Nuo šiol už nesąžiningomis pripažintų vartojimo sutarčių sąlygų tolesnį taikymą – baudos

Nuo šiol už nesąžiningomis pripažintų vartojimo sutarčių sąlygų tolesnį taikymą – baudos

Toliau įgyvendinant Direktyvos 2019/2161 (vadinamoji the Omnibus Directive, toliau – Omnibus direktyva) reguliavimą Lietuvos teisėje ir siekiant dar labiau atgrasyti verslo subjektus nuo nesąžiningų sąlygų taikymo vartotojų atžvilgiu, gruodžio 15 d. Vyriausybė nutarimu Nr. 1069 patvirtino Baudų už vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymą dydžio nustatymo tvarkos aprašą.

Nauju reguliavimu siekiama verslo subjektams nustatyti atsakomybę už tokius atvejus, kai verslo subjektai, net ir pripažinus tam tikras jų standartinėse sutartyse su konkrečiu vartotoju esančias sąlygas neteisėtomis, toliau taiko šias sąlygas kitiems vartotojams. Pavyzdžiui, įsivaizduokime, kad:

Įmonė A pardavinėja tam tikras prekes vartotojams. Kaip įprasta, su visais pirkėjais yra sudaroma šabloninė (standartinė) pirkimo–pardavimo sutartis. Šioje sutartyje viena iš sąlygų nustato pirkėjo (vartotojo) teritorinį ginčo teismingumą verslininko buveinės adresu. Kilus ginčui tarp verslininko ir vartotojo, vartotojas kreipiasi į savo gyvenamosios vietos teritorijoje esantį teismą, o teismas ieškinio priėmimo stadijoje, vadovaudamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pripažįsta tokią sąlygą nesąžininga nuo sutarties sudarymo momento.

Iki šiol tokios konkrečioje sutartyje esančios sąlygos pripažinimas negaliojančia būtų sukėlęs padarinius tik konkrečiam į teismą pasikreipusiam vartotojui. Todėl verslo subjektams neretais atvejais buvo naudinga nekeisti ir pasilikti analogiškas standartines nesąžiningas (nors teismo tokiomis ir nepripažintas) sąlygas su kitais vartotojais, nes yra nemaža tikimybė, kad jie visi nesikreips į teismą ar į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Būtent tokio piktnaudžiavimo vartotojų atžvilgiu, verčiant juos kiekvieną kartą susidūrus su nesąžiningomis sutarčių sąlygomis eiti ginti savo pažeistas teises į kompetentingas valstybės institucijas, naujuoju Omnibus direktyvos reguliavimu siekiama išvengti.

Nuo 2022 m. sausio 3 dienos įsigaliojus minėtam Vyriausybės nutarimui, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turi teisę skirti verslo subjektams baudas už teismo arba pačios tarnybos nesąžiningomis pripažintų sąlygų tolesnį taikymą kitiems vartotojams, kurie patys net neinicijavo atskiro ginčo prašydami pripažinti tas sąlygas nesąžiningomis.

Pagal Vyriausybės nutarime nustatytą tvarką baudos už tolesnį nesąžiningų sąlygų taikymą apskaičiuojamos trimis etapais ir gali būti įspūdingo dydžio:

  • Jau tampa įprasta, kad baudos verslininkams už pažeidimus vartotojų teisių srityje yra skaičiuojamos nuo verslo subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais. Tad pirmajame baudos apskaičiavimo etape atspirties taškas yra pradinis baudos dydis, kuris lygus 1,5 procento metinių pajamų. Už pakartotinius (sistemingus) pažeidimus pradinis baudos dydis gali siekti net 3 procentus.
  • Antrajame etape nustatomas bazinis baudos dydis, kuris apskaičiuojamas mažinant arba didinant pradinį baudos dydį, atsižvelgiant į įvairius nutarime išdėstytus kriterijus (pažeidimo trukmę, mastą ir pan.). Pavyzdžiui, skiriant baudą atsižvelgtina į nesąžiningomis pripažintų sąlygų pobūdį. Jeigu tokios sąlygos apriboja esminę vartotojo teisę, bauda gali būti didinama iki 30 procentų, o jei apriboja šalutinę teisę, ji gali būti atitinkamu procentiniu dydžiu sumažinta.
  • Trečiajame etape nustatant galutinį baudos dydį atsižvelgiama į Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnyje nustatytas atsakomybę sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes ir bazinis baudos dydis gali būti didinamas arba mažinamas 40 procentų.
  • Tiesa, baudos dydis bet kokiu atveju turi „lubas“, t. y. negali viršyti 200 000 eurų.

Apibendrindami naują teisinį reguliavimą, rekomenduojame verslo subjektams, kurių tam tikros standartinės vartojimo sutarčių sąlygos jau yra pripažintos nesąžiningomis, atidžiai peržiūrėti tokias sutartyse su kitais vartotojais paliktas nuostatas ir jas pakeisti nustatant protingą tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą. Taip pat siūlytume netaikyti tokių sąlygų sudarant sutartis su naujais vartotojais. To nepadarius, nuo šiol galima sulaukti itin nemalonių staigmenų.

Publikaciją parengė Dr. Rūta Lazauskaitė, advokatų kontoros „Glimstedt“ advokatė

Užsisakykite svarbiausias naujienas