Vadovaudamasis ES Teisingumo Teismo (ESTT) išaiškinimu[1], Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) patikslino[2], kada viešojo pirkimo sąlygose numatytas reikalavimas laikytinas kvalifikacijos, o kada – sutarties vykdymo kriterijumi.
Perkančioji organizacija tiekėją, kuris pasiūlymo viešajame pirkime pateikimo metu neatitinka kvalifikacinių reikalavimų, privalo iš pirkimo procedūrų pašalinti. Dėl šios priežasties teismų pateiktas išaiškinimas yra svarbus siekiant tinkamai kvalifikuoti pirkimo sąlygose keliamų reikalavimų pobūdį ir sprendžiant dėl leidimo tokių reikalavimų neatitinkančių dalyvių pasiūlymams toliau dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose.
Aptartina situacija, kai perkančioji organizacija vykdė pavojingų atliekų sutvarkymo paslaugų pirkimą. Pirkimo sąlygose – „tradicinis“ reikalavimas turėti teisę verstis veikla, būtina pirkimo sutarčiai įvykdyti.
Vienas iš tiekėjų savo pasiūlyme nurodė, kad atliekas ketina tvarkyti kitoje valstybėje. Žinia, atliekoms į kitą šalį gabenti privaloma gauti leidimą vykdyti tarpvalstybinį atliekų pervežimą.
Perkančioji organizacija atmetė vieno iš tiekėjų pasiūlymą, nes šis tokio leidimo pasiūlymų pateikimo metu neturėjo. Tokį perkančiosios organizacijos sprendimą tiekėjas nusprendė ginčyti šiais pagrindais:
Reikalavimas turėti leidimą – kvalifikacinis reikalavimas ar sutarties vykdymo kriterijus?
ESTT nurodė, kad perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose negali kelti jokių kitų reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai, nei reikalavimai, susiję su tinkamumu vykdyti profesinę veiklą, tiekėjo ekonominiu, finansiniu ar techniniu pajėgumu įvykdyti būsimą viešojo pirkimo sutartį.
ESTT požiūriu, specialus leidimas vežti atliekas negali būti vertinamas kaip teisė verstis veikla ar kaip kitokio pobūdžio kokybinės atrankos kriterijus.
Kitaip tariant, vienkartinis leidimas, suteikiantis teisę įvykdyti paskirus veiksmus, neprilygintinas licencijai verstis tam tikra veikla ar reikalavimui priklausyti tam tikrai organizacijai.
Teismai taip pat nurodė, kad dalyvio kvalifikacijos vertinimas turėtų būti grindžiamas ankstesne tokio dalyvio patirtimi, pvz., ankstesnių panašaus pobūdžio sutarčių įvykdymu.
Taigi, reikalavimas turėti atitinkamus veiksmus suteikiantį leidimą nepripažintinas kvalifikaciniu reikalavimu ir vertintinas kaip sutarties vykdymo metu vykdytinas įsipareigojimas.
Be to, kaip nurodė teismai, sutarties vykdymo veiksmams reikiamų atlikti leidimų neišdavimo rizika turėtų būti mažinama ne reikalaujant tokius leidimus turėti jau pirkimo procedūrų metu, bet nustatant su ankstesne tiekėjo patirtimi sietinus reikalavimus.
Ne visų pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų nepaisymas gali būti pagrindas atmesti dalyvio pasiūlymą.
Kaip nurodė LAT, tai, kad leidimas yra būtinas sutarčiai vykdyti, nereiškia, kad tokį leidimą tiekėjas turi būtinai turėti viešojo pirkimo procedūrų metu.
Pasak ESTT, reikalavimas, kad dalyviai turi įvykdyti visas sutarties vykdymo sąlygas nuo pat jų pasiūlymo pateikimo, yra perteklinis, jis gali riboti tiekėjų norą dalyvauti pirkimo procedūrose ir pažeisti viešųjų pirkimų principus.
Taigi, nepriklausomai nuo to, ar konkretus reikalavimas pirkimo sąlygose yra pateikiamas kaip kvalifikacinis ar ne, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, ar toks reikalavimas yra nustatytas siekiant įsitikinti tiekėjo tinkamumu vykdyti profesinę veiklą, gera ekonomine ir finansine būkle, taip pat tiekėjo turimais techniniais ir profesiniais pajėgumais.
Jei pirkimo sąlygose nustatytas reikalavimas su tiekėjo gebėjimų patikrinimu ar retrospektyviu tokio tiekėjo patirties vertinimu nėra susijęs, toks reikalavimas pripažintinas sutarties vykdymo kriterijumi.
Pagal aptartą teismų praktiką, techniniai reikalavimai, kurie nėra susiję su tiekėjo galimybėmis vykdyti pirkimo sutarčiai reikalingą veiklą, negali būti pagrindas pašalinti tiekėją iš viešojo pirkimo procedūrų.
Parengė „Glimstedt“ ekspertas, advokatas Dr. Feliksas Miliutis
[1] Išaiškinimas pateiktas 2021 m. liepos 8 d. sprendime byloje C‑295/20 Sanresa.
[2] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-405-469/2021.
