„Glimstedt“ tapo asociacijos „Crypto Economy Organisation“ n…
Advokatų kontora „Glimstedt“ prisijungė prie asociacijos „Crypto Economy Organisation“. Šis žingsnis atspindi kontoros siekį aktyviai dalyvauti formuo…
Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja centralizuota elektroninė vykdomųjų dokumentų antstoliams pateikimo ir paskirstymo tvarka. Pagal šią tvarką elektroniniai vykdomieji dokumentai dėl piniginių sumų išieškojimo (tarp jų – ir dėl išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, išlaikymo išieškojimo ar kt.) turi būti keliami į VĮ Registrų centro administruojamą Antstolių informacinę sistemą (AIS), o popieriniai pateikiami Antstolių rūmams, ir visi jie automatiškai paskirstomi antstoliams pagal jų veiklos teritorijas, vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijoje (SVI) nustatyta tvarka.
Šia nauja tvarka siekiama, kad naujas vykdomasis dokumentas dėl piniginių sumų išieškojimo iš to paties asmens būtų paskirtas vykdyti antstoliui, jau vykdančiam išieškojimą iš to asmens, išskyrus atvejus, kai vykdomasis dokumentas nėra vykdytinas šio antstolio veiklos teritorijoje. Kitaip tariant, įgyvendinamas principas „vienas skolininkas – vienas antstolis visoms jo skoloms“. Tuo tarpu vykdomosios bylos, užvestos iki š. m. sausio 1 d., ir toliau bus vedamos tų pačių antstolių, t. y. nebus perduodamos ir sujungiamos, todėl šis principas dar ilgą laiką nebus iki galo įgyvendintas, kadangi vykdomosios bylos neretai tęsiasi net ne vienerius metus.
Nors išieškotojų teisė rinktis antstolį buvo apribota, tačiau įsigaliojusi tvarka neapribojo išieškotojų teisės ir toliau laisvai pasirinkti antstolį nepiniginio pobūdžio vykdomiesiems dokumentams vykdyti, todėl nepiniginio pobūdžio vykdomųjų dokumentų pateikimo antstoliams tvarka išlieka tokia pati – vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra vykdomojo dokumento vykdymo vieta išieškotojo pasirinkimu.
Nepiniginio pobūdžio vykdomųjų dokumentų kategorijos yra įtvirtintos SVI 120 punkte: dėl daiktų perdavimo išieškotojui; dėl vaiko perdavimo; dėl priverstinio iškeldinimo iš gyvenamųjų ar negyvenamųjų patalpų; dėl priverstinio įkeldinimo į gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas; dėl periodinių išmokų, išskyrus išlaikymą, išieškojimo; dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo; dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; dėl skolininko įpareigojimo atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, išskyrus vykdomuosius dokumentus dėl statinio nugriovimo, jo dalies (-ių) išardymo ar kitų statybos darbų atlikimo ir (ar) statybvietės sutvarkymo; dėl turto konfiskavimo vykdymo; dėl juridinio asmens veiklos apribojimo ar likvidavimo, paskirtų kaip kriminalinė bausmė; teismo nurodymas dėl faktinių aplinkybių konstatavimo; teismo pavedimas dėl teismo šaukimo ar kito procesinio dokumento įteikimo; kitų kategorijų vykdomieji dokumentai ir teismo pavedimai, nenurodyti SVI 109 ir 120 punktuose.
Popierinius vykdomuosius dokumentus dėl piniginių sumų išieškojimo išieškotojai privalės išsiųsti ar pateikti Lietuvos antstolių rūmams. Lietuvos antstolių rūmams gautą popierinį vykdomąjį dokumentą suskaitmeninus bei pasirašius elektroniniu parašu, šis taip pat bus įkeltas į AIS ir „taps“ elektroniniu vykdomuoju dokumentu. Atlikus minėtus veiksmus, popierinio vykdomojo dokumento (tapusio elektroniniu vykdomuoju dokumentu) pateikimo vykdyti tvarka yra analogiška elektroninio vykdomojo dokumento pateikimo tvarkai.
Natūralu, kad kreditorius turi suinteresuotumą naudotis paslaugomis to antstolio, kuris išieškojimo procesą atlieka efektyviai bei kokybiškai, kuriuo kreditorius pasitiki ir kaip savo srities profesionalu, ir kaip žmogumi. Tačiau įsigaliojusia nauja tvarka išieškotojų teisė laisvai pasirinkti pageidaujamą antstolį apribojama, ir tokiu būdu de facto bus destruktūrizuotas iki šiol tarp išieškotojų ir antstolių susiformavęs bendradarbiavimas. Tai ypač aktualu kreditoriams, turintiems ne vieną ar du skolininkus, o dešimtis ar net šimtus jų visoje Lietuvos teritorijoje (pvz., telekomunikacijų bendrovės, komunalinių paslaugų teikėjai, bankai, lizingo, faktoringo bei kitas finansines paslaugas teikiančios įstaigos, kt.).
Sistemai automatiškai išskirsčius turimus vykdomuosius dokumentus skirtingiems toje pačioje teritorijoje veikiantiems antstoliams, kreditoriams nepagrįstai padidės vykdomųjų bylų administravimo našta bei su tuo susijusios papildomos finansinės išlaidos. Be to, natūralu, kad ne visų antstolių galimybės efektyviai ir kokybiškai išieškoti skolas yra vienodos. Automatiškai paskyrus antstolį, turintį mažesnę patirtį ar mažiau įsitraukusį į procesą, visiškai neatsižvelgiant nei į skolos dydį bei pobūdį, nei į išieškotojo bei skolininko specifiką, kyla pagrįstų abejonių, ar išieškojimo procesas bus įgyvendintas kokybiškai ir greitai, kai tuo tarpu kreditoriai yra suinteresuoti produktyviu vykdymo proceso rezultatu.
Svarbu paminėti, kad AIS proporcingai paskirsčius pateiktus elektroninius vykdomuosius dokumentus antstoliams, tikėtina, kad toks konkurencijos panaikinimo būdas neigiamai paveiks skolų išieškojimo efektyvumą. Antstoliai, iki įsigaliojant naujajai elektroninių vykdomųjų dokumentų paskirstymo tvarkai, buvo suinteresuoti efektyviai išieškoti skolas pagal kreditorių pateiktus vykdomuosius dokumentus, taip siekdami gauti vis naujų vykdomųjų dokumentų iš kreditorių, kurie turi ne vieną dešimtį ar net šimtą skolininkų. Įsigaliojus naujajai tvarkai, antstolių suinteresuotumas efektyviai išieškoti skolas gali nuslūgti, kadangi bet kuriuo atveju kreditorių pateikti elektroniniai vykdomieji dokumentai bus proporcingai paskirstyti visiems antstoliams, veikiantiems vienoje veiklos teritorijoje.
Be to, įsigaliojusi naujoji tvarka gali turėti neigiamą poveikį ne tik kreditoriams, bet ir pačių skolininkų interesams – bloginant jų, kaip skolininkų, padėtį. AIS paskyrus antstolį, kurio darbo efektyvumas mažesnis, nukentėtų skolininkai, kurie, nepagrįstai užsitęsus išieškojimo procesui, patirtų dar daugiau išlaidų, negu tais atvejais, kai skola būtų išieškoma efektyviai, kadangi paprastai yra išieškomas ne tik pagrindinis reikalavimas (pvz., skola), bet ir vėlavimo palūkanos ar delspinigiai, skaičiuojami už laikotarpį iki visiško prievolės įvykdymo.
Ar ši reforma pasiteisins ir kam ji kurs pridėtinę vertę – teismų sprendimų vykdymo proceso efektyvumui ir skaidrumui, išieškotojams, skolininkams ar tik patiems antstoliams, kurie realiai savo paslaugų kokybe nebeturės konkuruoti, parodys laikas.
Advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkas Lukas Seržantas