
Kuo skiriasi vežimo ir ekspedijavimo sutartys bei kaip užtik…
Krovinių pervežimas yra labai svarbi logistikos grandies dalis, nes tiesiogiai veikia verslo sėkmę. Jis leidžia pasiekti klientus, nepriklausomai nuo …
Lapkričio 1-ąją įsigaliojo įvairių diskusijų sukėlusi naujoji Konkurencijos įstatymo redakcija, įtvirtinanti eilę reikšmingų reguliacinių naujovių, į kurias verslui derėtų atkreipti dėmesį ir kurioms vertėtų tinkamai pasiruošti, ar bent apie jas žinoti.
Ryškiausi atnaujinto sugriežtinto reguliavimo akcentai yra susiję su atsakomybės neišvengiamumo užtikrinimu bei Konkurencijos tarybos įgaliojimų išplėtimu, dėl kurių konkurencijos taisyklių laikymosi kontrolė turėtų tapti tik efektyvesnė.
Viena svarbiausių naujovių – solidariosios įmonių grupei priklausančių įmonių atsakomybės taisyklė. Konkurencijos taryba atsakomybėn traukti ir piniginę baudą (galinčią siekti net iki 10% bendrųjų metinių pasaulinių pajamų) skirti galės ne tik Konkurencijos įstatymą pažeidusiai įmonei, bet ir pažeidėją kontroliuojančiai patronuojančiajai įmonei, ar net kitoms per akcininką su pažeidėja susijusioms įmonėms. Tokiu būdu yra praplečiamas ratas asmenų, į kuriuos bus galima nukreipti paskirtos baudos išieškojimą.
Ne paslaptis, jog jau iki šiol Konkurencijos tarybos baudų skyrimo praktika buvo nuėjusi iš esmės analogišku keliu, kuomet atsakomybės našta tekdavo ne tik pažeidėjai, bet ir kitoms atitinkamos grupės įmonėms. Ir jeigu iki šiol buvo pagrindo tokius Konkurencijos tarybos veiksmus kvestionuoti, tai po naujojo įstatymo įsigaliojimo tokia galimybė yra ženkliai apribota ūkio subjektų nenaudai.
Atsakomybės neišvengiamumą naujajame įstatyme užtikrina ir tai, jog Konkurencijos įstatymo pažeidėjai skirta sankcija pereis šios įmonės teisių ir ūkinės veiklos perėmėjai. Taigi, baudą gavusios pažeidėjos veiklą perkėlus į kitą įmonę (pavyzdžiui, reorganizavimo būdu), iš paskos seks ir sankcija ar jos neįvykdyta dalis, kurią turės padengti jau pažeidėjos teisių perėmėja.
Visgi, įstatymo pakeitimuose galima rasti naujovių, iš vienos pusės suteikiančių Konkurencijos tarybai daugiau svertų nustatant pažeidimus, bet ir tuo pačiu naudingų ūkio subjektams.. Pavyzdžiui, naujasis įstatymas sukuria papildomas paskatas ūkio subjektams patiems prisipažinti apie daromus Konkurencijos įstatymo pažeidimus. Nuo šiol konkurenciją ribojančiame susitarime dalyvaujanti įmonė galės pretenduoti į 100% siekiančią „nuolaidą“ baudai net ir Konkurencijos tarybai jau pradėjus tyrimą, su sąlyga, jog bus pirmoji tokio suokalbio dalyvė pranešusi apie draudžiamą susitarimą ir pateiks reikšmingų pažeidimą patvirtinančių įrodymų. Iki šiol tokia galimybe įmonės galėjo pasinaudoti tik iki Konkurencijos tarybos tyrimo pradžios, o vėlesnis, nors ir reikšmingos tyrimui, informacijos pateikimas galėjo lemti daugiausia ne tokį reikšmingą skirtinos baudos sumažinimą.
Kartu su įstatymo pakeitimais Konkurencijos tarybai buvo atlaisvintos rankos taikant laikinąsias priemones. Norėdama pažeidimu įtariamus ūkio subjektus neatidėliotinai įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus Konkurencijos taryba nebeturės tam gauti Vilniaus apygardos administracinio teismo leidimo, ką buvo privalu gauti iki šiol.
Be to, naujasis įstatymas numato Konkurencijos tarybos galimybę bendradarbiaujant su kitomis Europos Sąjungos konkurencijos priežiūros institucijomis išieškoti ūkio subjektams skirtas baudas iš kitose valstybėse esančio šių ūkio subjektų turto.
Kaip žinia, atsakomybė už Konkurencijos įstatymo pažeidimus taikytina įmonėms nepriklausomai nuo to, ar pažeidimą lėmė vadovybės, ar eilinių darbuotojų veiksmai, be to ir kaltė nėra svarbi pažeidimo konstatavimui, t.y. nepriklausomai nuo to, ar įmonė suvokė atliekanti konkurenciją ribojančius veiksmus ir to siekė, ar ne, atsakomybė įmonei vis tiek kils, o papildomai asmeniškai gali tekti atsakyti ir įmonės vadovui. Šių taisyklių ir naujojo sugriežtėjusio reguliavimo kontekste konkurencijos taisyklių laikymosi kultūros sklaida darosi vis aktualesnė, o tinkamas atitikties konkurencijos reikalavimams programų įmonių viduje įgyvendinimas gali padėti įmonėms išvengti ženklių neigiamų finansinių pasekmių.
Parengė: Liudas Šiukšteris, advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkas, konkurencijos teisės ekspertas, besispecializuojantis Konkurencijos ir ES teisės bei Ginčų sprendimo praktikos srityse.