Rangos sutarčių keitimas iš esmės pasikeitus žaliavų kainai

Lietuvos statistikos departamentas bei statybos sektorių vienijančios asociacijos pabrėžia šiais metais vykstantį dramatišką statybos žaliavų kainų augimą, drebinantį visą statybos sektorių. Pagal Lietuvos statybininkų asociacijos duomenis, Lietuvoje brango visi svarbiausi statybos produktai: metalas ir jo gaminiai (110 proc.), statybinė mediena (20 proc.) ir jos gaminiai (50 proc.), plastikas ir jo gaminiai (80 proc.), stiklas ir jo gaminiai (10 proc.), betonas ir jo gaminiai (10 proc.), bitumas (30 proc.) ir kt. Vidutinis medžiagų pabrangimas nuo 2020 metų lapkričio mėnesio sudaro 45 proc.

Viešojo pirkimo procedūros, kurių pagrindu sudaromos rangos sutartys, trunka ne vieną mėnesį, o esant teisminiams ginčams – ir visus metus. Taigi, sudarytų rangos sutarčių pagal pasiūlymų pateikimo metu buvusias rinkos kainas (įskaitant žaliavų kainas) šiuo metu esamos vykdymo sąlygos dėl žaliavų kainų augimo gali būti iš esmės pakitusios.

Viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnis nustato viešojo pirkimo būdu sudarytų sutarčių keitimo sąlygas. Tais atvejais, jeigu sutartis keičiama joje nustatyta tvarka ir joje nustatytais aiškiai apibrėžtais pagrindais, tai viešųjų pirkimų prasme laikoma ne sutarties keitimu, o jos vykdymu.

Praktikoje kyla problemų, kai viešojo pirkimo būdu sudaryta rangos sutartis aiškiai nenumato fiksuotos kainos keitimo pagrindų, kurie būtų susieti su rinkoje vykstančiais esmingais kainų (pavyzdžiui, žaliavų) pokyčiais (t. y. nėra nustatyta veiksmingo indeksacijos mechanizmo bei kitų pagrindų).

Pagal bendrąją taisyklę tuo atveju, kai statybos rangos sutartyje kaina apibrėžta konkrečia suma, o ne įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ar nurodant apytikrę sąmatą, įstatyme nenumatyta galimybė jos keisti nei didinant, nei mažinant.

Visgi nurodytos taisyklės išimtis – iš esmės padidėjusi tiekiamų medžiagų kaina. Kai rangovo tiekiamų medžiagų ar įrenginių kaina arba paslaugų, kurias rangovui teikia tretieji asmenys, kaina padidėja iš esmės ir šio kainų padidėjimo rangovas negalėjo numatyti rangos sutarties sudarymo momentu, rangovas turi teisę reikalauti padidinti darbų kainą arba nutraukti sutartį. Pagal Civilinį kodeksą, iš esmės pasikeitusiomis aplinkybėmis laikoma situacija, kai ne nuo rangovo priklausančių aplinkybių faktiška statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip penkiolika procentų.

Siekiantis keisti rangos sutarties darbų kainą rangovas turi įrodyti, kad kainos pakeitimą lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos. Rangovas turi įrodyti, kad pasikeitusios aplinkybės iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu:

• tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; pastebėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad situacija, kai būtų leidžiama keisti sutartyje nustatytas sąlygas (kainą) dėl aplinkybių, kurios galėjo būti numatytos ir egzistavo sutarties sudarymo metu, neatitiktų viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų;
•  tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti;
•  tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti;
• nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.

Teismų praktikoje akcentuojama, kad klausimas dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo pokyčių būtų inicijuotas nedelsiant po sutarties suvaržymo, o pats prašymas būtų pagrįstas (motyvuotas).

UNIDROIT komercinių sutarčių principuose pažymima, kad vienas iš pagrindų, kuriems esant pripažįstama iš esmės padidėjusi sutarties įvykdymo kaina, yra dramatiškas žaliavų, būtinų sutarties įvykdymui, kainų augimas.

Rangovas, siekiantis pakeisti rangos sutartyje nurodytą nustatytą rangos darbų kainą, turėtų įvertinti bei atsižvelgti į šias aplinkybes:

• praėjusį laikotarpį nuo galutinių pasiūlymų bei sutarties sudarymo bei jo metu augusius kaštus (pagrįsti, kad rangovas negalėjo numatyti ir prisiimti tokio kainų augimo rizikos, ji nebuvo žinoma sutarties sudarymo momentu);
•  įvykusį žaliavų kainų, lemiančių galutinę rangos kainą, augimą (analizė turi būti pagrįsta remiantis konkrečiais darbais bei jų įvykdymui reikiamomis žaliavomis);
• faktiškai padidėjusią statybos darbų kainą.

Atsižvelgus į tai, kad sudarytoms sutartims viešųjų pirkimų būdu Viešųjų pirkimų įstatymas yra laikomas specialiuoju įstatymu kitų įstatymu atžvilgiu, siekiant keisti viešojo pirkimo būdu sudarytą rangos sutartį turėtų būti atskirai įvertinta pakeitimo atitiktis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams ir rangovas turėtų pagrįsti šią atitiktį.

Kadangi, kaip jau minėta, Viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnis reglamentuoja sutarties keitimo sąlygas, tuo atveju, jeigu nėra minėto straipsnio 1 dalyje nustatytų sutarties keitimo pagrindų (pavyzdžiui, aiškiai aptarto indeksacijos mechanizmo ir pan.), rangovas turėtų įvertinti galimybę vadovautis minėto straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

• bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė neviršija atitinkamų tarptautinio pirkimo vertės ribų;
•  bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė neviršija 10 procentų pradinės darbų pirkimo sutarties vertės;
• pakeitimu iš esmės nepakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis.

Parengė „Glimstedt“ vyresnysis teisininkas Justinas Poderis