Retrospektyviai apžvelgiant pasaulinio masto finansų krizių laikus, matyti, kad vis dažniau atsigręžiama į teisę ir griežtesnį teisinių santykių reguliavimą. Kriptovaliutų milžinės FTX 2022 m. lapkričio mėnesio bankrotas, kilęs dėl neskaidriai vedamos apskaitos, panaudojant klientų lėšas operaciniams bendrovės tikslams įgyvendinti, ir slepiamos realios bendrovės finansinės padėties, ekonomistų diskurse pradėtas gretinti su XX a. „Enron“ ir „Parmalat“ krizėmis, 2002 m. JAV lėmusiomis teisės aktą Sarbanes-Oxley Act, o ES bendrovių teisės harmonizavimą visos bendrijos lygmeniu.
Stebėdama sparčiai besivystantį fintech paslaugų tinklą ir siekdama apsaugoti investuotojus bei sukurti bendrą kriptoturto reguliavimo rinką ES lygiu, Europos Taryba 2023 m. gegužės 16 d. priėmė keletą metų lauktą reglamentą dėl kriptoturto rinkų (angl. Markets in Crypto-assets, MiCA).
Lietuvoje pastaruoju metu sparčiai augo įmonių, vykdančių virtualiųjų valiutų keityklos bei depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių veiklą, skaičius. Šis augimas susijęs ir su tuo, kad rinkos dalyviai sugebėjo prisitaikyti prie praėjusį rudenį įsigaliojusių LR pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme (PPTFPĮ) numatytų papildomų reikalavimų kriptoturto veiklą vykdantiems subjektams, po kurių šių įmonių skaičius kurį laiką buvo sumažėjęs, tačiau palaipsniui buvo grįžta į prieš tai buvusį.
Virtualiojo turto paslaugų teikėjams svarbu žinoti pakeitimus ir įsivertinti atitiktį naujiesiems reikalavimams.
Šiuo metu Lietuvoje veikiantiems kriptoturto paslaugų teikėjams taikomi reikalavimai yra numatyti PPTFPĮ, kuriame nustatyti minimalūs kapitalui, vadovų reputacijai bei rezidavimui, klientų tapatybės nustatymui keliami reikalavimai ir kt.
MiCA šiuos reikalavimus dar labiau išplečia ir įtvirtina reikšmingą mechanizmą, kuris užtikrins tinkamą kriptoturto paslaugų teikimą bei sumažins rizikas paslaugų gavėjams.
Pagrindiniai aspektai iš MiCA, kurie išplės jau dabar PPTFPĮ nustatytų reikalavimų bei teisių, taikomų kriptoturto paslaugų teikėjams, veikiantiems ir registruotiems Lietuvos Respublikoje, spektrą:
MiCA taip pat įtvirtina apsaugos priemones kriptoturto paslaugų gavėjams, įskaitant pareigą kriptoturto paslaugų teikėjams užtikrinti, kad klientų lėšos būtų laikomos atskirtose nuo nuosavų lėšų sąskaitose. Be kita ko, įtvirtinta pareiga užtikrinti tinkamą rinkodaros politiką, nustatyti klientų skundų nagrinėjimo tvarką, ICO (angl. Initial coin offering) metu įsigyto kriptoturto grąžinimo tvarką ir kt.
Šie reikalavimai iš esmės priartins kriptoturto paslaugas teikiančias įmones prie reguliacinių reikalavimų ir priemonių, kurios taikomos finansų įstaigoms, ir užtikrins geresnę finansinių paslaugų gavėjų turto bei interesų apsaugą.
Svarbu atkreipti dėmesį, jog kredito įstaigoms, turinčioms leidimą verstis kredito įstaigų veikla, ir investicinėms įmonėms, turinčioms leidimą teikti vieną ar kelias investicines paslaugas, panašias į atitinkamas kriptoturto paslaugas, veiklos leidimas pagal MiCA nebus privalomas.
Pažymėtina, jog licencijuotų virtualiojo turto paslaugų teikėjų veiklos priežiūrą ir naujų reikalavimų vykdymą turės užtikrinti kompetentinga institucija, tačiau šiuo metu dar nėra žinoma, kas už tai bus atsakingas Lietuvoje. Šiuo metu už kriptoturto paslaugas teikiančių įmonių veiklos priežiūrą Lietuvoje yra atsakinga Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), kadangi priežiūra iš esmės apsiriboja PPTFPĮ numatytų reikalavimų įgyvendinimu.
Įsigaliojus MiCA, šių įmonių priežiūrą vykdanti institucija Lietuvoje galėtų ir pasikeisti, kadangi iš esmės išsiplėstų spektras reikalavimų, kuriuos turi atitikti kriptoturto paslaugas teikiančios įmonės. Žinoma, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje registruotų kriptoturto paslaugas teikiančių įmonių šiuo metu yra daugiau nei 800, tai būtų reikšmingas naujai prižiūrimų subjektų skaičius kitai institucijai, kuri galėtų būti Lietuvos bankas (jeigu būtų išspręstas klausimas dėl tokios priežiūros pagrindo). Įsigaliojus naujiems reikalavimams šis skaičius gali pasikeisti ir į neigiamą pusę, kadangi atsiras poreikis būti autorizuotam, o tai reikšmingas skirtumas, palyginus su šiuo metu galiojančia tvarka, kai iš esmės pakanka tik pranešimo Registrų centrui ir FNTT apie vykdomą veiklą. Kita vertus, norint įgyvendinti įsigaliosiančio reguliavimo kontrolę būtina atitinkama patirtis, sukaupta prižiūrint finansų rinkos dalyvius.
MiCA įtvirtina, kad skaitmeninis menas (angl. digital art), kolekcionuojamas turtas ir kriptovaliutos, kuriomis žymimos paslaugos ar fizinis unikalus turtas, nepatenka į MiCA reglamento apimtį. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, jog unikalaus ir nepakeičiamo kriptoturto sudėtinės dalys neturėtų būti laikomos unikaliomis ir nepakeičiamomis, todėl „tokenizuoto“ nekilnojamojo turto dalys galėtų būti pakeičiamos ir atitinkamai taikomas naujasis reguliavimas.
MiCA, įtvirtinanti didelės serijos ar kolekcijos pavidalu išleistų NFTs pakeičiamumą, kelia tam tikrą iššūkį virtualiojo turto realybei. Puikus pavyzdys Rothko ar Warholo darbai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo unikalūs, nes išspausdintų kopijų būklė gali skirtis. Nepaisant to, pagal MiCA, tokios serijos dalys galėtų būti laikomos pakeičiamomis, kadangi vienintelio ID numerio nepakanka, kad kriptoturtas būtų laikomas nepakeičiamu ir jam būtų suteikiama kitokia vertė.
Ši logika paremta tuo, kad, prekiaujant arba naudojant žetonus, jų būklė nepablogėja. NFTs CryptoPunks ar Bored Apes kolekcijos, susidedančios iš unikalių kūrinių, taip pat galėtų būti laikomos pakeičiamomis. Tokia išvada reikštų, jog didesnių NFTs kolekcijų emitentai turėtų skelbti reikiamą informaciją „baltojoje knygoje“ (angl. whitepaper) ir nereguliuojama tūkstantinių beždžionių era pasiektų finišo tiesiąją.
Visgi dabartinis NFTs reguliavimas ES lygiu kelia nemažai abejonių, kadangi netaikant MiCA reglamento išlieka pilkoji zona, kurioje NFTs galėtų būti priskiriami prie finansinių priemonių.
MiCA įsigaliojimas numatomas 2024 m., todėl kriptoturto paslaugų teikėjams dabar puikus metas pradėti ruošti namų darbus.
Parengė „Glimstedt” teisininkai Tautvydas Užkuras ir Izabelė Šekaitė
