Naujausia ESTT praktika: viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo (r)evoliucija?

Naujausia ESTT praktika: viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo (r)evoliucija?

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) savo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendime[1] nagrinėdamas dar vieną „lietuvišką“ bylą pasisakė dėl teisės tikslinti viešųjų pirkimų metu pateiktų pasiūlymų turinį apimties.

ESTT išaiškinimą pateikė atsakydamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) užduotus klausimus dėl atliekų tvarkymo paslaugoms teikti tiekėjo ketinamoms naudoti transporto priemonėms perkančiosios organizacijos keliamų aplinkosauginių ir inovatyvių reikalavimų vertinimo.

Prieš išsamiau pasisakant dėl ESTT pateikto pasiūlymų tikslinimo ribų išaiškinimo, derėtų trumpai aptarti Lietuvoje egzistuojančią praktiką dėl viešojo pirkimo metu pateiktų pasiūlymų tikslinimo.

Nacionalinė praktika – „plačios“ galimybės tikslinti tiekėjo atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams, bet itin griežtas atitikties techninei specifikacijai tikslinimo vertinimas

Pagal nacionalinį viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą, be didesnių apribojimų gali būti tikslinama ir pildoma iš esmės tik pasiūlymo dalis dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo ir atitikties kvalifikacijos reikalavimams bei kita pasiūlymo informacija, nesusijusi su pasiūlymo objekto atitiktimi viešojo pirkimo techninės specifikacijos reikalavimams bei sutarties vykdymo nuostatoms ar kainai[2].

Iš tiesų, pagal viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, perkančioji organizacija turi teisę prašyti tiekėjo patikslinti su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina susijusią pasiūlyme nurodytą informaciją tik tokiu atveju, jei tokie pasiūlyme padaryti pakeitimai nepakeičia pasiūlymo kainos ar kitų pasiūlymo aspektų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų tokius reikalavimus atitinkančiu.

Kitaip tariant, atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams galima įrodinėti pateikiant naujus dokumentus, laisvo turinio išaiškinimus bei kitą informaciją.

Priešingai, likusios dalies pasiūlymo, t. y. pasiūlymo „siaurąja prasme“, tikslinimas turi apsiriboti neesminių pasiūlymo aspektų paaiškinimu ir aritmetinių klaidų taisymu. Tokie pakeitimai turi būti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini. Jei trūkumui ištaisyti paprasto išaiškinimo nepakanka, o reikia pasiūlymą papildyti papildomais duomenimis, toks taisymas yra draudžiamas. Be to, taisymas turi būti objektyvaus pobūdžio ir nepriklausyti nuo taisymą atliekančio subjekto.

Paskutinėje LAT praktikoje[3] galima įžvelgti liberalesnį požiūrį į galimybę tikslinti pasiūlymą „siaurąją prasme“ vadovaujantis teismų praktikoje „populiarėjančio“ turinio prieš formą principo[4] taikymu. Visgi tokioje praktikoje yra atkreipiamas dėmesys į išskirtinį tokio aiškinimo pobūdį ir taikymą išskirtinėmis situacijomis.

ESTT – pasiūlymų turinio tikslinimui dėl atitikties pirkimo sąlygose įtvirtintiems reikalavimams turi būti taikomos vienodos sąlygos, nepriklausomai nuo tokių reikalavimų prigimties

ESTT, vertindamas ginčo objektu esančių atliekų tvarkymo paslaugoms teikti naudojamoms transporto priemonėms keliamų aplinkosauginių reikalavimų pobūdį, nurodė, kad šie reikalavimai gali būti laikomi tiek techninėmis specifikacijomis, tiek kvalifikacijos reikalavimais, tiek sutarties vykdymo sąlygomis.

Pirma, ESTT patikslino, kad atitiktis sutarties vykdymo sąlygoms nėra viešojo pirkimo procedūrų vertinimo objektas.

Svarbiausia, ESTT nurodė, jog „<..> perkančiosios organizacijos teisės leisti konkurso laimėtojui vėliau papildyti arba paaiškinti savo pradinį pasiūlymą apimtis <..> ne nuo to, ar [atitinkami] reikalavimai kvalifikuotini kaip atrankos kriterijai, susiję su ūkio subjektų „techniniais ir profesiniais pajėgumais, <..> kaip „techninės specifikacijos“ <..> ar kaip „sutarties įvykdymo sąlygos“.

Pasak ESTT, sprendžiant dėl tiekėjo galimybės patikslinti pasiūlymą, svarbu paisyti vienodo požiūrio (lygiateisiškumo) principo reikalavimų ir, atsižvelgiant į ankstesnę ESTT praktiką, užtikrinti, jog tiekėjams tokiu būdu nebūtų suteikta teisė „<..> kompensuoti dokumento ar informacijos, kurią pateikti buvo reikalaujama pirkimo dokumentuose, nebuvimo, nes perkančioji organizacija privalo griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų“.[5]

Taigi ESTT laikosi pozicijos, jog, sprendžiant dėl tiekėjo galimybės paaiškinti / patikslinti pasiūlymą, neturėtų būti jokio skirtumo, ar tikslinama tiekėjo atitiktis kvalifikaciniams reikalavimams, ar pasiūlymo „siaurąja prasme“ informacija.

Ar turės keistis nacionalinė praktika?

Vadovaujantis šiuo ESTT išaiškinimu, galima kelti tokius klausimus: i) ar turėtų griežtėti tiekėjų kvalifikacijos vertinimas; ii) ar turėtų būti liberaliau žiūrima į pasiūlymo dalies dėl atitikties techninių specifikacijų reikalavimams vertinimą; iii) ar esamas Lietuvos viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas neprieštarauja ESTT pateiktu išaiškinimu patikslintai ES viešųjų pirkimų teisei.

Pirma, derėtų pateikti įžvalgų dėl trečiojo klausimo. ES viešųjų pirkimų direktyvos nuostatomis[6] ES valstybėms narėms yra numatyta galimybė nacionaliniu reguliavimu nustatyti specifines perkančiųjų organizacijų teisės leisti tiekėjams patikslinti savo pasiūlymų turinį sąlygas. Taigi, bent hipotetiškai (nors galima ir kitokia pozicija) nacionaliniu reguliavimu galima nustatyti specifinį ir nuo bendrosios taisyklės nukrypstantį teisinį reguliavimą.

Atsakymai į kitus klausimus, kurie gali reikalauti ir esamo viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo pokyčių, turėtų paaiškėti ateityje.

Publikaciją parengė advokatas, ekspertas dr. Feliksas Miliutis.

 

[1] ESTT 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimas byloje C‑927/19.

[2] VPĮ 45 straipsnio 3 dalis.

[3] Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-381/2021.

[4] Plačiau apie tai – https://www.glimstedt.lt/publikacijos/naujausia-lat-praktika-formalus-viesojo-pirkimo-pasiulymu-atmetimas-nebera-galimas/.

[5] 2018 m. vasario 28 d. Sprendimo MA.T.I. SUD ir Duemme SGR, C‑523/16 ir C‑536/16, EU:C:2018:122, 51 ir 52 punktai.

[6] 56 straipsnio 3 dalis, kur nurodoma taip: „Kai informacija ar dokumentai, kuriuos turi pateikti ekonominės veiklos vykdytojai, yra ar atrodo neišsamūs ar klaidingi arba jeigu trūksta konkrečių dokumentų, perkančiosios organizacijos gali, išskyrus atvejus, kai šią direktyvą įgyvendinančioje nacionalinėje teisėje nustatyta kitaip, prašyti atitinkamų ekonominės veiklos vykdytojų per tinkamą laikotarpį pateikti, papildyti, patikslinti naujausią informaciją ar dokumentus arba pateikti trūkstamą naujausią informaciją ar dokumentus su sąlyga, kad tokie prašymai pateikiami visapusiškai laikantis lygiateisiškumo ir skaidrumo principų“.

Užsisakykite svarbiausias naujienas

Glimstedt dokas

Verslo poreikiams pritaikyti, patyrusių advokatų parengti, aukštos kokybės dokumentai greitai ir už prieinamą kainą. Be įsipareigojimų ar registracijų. Glimstedt dokas