Rekomendacijos nuo gaisro Alytuje nukentėjusioms įmonėms
Įmonės, patyrusios nuostolių dėl gaisro padangų perdirbimo įmonėje UAB „Ekologistika“, ima skaičiuoti patirtą žalą ir nuostolius. Nuo ko pradėti ir kokių žingsnių reikėtų imtis, siekiant žalos atlyginimo?
GLIMSTEDT rekomenduoja:
1. „Pirmiausia įmonės turėtų kreiptis į savo draudimo kompaniją, draudimo brokerius, bankus, lizingo ar patalpų, įrangos, įrankių nuomos įmones, kurios savo ruožtu gali turėti draudimo polisus, kad nebūtų praleisti informavimo apie įvykį terminai. Jei įmonės neturi draudimo, kuris atlygintų nuostolius, ar kyla abejonių, kviečiame nedelsiat kreiptis į mus, kad galėtume įsigilinti į konkrečią situaciją ir pateikti individualizuotą rekomendaciją“, – sako advokatų kontoros GLIMSTEDT asocijuotasis partneris advokatas Mindaugas Jablonskis. Pasak jo, kadangi konkreti patirta žala dar nežinoma, bus organizuotas nukentėjusiųjų komitetas, kuris padės pasirinkti žalos vertintojus, kad būtų objektyviai ir profesionaliai įvertintas patirtų nuostolių mastas ir dydis. Pirminiu etapu nebūtina pateikti apskaičiuotų nuostolių dydžio ir nukentėjusių objektų sąrašo, todėl pranešimus būtina išsiųsti pagal visus turimus draudimo polisus (nepriklausomai nuo draudimo rūšies).
2. Bet kuriuo atveju pradėkite patys skaičiuoti nuostolius:
- su gaisro gesinimu susijusias sąnaudas: kompensacijas darbuotojams už nedirbtą laiką (pvz., darbuotojai turėjo neiti į darbą, kad būtų išvengta nuostolių, susijusių su jų sveikata / gyvybe), darbuotojų laiko sąnaudas šalinant gaisro padarinius (t. y. nedirbant pagrindinio darbo, bet, pvz., rūšiuojant produkciją, valant paviršius, pan.), viršvalandžius (gelbėjant įmonės turtą, pvz., išvežant produkciją iš užterštos teritorijos, pan.), visas papildomas tiesiogines / netiesiogines sąnaudas (tokias kaip gaisro gesinimo metu sugadinta aplinka, pievelės, pateiktos technikos ar pagalbinių gaisro gesinimo priemonių kaštai), patirtas siekiant paspartinti gaisro gesinimą, sumažinti nuostolį;
- tiesioginiai turto nuostoliai: pabandykite įvertinti (pradžioje nebūtinai pinigais, tiesiog pasidarykite kiekvienas sau sąrašą) nukentėjusį turtą, pvz., užterštos vėdinimo / ventiliacijos / gesinimo sistemos, aprūkę pastatai / įranga / baldai / atsargos / prekės, degėsių kvapas patalpose, automobiliuose, teritorijoje, tvarkytinos teritorijos (išvažinėta, suodžiai, pan.) plotas ir pan.;
- nuostoliai transporto priemonėms: aprūkusių automobilių skaičius, galimi valymo kaštai (viduje, išorėje, agregatų kaštai, pvz., oro filtrų keitimo poreikis) pan.;
- galimi nuostoliai, susiję su verslo sutrikimu (kiekvienos prastovos dienos fiksuoti kaštai ir negautas pelnas).
3. Pranešimai draudimui yra pirmasis dokumentas, kurio paprastai tikimasi iš apdairių verslininkų, kad po to galima būtų kreiptis į Vyriausybę prašant skubios KOMPENSACIJOS, VALSTYBĖS PARAMOS IR SOCIALINĖS GARANTIJOS pagal Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 31-33 straipsnius.
4. Gavusios pranešimą, draudimo įmonės atsiųs savo atstovus, kurie preliminariai įvertins nuostolius ir suteiks leidimus pradėti valymo darbus. Jeigu jau pradėjote valyti patalpas, nes tai buvo būtina dėl sveikatos, užfiksuokite taršą nuotraukomis, vaizdo medžiaga.
5. Dėl kitų veiksmų, ką reikia įmonėms padaryti darbuotojų saugos ir sveikatos kontekste, rekomendacijas yra paskelbusi inspekcija. Draudikai paprastai rekomenduoja valymo įmones ir tolimesnę nuostolių mažinimo eigą. Nors inspekcija siūlo valyti sienas ir t. t., svarbiausia yra profesinės rizikos vertinimas, kuris atliekamas pagal patvirtintą tvarką. Profesinės rizikos vertinimą atlieka kompetentingi specialistai, turintys atitinkamų žinių ir priemonių. Pvz., šiuo atveju tikriausiai aktualu būtų ištirti chemines medžiagas aplinkoje. Paprastai darbdavys pats, be specialistų pagalbos, neatliks normalaus profesinės rizikos vertinimo, nes neturi nei žinių, nei priemonių (pvz., surinkti ir ištirti cheminių medžiagų kiekį aplinkoje). Profesionalias paslaugas teikia:
6. Kai Draudimo įmonė apžiūrės patalpas arba suteiks leidimą pradėti atstatymo darbus ir darbus dėl darbuotojų saugos:
- Įmonė pasiruošia rizikos vertinimui, pvz., išvėdina patalpas, nuplauna langus, sienas ir t. t. pagal faktą. Tokiu atveju reikėtų taip pat konsultuotis su specialistais, kokias priemones naudoti, pvz., respiratorius ar kt. (VDI rekomenduoja A2 ir P2 filtrus). Šį etapą galima apeiti, kadangi nežinant rizikos, negalima normaliai ir atlikti paruošiamųjų veiksmų, tačiau A2 ir P2 filtrų turėtų pakakti. Žinoma, jie kainuoja.
- Įmonė pasikviečia specialistus ir atlieka profesinės rizikos vertinimą.
- Po profesinės rizikos vertinimo bus matyti, ar rizika priimtina, toleruotina ar nepriimtina.
- Jeigu rizika nepriimtina ir įmonė dirbti negali, reikia šalinti riziką pagal specialistų rekomendacijas, t. y. įdiegti prevencines priemones, atlikti kažkokius kitokius veiksmus. Tada pakartotinai, įdiegus priemones, atlikti vertinimą.
- Jeigu rizika toleruotina, įmonė dirbti gali, tačiau darbdavys dar turi imtis priemonių, kad rizika taptų priimtina. Kitaip tariant, įvertinus, kad rizika toleruotina, dar sudaromas rizikos šalinimo ar mažinimo planas, jis turėtų būti įvykdomas ir iš naujo stebima, ar rizika pasikeitė. Tikslas- priimtina rizika. Jeigu rizika toleruotina, atitinkamai reiškia, kad yra nukrypimas nuo normalių darbo sąlygų (reikia mokėti didesnę algą susitarimu ir pan.), tačiau tai per daug nutolę dalykai.
- Jeigu rizika priimtina, įmonė gali dirbti paprastai be ribojimų.
Jeigu kyla klausimų arba reikalinga teisininkų pagalba siekiant žalos atlyginimo, kviečiame kreiptis:
Asocijuotasis partneris Mindaugas Jablonskis, tel. +370 5 269 0700; el. paštas [email protected]
