp jų ir klausimo dėl tyčinio bankroto, nagrinėjimas. Kasacinis teismas pažymi, kad pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas negali būti tęsiamas nepriklausomai nuo to, ar bankroto administratorius pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikė anksčiau nei atsirado prielaidos spręsti dėl bankroto bylos nutraukimo, ar po šių aplinkybių atsiradimo. Atitinkamai pagrįstai nutraukus bankroto bylą – atsakingų asmenų civilinės atsakomybės klausimas tampa nebeaktualus.
Komentaro autorė Advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkė Deimantė Mamonė, besispecializuojanti ginčų sprendimo ir bankroto srityje.
