Lenkiškoji Lietuva su „W“
Anot prof. A. Bumblausko, reikia pažinti senąją Lietuvos istoriją, nes be jos nesuprasime valstybės atkūrimo prasmės ir kad atkuriama kitokia valstybė ir kitokia visuomenė. Vytauto Lietuva yra kita Lietuva. Istorikas akcentavo lenkų kalbą, kuri buvo vartojama Vytauto laikų Lietuvos metrikoje. Vien „W“ raidė, kuri figūravo Vytauto vardo paraše, istorikui yra metafora, kas tai yra senoji Lietuva.
„Vytauto kanceliarija – įspūdingas reiškinys, sukūręs vadinamąją Lietuvos metriką. Joje nė vieno sakinio lietuvių kalba. Lietuvos metrika sukurta senąja gudų ir lotynų kalbomis. Paskui gudų kalbą pakeitė lenkų kalba“, – dėstė A. Bumblauskas.
Nuo senų laikų kilęs priešiškumas lenkų tautai iš Lietuvos istorijos išbraukia XVII–XVIII amžius. Tuo metu senojoje Lietuvoje vyko keli fenomenalūs dalykai, kuriais Lietuva kartu su Lenkija stebino Europą – ir tai laikoma Abiejų Tautų Respublikos įnašu į Europos civilizaciją.
Istorijos profesorius tarp to meto pasiekimų išskyrė duoną (Amsterdamas per Gdanską buvo aprūpinamas Lietuvos duona), toleranciją (Lietuvoje sugyveno 10 konfesijų atstovai, ko nebuvo nė vienoje Europos šalyje), bajoriškąją demokratiją (iki 10 proc. visuomenės turėjo balso teisę) ir baroką (Glaubitzo barokinis mūrinis Vilniaus fenomenas).
Lietuvos valstybė tapo vertinama, kai jos civilizaciniai laimėjimai pasiekė globalią reikšmę ir pasklido po Europą. Lietuvai į Europos valstybių gretas įsilieti padėjo užmegzti glaudūs santykiai su Lenkija. „1791 m. žaisdami poroje su Lenkija mes tapome Europos čempionais. Gegužės 3-iosios Konstitucija yra ankstyviausia rašytinė Konstitucija Europoje“, – pabrėžė istorikas.
Naujoji Lietuva tapo laisvės simboliu visiems
Kovo 11-oji gimė visai kitoje epochoje – kai griuvo komunizmas.
Anot jo, 1990 m. kovo 11-oji tapo pasaulinės istorijos data, nes ji prisidėjo prie visuotinio blogio – komunizmo žlugimo ir tai pripažino Amerikos kongresas. Būtent nuo jos prasidėjo grandininė reakcija, sugriovusi Sovietų Sąjungą, kaip komunizmo citadelę.
„Lietuva kiekvienam iš mūsų buvo ir tebėra pasaulio ašis. Tačiau pastaraisiais mėnesiais ji virto pasaulio ašimi ir kitiems. Niekada savo istorijoje Lietuva tiek daug nereiškė žmonijai kaip šiandien… Lietuva virto vienu iš esminių laisvės simbolių visiems laikams“, – apie Naująją Lietuvą rašė poetas Tomas Venclova.
Šiuos žodžius iliustravo Lenino paminklo vertimas Lukiškių aikštėje. Po to – Lietuvos narystė Jungtinių Tautų organizacijoje, geopolitinė revoliucija – Lietuvos tapimas Europos Sąjungos ir NATO nare.
Žymus istorikas retoriškai klausia, ar galėjo kada Basanavičius įsivaizduoti, kad Lietuvos vėliava pakils aukščiau nei Rusijos ar Amerikos vėliavos. 2013 m. tas stebuklas įvyko per pasaulio plaukimo čempionatą Barselonoje, kai Rūta Meilutytė aplenkė amerikietę ir rusę.
„Man ši metafora didesnė – Lietuvos trispalvė virš Rusijos ir Amerikos vėliavų. Ta metafora man leidžia kažkiek apginti Vasario 16-ąją, nes Kovo 11-oji yra neįmanoma be Vasario 16-osios, kuri sukūrė lietuviškąją tapatybę. O be Kovo 11-osios niekas nebūtų atradęs ir Liepos 6-osios – nebūtų suradę senosios Lietuvos valstybės verčių ir prasmių. Todėl Vasario 16-ąją galima laikyti tam tikru šių datų centriniu pilioriumi“, – optimistiškai apibendrino profesorius A. Bumblauskas.
Paskaitos vaizdo įrašas:
