Po Konstitucinio Teismo nutarimo aiškumo dėl vidaus sandorių…
Savivaldybių tarnautojams spalio 10-ąją minint Vietos savivaldos dieną, Konstitucinis Teismas (KT) priėmė dar vieną[1] nutarimą[2] vidaus sandorių tem…
Karantino laikotarpiui Lietuvoje užsitęsus, dalis dirbančių senelių, prižiūrėjusių anūkus tam išduotų nedarbingumų pažymėjimų galiojimo metu ir turėjusių lūkestį už šį laikotarpį gauti nedarbingumo išmoką, liko be jokių pajamų.
Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas Nr. IX-110 (Socialinio draudimo įstatymas) numatė, kad atsiradus būtinybei prižiūrėti pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programą ugdomą vaiką, taip pat pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantį neįgalų asmenį iki 21 metų, ligos išmoka vaiko motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei) mokama, jeigu:
Nedarbingumo išmoka pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko priežiūros dienos ir mokama ne ilgiau kaip iki Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino pabaigos. Išmokos dydis – 65,94 % išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Galiojant tokiam reguliavimui, praktikoje nedarbingumo išmokos paskirtos seneliams tais atvejais, kai tėvai turi darbo ar tarnybos teisinius santykius. Kitais atvejais dalis senelių, prižiūrėjusių anūkus, kai, pavyzdžiui, bent vienas iš tėvų vykdo individualią veiklą, nevertinant realių tėvų galimybių prižiūrėti vaikus, neatsižvelgiant į prižiūrimų vaikų amžių, buvo nemaloniai nustebinti, kai vėliau nei po mėnesio nuo paskelbto karantino pradžios, net ir turėdami galiojančius gydymo įstaigos išduotus nedarbingumo pažymėjimus, gavo Sodros sprendimą neskirti jiems nedarbingumo išmokos ir nedarbingo pažymėjimų galiojimo metu liko be pajamų.
Džiugu, jog 2020 m. birželio 4 d. Seimas nusprendė panaikinti Socialinio draudimo įstatyme numatytus ribojimus. Įstatymo pakeitimai įsigaliojo 2020 m. birželio 16 d.
Socialinio draudimo įstatymo pakeitimas nustato, kad dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu asmenims taikomų judėjimo, profesinės ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo apribojimų atsiradus būtinybei prižiūrėti:
ligos išmoka vaiko ar neįgalaus asmens motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui ar globėjui pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko ar neįgalaus asmens priežiūros dienos. Išmokos dydis – 65,94 % išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Pakeitimu įtvirtinta tik viena papildoma sąlyga – kad vaiką prižiūrinčiam asmeniui, turinčiam teisę gauti nedarbingumo išmoką, išmoka neskiriama, jei to vaiko priežiūrai kitam asmeniui jau suteiktos vaiko priežiūros atostogos, išskyrus atvejus, kai pastarasis dėl ligos ar traumos negali šio vaiko prižiūrėti.
Socialinio draudimo įstatymo pataisos galioja retrospektyviai, t. y. asmenims nedarbingumo išmoka bus paskirta ir mokama už laikotarpį nuo pat karantino režimo termino pradžios, t. y. nuo 2020 m. kovo 16 d.
Teisininkė Laura Tunkevičiūtė