Pakeistas bankroto ir restruktūrizavimo teisinis reglamentavimas atveria daugiau galimybių ir leidžia lengviau juridinį asmenį pripažinti nemokiu

Pasauliui susiduriant su COVID-19 pandemija ir visomis jo pasekmėmis, aktualūs tampa ir juridinių asmenų veiklos tęstinumo, pertvarkymo, o tam tikrais atvejais, deja, ir veiklos nutraukimo klausimai.

2020 m sausio 1 d. įsigaliojęs Juridinių asmenų nemokumo įstatymas pakeitė prieš tai galiojusį Įmonių bankroto įstatymą bei Įmonių restruktūrizavimo įstatymą. Tokiu būdu bankrotas ir restruktūrizavimas nuo šių metų sausio 1 d. reglamentuoti kartu (konsoliduotai), atkreipiant dėmesį, kad vienokiomis ar kitokiomis aplinkybėmis įmonių bankrotas nėra vienintelė įmanoma išeitis.

Be kitų klausimų, nagrinėjamų naujajame Juridinių asmenų nemokumo įstatyme, viena esminių naujovių yra susijusi su nemokumo samprata, turinčia lemiamos reikšmės norint juridinį asmenį pripažinti bankrutuojančiu.

Anksčiau galiojusiame Įmonių bankroto įstatyme įmonė galėjo būti pripažinta nemokia tik egzistuojant visoms nurodytoms sąlygoms, t. y.:

  • įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir
  • pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Nuo šių metų sausio 1 d. galiojančiame Juridinių asmenų nemokumo įstatyme apibrėžta nemokumo sąvoka numato išvardintas sąlygas kaip alternatyvias, t. y. pakanka, kad:

  • juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba
  • juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę,-

ir juridinis asmuo gali būti pripažintas nemokiu.

Iš to, kas nurodyta, taip pat matyti, kad Įmonių bankroto įstatyme buvo įtvirtintas reikalavimas, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai turi viršyti pusę jos turto, įrašyto į balansą, vertės. Juridinių asmenų nemokumo įstatyme ši sąlyga yra išplėsta – pakanka, kad įmonės įsipareigojimai viršija jos turto vertę.

Kitaip tariant, juridinis asmuo gali būti pripažintas nemokiu ir tuo atveju, jeigu jo įsipareigojimai nėra pradelsti, bet viršija jo turto vertę, arba jeigu turtinių prievolių nesilaikymas yra nežymus (pvz., vėluojama vos porą dienų).

Akivaizdu, kad pakitęs teisinis reglamentavimas, nemokumo sąvokos praplėtimas sudaro daugiau galimybių pripažinti juridinį asmenį nemokiu.

Kitas nuo sausio 1 d. galiojančiu Juridinių asmenų nemokumo įstatymu pakeistas svarbus aspektas – kreditorinių reikalavimų eiliškumas.

Naujajame įstatyme įtvirtinama, kad, likviduojant juridinį asmenį dėl bankroto, įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami pirmiausia iš įkeisto turto. Įmonių bankroto įstatyme tokios nuostatos nebuvo.

Iki sausio 1 d. galiojusiame Įmonių bankroto įstatyme buvo numatytos trys kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilės. Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatas, numatomos tik dvi kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilės. Jas detaliau nagrinėju toliau pateiktoje lentelėje:

                Teisės aktas

Eilė

Įmonių bankroto įstatyme (iki 2020-01-01) Juridinių asmenų nemokumo įstatyme (nuo 2020-01-01)
Pirmąja eile tenkinami reikalavimai darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais;

reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe;

žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus.

kreditorių, suteikusių įkeitimu ir (ar) hipoteka neužtikrintą naują ir (ar) tarpinį finansavimą, reikalavimai, kilę juridiniam asmeniui negrąžinus paskolų sutartyse nustatytais terminais;

su darbo santykiais susiję darbuotojų reikalavimai;
reikalavimai dėl valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir įmokų į Garantinį fondą ir Ilgalaikio darbo išmokų fondą;

reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių iš bankroto metu vykdytos ūkinės komercinės veiklos.

Antrąja eile tenkinami reikalavimai reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų;

reikalavimai dėl paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės ar garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų vykdymą garantuoja valstybė, garantija;

dėl paramos, suteiktos iš Europos Sąjungos lėšų ir valstybės biudžeto lėšų.

visi likusieji kreditorių reikalavimai
Trečiąja eile tenkinami reikalavimai visi likusieji kreditorių reikalavimai

 

Tiek senajame Įmonių bankroto įstatyme, tiek naujajame Juridinių asmenų nemokumo įstatyme apibrėžta ta pati sąlyga – kreditorių reikalavimai pagal atitinkamame įstatyme nustatytą eiliškumą tenkinami dviem etapais: pirmuoju etapu tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antruoju etapu tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos). Tačiau naujajame Juridinių asmenų nemokumo įstatyme praplėstas prioritetiškai tenkinamų kreditorinių reikalavimų sąrašas.

Pažymėtina, kad naujajame Juridinių asmenų nemokumo įstatyme, be jau aptartų esminių naujovių, yra ir kitokių pakeitimų ar patikslinimų, taip pat atliktos korekcijos restruktūrizavimo procesuose.

Tikėtina, jog pasibaigus šiam sumaišties etapui iškils didelis poreikis vienaip ar kitaip pertvarkyti turimus verslus, galbūt dalį jų užbaigti, prisitaikant prie naujos ekonominės situacijos, todėl čia aprašyti pakeitimai bus itin aktualūs juridinių asmenų savininkams bei vadovaujantiems asmenims.

Jeigu jūsų verslui reikalinga konsultacija, kviečiame pasitarti su mūsų ekspertais.

 

Teisininkė Agnė Pimpytė, advokatų kontoros GLIMSTEDT mokesčių teisės ekspertė

Užsisakykite svarbiausias naujienas