Mūsų šalyje mažai žinomas turto ir finansų valdymo įrankis – patikos fondai (angl. trust fund, trust) – yra patogus norint kurti ir kaupti turtą ateities kartoms, planuoti mokesčių mokėjimą, užtikrinti privatumą, valdyti turtą ir investicijas, taip pat gali būti pasitelkiamas ir kitais norimais tikslais.
Patikos fondai susiformavo ir yra taikomi teisės sistemoje, kuriai Lietuva nepriklauso, didžiajai daliai visuomenės jie nauji ir neatrasti. Mat Lietuva priklauso vadinamajai kontinentinės teisės sistemai (angl. civil law). Ši sistema galioja didžiojoje Europos dalyje, visoje Lotynų Amerikoje, Afrikoje, kt. O Jungtinė Karalystė, JAV ir tam tikros buvusios Britų imperijos kolonijos priklauso bendrosios teisės sistemai (angl. common law).
Rūta Vainienė knygoje „Ekonomikos terminų žodynas“ patikos fondą apibūdina kaip juridinį vienetą, kuriam priklauso įvardytų asmenų naudai (naudos gavėjams) perduotas tam tikras asmens, įmonės ar jų grupės (donorų) turtas. Patikos fondas apibrėžiamas ir kaip juridinis subjektas, kuris saugo turtą, kol numatytas gavėjas galės jį gauti.
Patikos fondą steigia patikėtojas – asmuo, kuris perduoda savo turtą į patikos fondą. Fondą valdo patikėtojo paskirtas patikėtinis – įmonė arba fizinis asmuo, kuris priima sprendimus, susijusius su patikos fonde esančiu turtu. Jis atsakingas už tai, kad patikos fondo turtas būtų tinkamai paskirstytas ir administruojamas. Naudos gavėjai yra patikėtojo skiriami asmenys, kuriems suteikiama teisė į patikos fonde esančio turto teikiamą naudą. Tai gali būti artimieji arba labdaros organizacija.
Kitaip tariant, patikos fondas, kaip juridinis vienetas, nėra nei įmonė, nei turtas, nei vertybinis popierius, bet, anot Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT), galima jį prilyginti juridiniam asmeniui. Patikos fondui perduotas turtas nebepriklauso patikėtojui nuosavybės teise, tačiau iš esmės patikėtojas toliau netiesiogiai (per kitą asmenį) daro įtaką turtui. Dažniausiai šią priemonę pasitelkia daug turto turintys asmenys ir šeimos, kurios siekia apsaugoti turtą nuo iššvaistymo keičiantis kartoms ir jo valdytojams.
Apsauga nuo praradimo ir nuo neatsakingų įpėdinių
Pateiksiu kelis hipotetinius pavyzdžius, kokiais tikslais gali būti steigiami patikos fondai. Įsivaizduokite situaciją, kurioje asmuo dėl verslo nesėkmės ar kitų priežasčių praranda pajamas, įgyja didelių įsiskolinimų, tokių kaip laiku negrąžinta paskola, nesumokėti mokesčiai ir pan. Neturi lėšų jų padengti. Tačiau turi nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą – namą, kurį po mirties nori palikti savo suaugusiems vaikams. Kreditoriai, kuriems asmuo yra įsiskolinęs, kreipiasi į teismus dėl skolų priteisimo. Teismai sprendimais priteisia skolas, o kreditoriai kreipiasi į antstolius dėl priverstinio sprendimų vykdymo. Antstoliai tokiu atveju galėtų vykdyti skolų išieškojimą iš asmens nekilnojamojo turto, t. y. jį parduoti varžytynėse ir iš gautos sumos padengti skolas kreditoriams. Tačiau jeigu nekilnojamasis turtas laiku būtų perkeltas į patikos fondą, jis būtų apsaugotas, nes skolininkui nebepriklausytų nuosavybės teise. Namo naudotojai (naudos gavėjai) galėtų būti skolininko vaikai, kurie priešingu atveju netektų palikimo.
Kitas pavyzdys galėtų būti turto apsaugojimas nuo neatsakingo įpėdinių valdymo. Pavyzdžiui, verslininkas įsteigė įmonę, buvo jos direktorius ir ilgus metus vystė jos veiklą. Įmonė buvo labai sėkminga, padėjo sukaupti daug turto. Po įmonės direktoriaus mirties ji būtų paliekama šio asmens įpėdiniams. Tačiau verslininkas įtaria, kad įpėdiniai po jo mirties įmonę neatsakingai valdys, todėl ji galimai bankrutuos, būtų iššvaistytas jo ilgus metus vystytas verslas. Norėdamas to išvengti, verslininkas perkelia įmonę į patikos fondą, paskiria patikėtinį – verslo profesionalą, kuriam skiria įmonės valdymo pareigą, o naudos gavėjais paskiria savo įpėdinius. Sėkmingai tęsiant įmonės veiklą bus užtikrinta tiek verslo apsauga nuo neatsakingo ir aplaidaus valdymo, tiek verslininko įpėdinių finansinė gerovė po jo mirties.
Patikos fondai ir mokesčiams planuoti
Tai yra tik pora iš daug galimų patikos fondo steigimo tikslų. Patikos fondai taip pat gali būti steigiami mokesčių planavimo tikslais (siekiant sumažinti turto ar pelno mokesčius pasirenkant įsteigti patikos fondą valstybėje, kurioje jie mažesni), privatumo užtikrinimo tikslais (turtas nebėra asmens nuosavybė ir to nematyti viešuosiuose registruose ar turto deklaracijose), turto ir investicijų valdymo tikslais (pavyzdžiui, siekiant apsaugoti turtą nuo jo padalijimo santuokos nutraukimo atveju), neveiksnių asmenų išlaikymo tikslais, siekiant pakeisti paveldėjimo pagal įstatymą nuostatų taikymą, kitais tikslais.
Daugumą patikos fondų galima suskirstyti į dvi kategorijas: atšaukiamus ir neatšaukiamus. Atšaukiami patikos fondai suteikia galimybę patikėtojui pakeisti arba atšaukti patikos fondą. Neatšaukiami patikos fondai yra nuolatiniai ir paprastai jų negalima lengvai pakeisti ar atšaukti po įsteigimo.
Egzistuoja ir tam tikros aplinkybės, kurias reikėtų įvertinti prieš steigiant patikos fondą:
Kiekvienu atveju patikos fondo steigimas turi savų privalumų ir trūkumų bei įgyvendinimo niuansų, todėl, prieš tvarkant patikos fondo steigimo dokumentus, rekomenduojama pasikonsultuoti su tos srities profesionalu, kuris padės rasti geriausią sprendimą konkrečioje situacijoje.
Kada Lietuvoje bus galima steigti patikos fondus?
Kaip minėta, Lietuvos Respublikoje patikos fondai nėra steigiami. Nors turto patikėjimo sąvoką Lietuvos teisinė sistema ir apibrėžia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.106 straipsnis), tačiau ji iš esmės skiriasi nuo taikomos bendrosios teisės sistemos valstybėse. Lietuvoje turto patikėjimo teisės subjektai paprastai yra valstybės ar savivaldybės įmonės, kurios naudoja joms perduotą valstybės ar savivaldybės turtą norminiuose teisės aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis. Pavyzdžiui, valstybės įmonei Turto bankui patikėjimo teise perduotas valdyti, naudoti ir disponuoti Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas.
Tačiau, padarius tam tikrus pakeitimus mūsų teisinėje sistemoje, užsienyje įsteigti patikos fondai Lietuvoje galėtų būti teisiškai pripažįstami. Pavyzdžiui, kontinentinės teisės sistemai priklauso Italija, Liuksemburgas ir Nyderlandai. Šiose valstybėse patikos fondai nėra valdomi pagal jų nacionalinę teisę, tačiau yra pripažįstami 1985 m. liepos 1 d. Hagos konvencijos dėl patikos fondams taikytinos teisės ir jų pripažinimo pagrindu. Ši konvencija nustato pagrindines patikos fondų savybes, aiškias taisykles, pagal kurias nustatoma tarpvalstybinio pobūdžio patikos fondams taikytina teisė. Ją jau ratifikavo 16 valstybių, be kita ko, Prancūzija, Italija, Lichtenšteinas, Liuksemburgas, Malta, Monakas, Nyderlandai, San Marinas, Šveicarija, Jungtinė Karalystė, JAV (Lietuva kol kas nėra jos ratifikavusi). Kitas pavyzdys yra Belgija, kurioje patikos fondų sąvoka įtraukta į jos Tarptautinės privatinės teisės civilinį kodeksą (XII skyrių). Patikos fondai Belgijoje negali būti steigiami pagal Belgijos teisę, tačiau yra pripažįstami, jeigu buvo teisėtai įsteigti pagal užsienio šalių teisę.
ESTT taip pat stiprina patikos fondų kaip juridinių vienetų pozicijas Europos Sąjungos teisėje. 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendime byloje Nr. C‑646/15 ESTT nurodė, kad patikos fondui galioja pagrindinės įmonėms suteikiamos laisvės, galiojančios Europos Sąjungos valstybėse, jeigu patikos fondas gali atlikti ekonominius veiksmus ir jam konkrečios valstybės nacionalinės teisės sistemoje suteikiamos savarankiškos teisės ir pareigos.
Tikėtina, kad su tam tikrais pakeitimais teisinėje bazėje ateityje patikos fondai galės būti pripažįstami arba net steigiami ir Lietuvoje. 1985 m. liepos 1 d. Hagos konvencijos dėl patikos fondams taikytinos teisės ir jų pripažinimo ratifikavimas bei patikos fondo instituto apibrėžimas Lietuvos civiliniame kodekse būtų pirmieji žingsniai to link.
Parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkas Markas Dobrovolskis
