Teisininkų atlikta ES ir Lietuvos teisės aktų analizė patvirtino: pirkdama pėstininkų kovos mašinas Lietuva galėtų sudaryti galimybes Lietuvos įmonėms dalyvauti subrangos konkursuose, o juos laimėjus – kaip subtiekėjams prisidėti atliekant dalį darbų ar paslaugų, nepriklausomai, iš kurio tiekėjo galiausiai valstybė nuspręs šarvuočius pirkti.
Planuojama, kad sprendimą dėl šarvuočių pirkimo Valstybės gynimo taryba turėtų priimti gruodžio 7 dieną.
Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktų teisinį įvertinimą atlikusios advokatų kontoros GLIMSTEDT partneris dr. Deividas Soloveičik teigia, kad pirkdama pėstininkų kovos mašinas Lietuva turi visas galimybes įtraukti į šį procesą ir vietos gynybos pramonės ir paslaugų įmones, o sykiu ir suteikti svarų postūmį šalies ekonomikai.
Bet svarbiausia, pasak advokato, kad tai galima padaryti skaidriu ir efektyviu būdu – nustatant privalomus subrangos konkursus, kaip tai numato pirkimus gynybos ir saugumo srityje reglamentuojantys ES ir Lietuvos teisės aktai.
Kaip komentavo D.Soloveičik, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo […] gynybos ir saugumo srityse, perkančiosios organizacijos gali įpareigoti konkurso nugalėtoją surengti skaidrų ir nediskriminacinį konkursą subrangos sutartims su trečiosiomis šalimis sudaryti. Nustatyta maksimali privaloma subrangos dalis gali siekti 30 proc. nuo pirkimo sutarties vertės.
„Šis įpareigojimas gali būti taikomas visiems subrangovams arba tik tiems, kuriuos pasirenka perkančioji organizacija“, – pridūrė teisininkas.
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) direktorius Gintaris Šatkus mano, kad pirkdama šarvuočius Lietuva turėtų pasinaudoti šia galimybe.
Tai reikštų, kad perkant šarvuočius Lietuvos įmonės galėtų dalyvauti subtiekėjų konkursuose tam tikriems darbams atlikti (tiekti atskiras dalis – nuo laidų iki lazerių ar suteikti paslaugas – nuo šarvuočių surinkimo iki jų remonto ar dalių keitimo), o subrangovais taptų tik įveikusios visas procedūras ir laimėjusios konkursą. Žinia, pėstininkų kovos mašinos Lietuvai gali kainuoti iki 0,5 mlrd. eurų, tuo tarpu subrangos darbų vertė per visą laikotarpį gali siekti iki 150 mln. eurų.
„Visiškai nesvarbu, kokį šarvuočių tiekėją galiausiai bus nuspęsta pasirinkti. Mes kalbame apie pačią galimybę Lietuvos įmonėms dalyvauti subtiekėjų konkursuose. Mūsų asociacija šią galimybę vertina kaip sąžiningą būdą skatinti Lietuvos ekonomiką bei kurti naujas darbo vietas“, – sako LGSPA direktorius G.Šatkus.
LGSPA direktorius pažymi, kad būtent tokį sąžiningą bendradarbiavimą dalyvaujant konkursuose, o ne prieštaringai vertinamą vadinamąjį „ofsetą“, kaip lig šiol klaidingai buvo interpretuojama, palaiko asociacija, šiuo metu vienijanti daugiau kaip penkiasdešimt narių – gynybos ir saugumo srityse produktus ir paslaugas teikiančias Lietuvos įmones ir organizacijas.
Gynybos sektoriuje „ofsetu“, arba kompensacinėmis sutartimis, vadinami susitarimai tarp pardavėjo ir pirkėjo, kuriais remiantis karinės technikos ar įrangos pardavėjas – paprastai tai būna didelė užsienio bendrovė – įsipareigoja mainais už didelės vertės užsakymą pirkti paslaugas ar produkciją iš karinę techniką perkančios šalies, t.y. vyriausybės.
Kaip teigia G.Šatkus, dėl daugybės protegavimo skandalų ir su tuo siejamų aukšto rango politikų atsistatydinimų visame pasaulyje „ofseto“ terminas yra tapęs korupcijos sinonimu, todėl vis daugiau valstybių atsisako tokios praktikos, o Europos Sąjungoje tokie susitarimai apskritai yra uždrausti ir yra įmanomi nebent išimtiniais atvejais.
Tuo tarpu privalomi subrangos konkursai karinės technikos pirkimuose, kaip pabrėžia LGSPA vadovas, tapo skaidria ir sąžininga „ofseto“ alternatyva, nes subtiekėjams parinkti skelbiami konkursai, kuriuose dalyvauja įvairios įmonės ir tik jų laimėtojai tampa tam tikrų paslaugų vykdytojais ar tiekėjais.
„Lietuvos įmonės yra pasiruošusios dalyvauti subtiekėjų konkursuose ir įrodyti, kad turi didelį potencialą savo pridėtine verte prisidėti prie šarvuočių gamybos procesų ir aptarn
