Naujas įrankis kovai su rinką iškraipančia trečiųjų šalių parama

Naujas įrankis kovai su rinką iškraipančia trečiųjų šalių parama

Europos Parlamentas ir Taryba 2022 m. birželio 30 d. pritarė naujo teisinio instrumento – reglamento priėmimui, kuris įgalins Europos Komisiją tirti trečiųjų šalių Europos Sąjungoje veikiantiems ūkio subjektams įvairiomis formomis suteiktą finansinę paramą, kuria gali būti iškraipoma ES vidaus rinka.

ES valstybių narių teikiama parama ūkio subjektams privalo būti suderinama su ES valstybės pagalbos taisyklėmis, kurios iš esmės draudžia teikti paramą (valstybės pagalbą) ūkio subjektams, nebent tokia parama yra suderinama su vidaus rinka ir Europos Komisija jai pritaria. Visgi, šios taisyklės nėra taikomos trečiųjų šalių teikiamos paramos atžvilgiu, nors paramą gaunantys ūkio subjektai ir tiekia prekes ar teikia paslaugas ES viduje.

Toks teisinio režimo netolygumas sudaro prielaidas iš trečiųjų šalių finansinę paramą gaunantiems ūkio subjektams įgyti nesąžiningą pranašumą tokios paramos negaunančių ūkio subjektų atžvilgiu. Be priežiūros mechanizmo laisvai teikiama trečiųjų šalių parama gali pasitarnauti ir trečiosioms šalims siekiant platesnių geopolitinių tikslų. Netiesiogiai per jų kontroliuojamas įmones įsigyjant ES ūkio subjektus ar dalyvaujant ES viešuosiuose pirkimuose gali būti siekiama patekti į strategiškai svarbias rinkas, regionus, ar gauti prieigą prie ypatingos svarbos infrastruktūros.

Siūlomas reguliavimas suvienodins skirtingoje padėtyje esančių ūkio subjektų žaidimo taisykles rinkoje, taip apsaugant efektyvius ūkio subjektus nuo įvairių formų finansinę paramą gaunančiųjų įmonių, įgyjančių rinką iškraipantį pranašumą.

Įsigaliojus naujajam reglamentui ūkio subjektai turėsi pareigą pranešti Europos Komisijai apie įmonių įsigijimus/susijungimus, kurių vertė ne mažesnė nei EUR 500 mil., ir kuriuose trečiųjų šalių finansinis indėlis siekia ne mažiau nei EUR 50 mil.

Taip pat, ūkio subjektai privalės notifikuoti Europos Komisijai apie savo dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, kuriuose pirkimo sutarčių vertė ne mažesnė nei EUR 250 mil., o trečiosios šalies finansinis indėlis prie ūkio subjekto pasiūlymo sudaro ne mažiau nei EUR 4 mil.

Be Europos Komisijos leidimo tokia koncentracija negalėtų būti įgyvendinta, o su tiriamuoju pasiūlymo teikėju viešajame pirkime negalėtų būti sudaroma pirkimo sutartis. Už notifikavimo pareigos pažeidimą įmonės galėtų būti baudžiamos iki 10% metinės apyvartos siekiančiomis baudomis. Be to, Europos Komisijai būtų suteikiami įgaliojimai uždrausti įgyvendinti tokią koncentraciją ar sudaryti pirkimo sutartį su trečiosios šalies remiamu ūkio subjektu.

Siūlomo reglamento tiksliniu taikiniu paprastai turėtų tapti ES investuojančios trečiųjų šalių valstybių kontroliuojamos įmonės, kurių finansiniai ir kontrolės ryšiai su užsienio šalių vyriausybėmis yra itin tamprūs, bei galintys lemti rinkos sąlygų neatitinkančių įmonės veiklos sprendimų įgyvendinimą, turintį ir geopolitinių interesų prieskonį.

Naujasis reglamentas nebus nukreiptas į konkretų ūkio sektorių ar konkrečias užsienio valstybes. Visgi, būtų galima numanyti, jog ne retu atveju į Europos Komisijos akiratį turėtų patekti Kinijos įmonių veikla ES. PPO duomenimis, iš 5 didžiausių ES prekybos partnerių Kinijos teikiamos subsidijos įmonėms yra pačios didžiausios (2018 metais EUR 520 mlrd.), o Kinijos įmonių investicijų ES dalis stabiliai augo.

Naujojo reglamento įsigaliojimo tikimasi 2023 metų viduryje. Iki to laiko Europos Komisija dar priims įgyvendinamąjį reglamentą, detaliau apibrėšiantį procedūras, bei pateiks šio naujo teisinio instrumento taikymo gaires.

Parengė Liudas Šiukšteris, advokatas, Glimstedt vyresnysis teisininkas, konkurencijos teisės ekspertas,

Užsisakykite svarbiausias naujienas

Glimstedt dokas

Verslo poreikiams pritaikyti, patyrusių advokatų parengti, aukštos kokybės dokumentai greitai ir už prieinamą kainą. Be įsipareigojimų ar registracijų. Glimstedt dokas