2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos Seimas nusprendė nepritarti Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl naujojo Darbo kodekso (DK) projekto ir priėmė grąžintą įstatymą be pakeitimų. Naujasis DK įsigalios 2017 m. sausio 1 d. Naujasis DK atspindi pasikeitusią darbo santykių realybę ir žengia kartu su esamomis darbo santykių aktualijomis. Galima prognozuoti, jog ši darbo teisinių santykių reforma turės teigiamos įtakos vertinant Lietuvos pažangumą pasauliniame kontekste, paskatins užsienio investicijas Lietuvoje ir prisidės prie darbo rinkos suaktyvinimo.
Mūsų komanda pasirengusi padėti jums įgyvendinti naujojo DK nuostatas.
Rekomenduojame laiku ir tinkamai pasirengti įgyvendinti ir taikyti naują DK. Itin aktualu:
1) suderinti su naujojo DK nuostatomis esamas darbo sutartis, įvertinti naujų darbo sutarčių rūšių konkrečiam verslui aktualumą ir pritaikomumą;
2) peržiūrėti ir pakoreguoti darbo tvarkos taisykles ir kitus vietinius norminius teisės aktus;
3) pagal naujo DK nuostatas pakoreguoti atsiskaitymų su darbuotojais apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkas;
4) pasirengti kitiems žmogiškųjų išteklių valdymo pokyčiams, tokiems kaip priėmimas į darbą, atleidimas iš darbo, darbo laiko režimas, atostogos, žalos atlyginimas, darbuotojų nekonkuravimas ir kt.)
Norėtume informuoti apie verslui aktualiausius DK pakeitimus:
1. Darbo sutarčių rūšys
Naujuoju DK išplečiamas darbo sutarčių rūšių sąrašas: reglamentuotos laikinojo darbo, darbo vietos dalijimosi, projektinio, pameistrystės darbo, nenustatytos apimties, darbo keliems darbdaviams sutartys ir kt. darbo sutartys. Išliks ir sezoninės darbo sutartys, tačiau atsisakyta trumpalaikių darbo sutarčių. Iš viso naujajame DK numatytos devynios darbo sutarties rūšys.
Pakeistas terminuotų darbo sutarčių reglamentavimas: bus leidžiama sudaryti sutartis ir nuolatinio pobūdžio darbams, tačiau ribojama jų trukmė. Maksimalus terminuotos darbo sutarties terminas, taip pat paeiliui einančių darbo sutarčių, sudarytų su tuo pačiu darbuotoju tai pačiai darbo funkcijai atlikti, terminas bus 2 metai, išskyrus atvejus, kai darbuotojas priimamas laikinai dirbti į laikinai nesančio darbuotojo darbo vietą.
Siekiant subalansuoti darbdavių ir darbuotojų interesus, terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams skaičius negalės sudaryti daugiau kaip 20 proc. visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių skaičiaus.
Kodekse numatyta naujovė, kad darbdavys privalės įspėti darbuotoją apie terminuotos darbo sutarties pasibaigimą, kurio terminas priklausys nuo darbo santykių trukmės. Taip pat numatyta darbdavio atsakomybė už šios pareigos pažeidimą.
2. Išeitinė kompensacija ir įspėjimo terminai
Nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, atleidžiamam darbuotojui privalės būti išmokėta 2 vidutinio darbo užmokesčių (VDU) dydžio išeitinė išmoka, o kai darbo santykiai tęsiasi trumpiau nei 1 metus – pusės jo VDU dydžio išeitinė išmoka.
Siekiant apsaugoti darbuotojų interesus, įtvirtintas papildomas kompensavimo mechanizmas. Atleidžiamam darbuotojui įstatymo nustatyta tvarka numatyta papildomai išmokėti ilgalaikio darbo išmoką, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamą darbo stažą toje darbovietėje.
DK įtvirtinti trumpesni įspėjimo terminai, kai darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva nesant jo kaltės. Įspėjimo terminas sutrumpintas iki 1 mėnesio, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu 1 metus – iki 2 savaičių. Šie įspėjimo terminai bus dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką/įvaikį iki 14 metų, taip pat darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip 5 metai, ir trigubinami neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip 2 metai.
3. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia
Naujai reglamentuotas skubus darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia ir suteikta galimybė darbdaviams skubiai nutraukti darbo sutartį su darbuotoju (išskyrus darbo sutartis su nėščiomis, nėštumo ir gimdymo atostogų išėjusiomis darbuotojomis, asmenimis, išėjusiais tėvystės atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti), įspėjus prieš 3 darbo dienas, tačiau sumokėjus jam ne mažesnę kaip 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
4. Darbo sutarties nutraukimo apribojimai
Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks 4 mėnesiai galės būti nutraukta šalių susitarimu, jos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui.
Kaip ir iki šiol, su darbuotojais, auginančiais vaiką/įvaikį iki 3 metų, darbo sutartis negalės būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės.
5. Atostogos
Naujame DK numatyta atostogų trukmę skaičiuoti ne kalendorinėmis dienomis, kaip dabar, bet darbo dienomis. Darbuotojams bus suteikiamos ne mažesnės kaip 20 darbo dienų (jei dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba ne mažesnės kaip 24 darbo dienų (jei dirbama 6 darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Ilgesnė atostogų trukmė galės būti numatyta darbo ir kolektyvinėse sutartyse.
Darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, asmenims iki 18 metų, neįgaliesiems suteikiamos pailgintos atostogos.
Darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje pačioje darbovietėje bus suteikiamos papildomos kasmetinės atostogos, kurių trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustatys kolektyvinės sutartys.
6. Darbo laikas ir viršvalandžiai
DK įtvirtinta darbo laiko normos samprata, t. y. laiko trukmė, kurią darbuotojas vidutiniškai per tam tikrą laikotarpį turi dirbti darbdaviui, kad atliktų pareigas pagal darbo sutartį. Darbuotojo darbo laiko norma – 40 valandų per savaitę (nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiką arba šalys yra susitarusios dėl ne viso darbo laiko).
Kodekse įtvirtinta dar viena naujovė – darbo laiko režimo samprata, t. y. darbo laiko normos pasiskirstymas per darbo dieną ar pamainą, savaitę, mėnesį ar per kitą apskaitinį laikotarpį, kuris visais atvejais negalės būti ilgesnis negu 3 paeiliui einantys mėnesiai.
Naujos nuostatos įtvirtins vidutinio darbo laiko sampratą, kuris, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo laiko, negalės būti ilgesnis negu 48 valandos. Per 7 paeiliui einančių kalendorinių dienų laikotarpį negalės būti dirbama ilgiau kaip 8 valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas savo sutikimą dirbti iki 12 valandų viršvalandžių per savaitę išreikštų raštu. Tokiais atvejais negalės būti pažeista maksimali vidutinė 48 valandų darbo laiko trukmė per savaitę, skaičiuojant per apskaitinį vieno mėnesio laikotarpį.
Palyginti su dabartiniu reguliavimu, naujasis DK padidina maksimalią leidžiamą viršvalandžių normą. Maksimali viršvalandžių trukmė per metus padidės 60 val. – iki 180 valandų, o kolektyvinėje sutartyje galės būti susitarta dėl ilgesnės trukmės.
Už viršvalandžius bus galima atsiskaityti ne tik pinigais, bet ir papildomomis atostogomis.
7. Žalos atlyginimas
Darbuotojų žalos atlyginimo ribos naujajame DK šiek tiek platesnės, tačiau nebenumatyta galimybė sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutartį.
Išskyrus DK ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalės atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo 3 VDU dydžio, o jeigu žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo 6 VDU dydžio.
Darbuotojų atsakomybė bus neribota tik šiais DK numatytais atvejais: žala padaryta tyčia; žala padaryta veikla, turinčia nusikaltimo požymių; žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; padaryta neturtinė žala; jei visiškos žalos atlyginimo atvejai numatyti kolektyvinėje sutartyje.
8. Darbuotojų nekonkuravimas
Naujasis DK, atsižvelgdamas į iki šiol teismų praktikoje taikytas taisykles, nustatė minimalią kompensaciją už nekonkuravimą bei maksimalų nekonkuravimo laikotarpį po darbo santykių pasibaigimo.
Maksimalus galimas nekonkuravimo laikotarpis – 2 metai po darbo santykių pasibaigimo. Nekonkuravimo laikotarpiu darbuotojui turės būti mokama kompensacija, ne mažesnė nei 40 proc. darbuotojo VDU darbo sutarties nutraukimo metu. Galimas susitarimas dėl netesybų, taikomų darbuotojui nesilaikant nekonkuravimo įsipareigojimo, tačiau jos negalės viršyti 3 mėnesių nekonkuravimo kompensacijos dydžio.
Susitarimai dėl nekonkuravimo galimi tik su darbuotojais, turinčiais specialių žinių ar gebėjimų, kurie gali būti pritaikyti konkuruojančioje su darbdaviu įmonėje ar pradėjus vykdyti savarankišką veiklą ir taip padaryti darbdaviui žalos.
9. Darbo tarybos
Darbo taryba darbdavio iniciatyva privalo būti sudaryta, kai vidutinis darbuotojų skaičius yra bent 20. Iki šiol jos buvo steigiamos tik darbuotojų iniciatyva. Darbdaviai, kurių vidutinis darbuotojų skaičius DK įsigaliojimo dieną yra bent 20, per 6 mėnesius nuo DK įsigaliojimo (t.y. iki 2017 m. birželio 30 d.) turės sudaryti darbo tarybos rinkimų komisiją DK nustatyta tvarka. Mažesnėse įmonėse darbuotojų atstovavimo teises galės įgyvendinti jų išrinktasis darbuotojų patikėtinis.
Aušra Maliauskaitė Embrektė, GLIMSTEDT asocijuota partnerė, advokatė
