Nuo 2022 m. vasario 15 d. įsigalioja naujoji Pranešėjų apsaugos įstatymo redakcija, kuria išplečiama įstatymo taikymo sritis ir įtvirtinami aukštesni įstatymo suteikiamos apsaugos standartai, siekiant dar didesnio skaidrumo ir teisėtumo viešajame, bei privačiajame sektoriuose.
Įstatymo papildymai yra susiję, be kita ko, ir su konkurencijos teisės pažeidimais, todėl neabejotinai yra prasminga paanalizuoti šių įstatyminių naujovių galimą poveikį nusižengimų konkurencijos taisyklėms išaiškinimui ir jų santykį su kitais panašių tikslų teisiniais mechanizmais šioje srityje.
Naujasis Pranešėjų apsaugos įstatymas išplečia pažeidimų, apie kuriuos gali būti teikiama informacija, sąrašą, į jį įtraukti ir Europos Sąjungos (ES) konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklių pažeidimai.
Tai reiškia, jog nuo šiol Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta apsauga ir garantijos aiškiai galės būti suteikiamos asmenims, pranešusiems apie jiems žinomus ūkio subjektų sudarytus konkurenciją ribojančius susitarimus, jų piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi rinkoje, koncentracijų kontrolės taisyklių pažeidimus įmonių susijungimų / įsigijimų atvejais bei neteisėtos valstybės pagalbos suteikimą.
Įdomu tai, jog įstatymo papildymai nurodo tik į Europos Sąjungos konkurencijos teisės taisyklių pažeidimus, kurių nagrinėjimas, su tam tikromis išlygomis, yra priskirtinas Europos Komisijos kompetencijai. Įstatymas šiuo požiūriu vis dar yra nebylus Lietuvos konkurencijos teisės taisyklių pažeidimų atžvilgiu, juos nagrinėja Konkurencijos taryba.
Šioje vietoje, be abejo, reikėtų neužmiršti, jog pats Konkurencijos įstatymas suteikia galimybę asmenims tiesiogiai Konkurencijos tarybai pateikti įrodymus apie žinomus konkurencijos taisyklių pažeidimus, gaunant konfidencialumo apsaugą ir pretenduojant į vienkartinę piniginę išmoką. Visgi ne visų konkurencijos taisyklių pažeidimų įrodymus Konkurencijos įstatymas laiko vienodai „vertingais“, kadangi į įstatymo suteikiamą apsaugą ir atlygį galima pretenduoti pateikus įrodymus tik apie konkurentų draudžiamus susitarimus ar tiekėjų / klientų kainų fiksavimo susitarimus.
Nors naujasis Pranešėjų apsaugosįstatymas tiesiogiai ir neįvardija nacionalinės konkurencijos teisės taisyklių pažeidimų, manytina, jog asmeniui vis tiek turėtų būti suteikiama įstatyme numatyta apsauga ir garantijos pranešus ir apie šiuos pažeidimus, kadangi įstatyme nėra pateikiamas baigtinis praneštinų pažeidimų sąrašas, suteikiant galimybę pateikti informaciją ir apie „kitus pažeidimus“.
Visgi, vertinant minimo įstatymo papildymo galimą poveikį, abejotina, ar būtent jis galėtų lemti pranešimų apie konkurencijos taisyklių pažeidimus pagausėjimą, kadangi dėl Lietuvoje veikiančių ūkio subjektų dydžio grynai ES konkurencijos teisės pažeidimai, savo mastu neapsiribojantys tik Lietuva, yra ganėtinai reti. Juo labiau, jog įprastai šie pažeidimai yra sudėtingi ir kompleksiniai, dėl ko konkurencijos teisės gerai neišmanančiam asmeniui paties pažeidimo buvimas gali būti ir ne toks akivaizdus.
Taigi, turbūt realiau būtų ir toliau tikėtis asmenų iniciatyvos pranešant tiesiogiai Konkurencijos tarybai apie vietinius, aiškios sudėties pažeidimus, kaip, pavyzdžiui, konkurentų susitarimus derinti pardavimo kainas. Bet kuriuo atveju konkurencijos taisyklių pažeidimų tiesioginis įtvirtinimas Pranešėjų apsaugos įstatyme yra sveikintinas, siekiant šių taisyklių laikymosi užtikrinimo.
Iki šiol Pranešėjų apsaugos įstatymo pagrindu apsauga galėdavo būti suteikiama apie pažeidimus pranešusiems asmenims, kuriuos su pažeidimą darančia įstaiga sieja darbo ar įvairūs sutartiniai santykiai.
Naujasis įstatymas tokią galimybę suteikia platesniam subjektų ratui, informaciją pateikiančio asmens sąvoka papildoma asmenimis, su įstaiga susijusiais ikisutartiniais santykiais; akcininkais, įmonės administracinių, valdymo ir priežiūros organų nariais.
Kiek tai susiję su konkurencijos teisės pažeidimais, abejotina, ar įmonės akcininkas Pranešėjų apsaugos įstatymo pagrindu būtų linkęs pranešti apie, pavyzdžiui, sužinotą kontroliuojamos įmonės sudarytą draudžiamą susitarimą, dėl ko įmonei galiausiai grėstų iki 10 % metinių pajamų siekianti bauda. Iš verslo pozicijų neabejotinai patrauklesnė alternatyva yra Konkurencijos įstatyme numatyta atleidimo nuo baudų programa, pagal kurią draudžiamo susitarimo dalyvė, pirmoji apie jį pranešusi Konkurencijos tarybai, gali pretenduoti į visišką atleidimą nuo baudos.
Išplečiamas įstatymo saugojamų subjektų ratas
Naujuoju Pranešėjų apsaugos įstatymu konfidencialumo apsauga bus užtikrinama platesniam subjektų ratui, ji suteikiama ir pranešėjo pagalbininkams. Įstatymo lydimuosiuose dokumentuose ši sąvoka aiškinama, kaip apimanti tokius asmenis kaip pranešėjo kolega, giminaitis, žurnalistas, advokatas, profesinės sąjungos narys ir pan.
Taip pat naujojoje įstatymo redakcijoje yra numatoma apsauga nuo neigiamo poveikio darymo ne tik asmenims, pateikusiems informaciją apie pažeidimą, jų šeimos nariams, bet ir giminaičiams, kolegoms, dirbantiems atitinkamoje įstaigoje ar subordinaciniais ryšiais susijusiame juridiniame asmenyje.
Šie įstatymo papildymai gali suteikti reikšmingą padrąsinimą asmenims pranešti apie žinomus (įskaitant ir konkurencijos taisyklių) pažeidimus, nes suteikiamos garantijos ne tik patiems informaciją apie pažeidimą teikiantiems asmenims, bet ir kitiems su jais susijusiems asmenims. Todėl šias įstatymo naujoves būtų galima vertinti kaip galinčias turėti apčiuopiamą skatinamąjį poveikį asmenims imtis iniciatyvos suteikti naudingos informacijos institucijoms.
Visgi, kiek tai susiję su konkurencijos teisės pažeidimais, manytina, jog Konkurencijos įstatyme įtvirtintas informavimo apie pažeidimą teisinis mechanizmas turėtų išlikti aiškesnis ir patrauklesnis asmenims, turintiems informacijos apie tokius pažeidimus ir norintiems prisidėti juos užkardant. Konkurencijos įstatymo pagrindu informacija turi būti teikiama pačiai Konkurencijos tarybai, kuri ir tiria šiuos pažeidimus ir galiausiai skiria atlygį už suteiktus įrodymus.
Bet kuriuo atveju verslas turėtų suprasti, jog naujuoju Pranešėjų apsaugos įstatymu yra plečiamos kompetentingų institucijų galimybės gauti informaciją ir apie konkurencijos taisyklių pažeidimus, palengvinant sąlygas sužinoti pakankamus duomenis tyrimams pradėti. Todėl įmonės turėtų neužmiršti, visų pirma, konkurencijos taisyklių laikymosi kultūros diegimo organizacijos viduje, o jau išaiškėjus tam tikroms blogybėms apsvarstyti galimybę pasinaudoti atleidimo nuo baudų programos suteikiamomis naudomis.
Advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkas, advokatas Liudas Šiukšteris
