2021 m. sausio 6 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis teismas (LAT)[1] baigė nagrinėti Lietuvos kariuomenės ir vieno pagarsėjusio tiekėjo ginčą, kuriame buvo prašoma nutraukti viešųjų pirkimų sutartį dėl to, kad tiekėjas, negalėdamas laiku patiekti nedidelės dalies (apie 2 proc.) sutartų prekių, suklastojo jų gamintoją, ant perkamų virtuvės įrankių užklijuodamas perkančiosios organizacijos reikalauto gamintojo logotipą.
Teismas pripažino, kad tokia situacija, kai perkančiajai organizacijai yra tikslingai meluojama dėl prekių gamintojo, vertintina kaip viešojo pirkimo sutarties pažeidimas. Nors ši Teismo padaryta išvada priimant sprendimą nebuvo reikšminga, ji skatina aptarti atvejus, kokias neigiamas pasekmes gali sukelti klaidingos ar netinkamos informacijos pateikimas viešojo pirkimo procedūrų ar viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu. Ypač atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. melagingos informacijos pateikimo tema LAT buvo nagrinėta ne kartą[2].
Viešųjų pirkimų teisės požiūriu, „melagystės“ gali būti dviejų rūšių.
Pirma, meluoti galima apie prekės charakteristikas ir kitus su tiekėjo kvalifikacija ir pašalinimo pagrindų nebuvimu nesusijusius reikalavimus.
Dėl tokios neteisingos informacijos pateikimo tiekėjas gali būti pašalintas iš pirkimo procedūrų. Jei neteisingos informacijos pateikimo pasiūlyme faktas paaiškėja viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu, sutartis gali būti nutraukta ir (ar) prasikaltusi įmonė gali būti įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą.
Meluojant apie prekės technines charakteristikas ar jos gamintoją grėsmės patekti į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą nėra.
Antra, pirkimo procedūrų metu galima pateikti melagingą informaciją, susijusią su kvalifikacijos ar pašalinimo pagrindų vertinimu ar tokią informaciją nuslėpti.
Perkančiajai organizacijai tai įrodžius ar tiekėjui nepateikus iškeltas abejones paneigiančių dokumentų, tiekėjas šalinamas iš pirkimo procedūrų.
Tiekėjas, pateikęs melagingą informaciją viešajame pirkime ir dėl to iš jo pašalintas, automatiškai patenka į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą ir vienerius metus netenka teisės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Apie šią nemalonią ir vengtiną situaciją pasisakytina plačiau.
Nebūtina meluoti tyčia. Pakanka nustatyti, jog tiekėjas elgėsi nerūpestingai pateikdamas perkančiajai organizacijai klaidingą informaciją, kuria ji vadovavosi priimant sprendimą dėl tiekėjo kvalifikacijos ar pašalinimo pagrindų nebuvimo.
Melagingos informacijos pateikimu pagal LAT praktiką laikytina ir tokia situacija, kai tiekėjas faktiškai neatitinka konkurso sąlygų, bet kūrybingai pateikia informaciją taip, kad ji būtų techniškai teisinga ir sudarytų įspūdį, jog pirkimo sąlygos tenkinamos. Pavyzdžiui, LAT praktikoje konstatuota, kad įmonės vidaus įsakymais grindžiami teiginiai apie pasitelkiamo eksperto paskyrimą statybos vadovu bei vėliau pateikti argumentai dėl eksperto „atsarginio statybos vadovo“ faktinio statuso, buvo pripažinti melagingais nustačius, kad faktiškai minėtas ekspertas statybos vadovo veiklos projekte nevykdė ir faktinio pagal sutartį ir teisės aktus paskirto statybos vadovo projekte nepavadavo.
Taip pat gali būti vertinamas ir tikrovę atitinkančios informacijos nepateikimas perkančiajai organizacijai (tiekėjo neveikimas). Pavyzdžiui, šiuo aspektu teismų praktikoje buvo konstatuota, jog pagal pirkimo sąlygas reikalauto užbaigto objekto pripažinimo tinkamu naudoti akto arba statybos užbaigimo akto, kuriame būtų nurodytas tiekėjo kvalifikacijos atitikties tikslais pasitelkiamas specialistas, nepateikimas vertintinas kaip melagingos informacijos pateikimas.
Kai pateiktos informacijos klaidingumo faktas nėra akivaizdus, tokia informacija neturėtų būti pripažinta melaginga. Taip galėtų būti tokiu atveju kai neteisinga informacija buvo pateikta nespecialiai, tiekėjui elgiantis rūpestingai ar tokia informacija tiekėjo pagrįstu įsitikinimu ir atlikta pirkimo sąlygų interpretacija galėjo būti laikoma teisinga. Pavyzdžiui, yra nustatoma, kad tiekėjas ir perkančioji organizacija skirtingai supranta ir aiškina kurią viešojo pirkimo dokumentų sąlygą.
Be to, tiekėjas gali įrodyti, jog jis neturėjo galimybių suvokti, jog teikiama informacija neatitinka realybės. Tiekėjas taip pat gali įrodyti, kad elgėsi pakankamai rūpestingai, siekdamas įsitikinti pirkimo metu pateiktos informacijos teisingumu.
Informacija nelaikoma melaginga, kai deklaruojama patirtis faktiškai yra tinkama, nes yra aktuali reikalaujamai bei įgyta reikalaujamu metu, tačiau dėl formalumų nesilaikymo negali būti pripažinta tinkama viešųjų pirkimų teisės požiūriu. Pavyzdžiui, nelaikoma, kad melagingą informaciją pateikė subrangovo specialistas, kuris ginčo viešajame pirkime reikalautus darbus faktiškai yra vykdęs, tiesiog jų vykdymo subrangos pagrindais tinkamai neišviešinant pagal statybos teisės ir rangos sutarties reikalavimus.
Melaginga informacija taip pat nelaikytinos užsakovų pažymose pateikiamoje informacijoje padarytos techninio pobūdžio klaidos.
Šiais atvejais gali būti apsiribojama tiekėjo pašalinimu iš konkurso, jo į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą neįtraukiant
Kilus abejonių dėl tiekėjo pateiktos informacijos teisingumo, perkančioji organizacija privalo įsitikinti tokios informacijos tikrumu. Šiuo tikslu perkančioji organizacija turi kreiptis į neteisingos informacijos pateikimu įtariamą tiekėją ar subteikėją. Be to, perkančioji organizacija, siekdama surinkti įtikinamų duomenų kilusioms abejonėms patvirtinti ar paneigti, gali kreiptis į trečiuosius asmenis.
Visi duomenys, kurių pagrindu tiekėją ketinama pašalinti iš viešojo pirkimo, turi tokiam tiekėjui būti pateikti, sudarant jam galimybę paneigti perkančiosios organizacijos abejones dėl pažeidimo teikiant paaiškinimus, papildomus dokumentus.
Pagal LAT praktiką yra taikoma pateiktų duomenų ydingumo (klaidingumo) prezumpcija. Dėl to tiekėjui svarbu savo iniciatyva ar perkančiosios organizacijos prašymu pateikti visus pasiūlymo informacijos teisingumą pagrindžiančius dokumentus ir informaciją. Tokių dokumentų pateikimas teisminio ginčo metu bus vertinamas kaip pavėluotas ir priimto sprendimo dėl informacijos pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūrų dėl melagingos informacijos pateikimo nebepakeis.
Remtis prašomos pateikti informacijos konfidencialumu irgi nevertėtų, nebent negalimumas pateikti konkrečių dokumentų, pvz. – sutarčių, būtų įrodomas aiškiu kontrahentų atsisakymu leisti tokias sutartis pateikti.
Nustačius, kad pateikta informacija yra melaginga, tiekėjui negali būti leidžiama toliau tikslinti kvalifikacijos duomenis, o jo pasiūlymas privalo būti atmestas neatsižvelgiant į tai ar viešojo pirkimo sąlygose yra įtvirtintas tiekėjų pašalinimo iš procedūrų dėl melagingos informacijos pagrindas.
Tokiu atveju, perkančioji organizacija neturi pasirinkimo ir taip pat privalo informaciją nuslėpusį ar pateikusį melagingą informaciją tiekėją įtraukti į melagingą informaciją sąrašą
Jei buvo pateikta su subtiekėjo kvalifikacija susijusi klaidinga informacija, perkančioji organizacija privalo įvertinti tiekėjo ir tokio jo subtiekėjo veiksmus atskirai.
Visgi, įrodyti, kad savo bendrais ir sutartais veiksmais tiekėjas ir subrangovas siekė apgauti perkančiąją organizaciją nėra būtina. Perkančiajai organizacijai pakanka nustatyti, kad tiekėjas žinojo arba, elgdamasis rūpestingai privalėjo žinoti, kad perkančiajai organizacijai teikiami duomenys yra klaidingi.
Taigi, tiekėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės tik tada, jei bent minimaliai įsitikino ar jo pasitelkiamas subtiekėjas pateikia realius, tikrovę atitinkančius duomenis.
Parengė „Gimstedt“ advokatas, ekspertas Dr. Feliksas Miliutis
[1] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-469/2021.
[2] Pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-916/2020.
