Naujausi Darbo kodekso pakeitimai taiso teisės spragas ir lengvins DK taikymą

2020 m. gegužės 21 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) pakeitimus, kurie įsigalios nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d., jeigu juos pasirašys Prezidentas. Naujausi DK pakeitimai taiso buvusius neaiškumus ir įsigalioję palengvins Kodekso taikymą praktikoje.

Svarbiausi priimti pakeitimai:

• DK 26 straipsnyje numatyta, kad draudžiama diskriminuoti asmenis ir dėl jų sveikatos būklės.
• DK 41 straipsnis papildytas 4 dalimi, kurioje nurodyta, kad į pareigas, dėl kurių turi būti rengiamas konkursas, asmuo gali būti priimtas pagal terminuotą darbo sutartį iki į šias pareigas konkurso būdu bus priimtas darbuotojas, bet ne ilgiau kaip vienų metų laikotarpiui.
• DK 52 straipsnio 2 dalyje papildomai nustatyta, kad darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę, darbdavys privalo tenkinti tokio darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip 1/5 visos darbo laiko normos, nebent darbdavys įrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas.
• DK 57 straipsnio 7 dalis papildyta nuostata, jog 1 mėnesio įspėjimo apie nutraukiamą darbo sutartį terminas trigubinamas ir nėščioms darbuotojoms. Atitinkamai atlikti ir DK 61 straipsnio pakeitimai dėl ribojimo atleisti nėščias, žr. toliau.
• DK 60 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai darbo sutartis nutraukiama nesant šalių valios dėl to, kad darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti pareigų ar dirbti darbo ir jis nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas ar darbą arba kai tokių pareigų ar darbo toje darbovietėje nėra, darbuotojui išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka, o jei dirba trumpiau nei metus, – 1 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka.
• DK 61 straipsnio 1 dalis papildyta nuostata, jog darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks 4 mėnesiai gali būti nutraukta, kai teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys.
• Taip pat pakeista DK 61 straipsnio 3 dalis, numatanti , jog su darbuotojais, auginančiais vaiką iki 3 metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės, nurodant, kad šis draudimas taikomas nutraukiant sutartį tik dėl DK 57 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytų priežasčių. Kitaip tariant, nebebus taikomas ribojimas nutraukti darbo sutartį dėl Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų priežasčių (kai darbuotojas nesutinka su darbo santykių tęstinumu verslo ar jo dalies perdavimo atveju arba kai teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys).
• DK papildytas 72¹ straipsniu, kuriame nustatyti kriterijai, taikomi laikinojo įdarbinimo įmonėms ir nurodyta tvarka kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją dėl įrašymo į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą.
• DK 89 straipsnio 3 dalis dėl projektinio darbo sutarties termino, nustatant, kad priimant į darbą naują asmenį, su naujai priimamu asmeniu sudaroma iki 2 metų trukmės projektinio darbo sutartis, išskyrus atvejus, kai projekto terminas numatytas ilgesnis, tačiau ne daugiau kaip 5 metams. Atitinkamai numatytas pakeitimas, kad kai dėl projektinio darbo sulygstama sudarant susitarimą dėl projektinio darbo galiojant kitos rūšies darbo sutarčiai, tokio susitarimo terminas turėtų būti iki 2 metų, išskyrus atvejus, kai projekto terminas numatytas ilgesnis, tačiau ne daugiau kaip 5 metams.
• DK 104 straipsnio 2 dalyje panaikintas ilgai kamavęs neaiškumas dėl išeitinės išmokos mokėjimo juridinio asmens vadovui. Įsigaliojus pakeitimams, juridinio asmens vadovui būtų išmokama 1 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip 2 metus ir jis atšaukiamas DK 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (t.y. atšaukus įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka), išskyrus atvejus, kai vadovo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai. Išmokai nebetaikoma sąlyga, kad vadovas būtų atšaukiamas prieš darbo sutarties termino pabaigą.
• DK 128 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatyta, kad darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines atostogas, jeigu jo prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę. Taip pat pakeistas DK 137 straipsnio 1 dalies 4 punktas, pagal kurį darbdavys privalės tenkinti darbuotojo prašymą suteikti nemokamas atostogas, jeigu prašymą pateiks darbuotojas, kartu pristatęs ir sveikatos priežiūros įstaigos išvadą apie jo sveikatos būklę. Nemokamos atostogos turėtų būti suteikiamos tokiam laikui, kurį rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga.
• DK 144 straipsnio 8 dalyje patikslinta, kad tiek darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio, tiek kai darbas atliekamas lauko sąlygomis, taip pat kai darbas susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Kaip ir iki šiol, šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos.
• Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje patikslintos nuostatos dėl netesybų skaičiavimo po darbo santykių pasibaigimo. Nustatyta, kad, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis lygus darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui per mėnesį, padaugintam iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš 6. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo 1 mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš 6. Tuo atveju, jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu 1 mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.
• DK 172 straipsnio 2 dalis papildyta, kad darbuotojo narystė darbo taryboje pasibaigia tapus darbdaviu arba darbdaviui atstovaujančiu asmeniu.
• DK 198 straipsnyje atlikti nuostatų dėl nacionalinės (tarpšakinės), teritorinės, šakos (gamybos, paslaugų, profesinės) kolektyvinės sutarties taikymo srities išplėtimo tam tikri pakeitimai.
• DK 224, 225 ir 228 straipsniuose atlikti procedūrinių taisyklių, nagrinėjant darbo ginčą darbo ginčų komisijoje pakeitimai. Pavyzdžiui, nustatyta, kad šalys į komisijos posėdį gali būti nekviečiamos darbo ginčų komisijai priimant sprendimą atsisakyti nagrinėti prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės Darbo kodekso 224 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, pvz., kai reikalavimo nagrinėjimas nepriskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai ir kitais nustatytais atvejais.

Kitais pakeitimais iš esmės patikslintos tam tikros nuostatos, pašalinti tam tikri buvę neatitikimai ir atlikti korekcinio pobūdžio pakeitimai.

Su visais pakeitimais galite susipažinti paspaudę šią nuorodą.

Sekame teisės aktų pakeitimus ir esame pasirengę Jums padėti.

Aušra Maliauskaitė-Embrektė, advokatė, praktikos grupės vadovė

Artūras Tukleris, vyresnysis teisininkas, darbo teisės ekspertas

Laura Tunkevičiūtė, teisininkė

Dominykas Sereika, jaunesnysis teisininkas