Ar melagingiems atsiliepimams ir rekomendacijoms artėja pabaiga?

Ar melagingiems atsiliepimams ir rekomendacijoms artėja pabaiga?

Pastarosiomis dienomis maitinimo įstaigos ir kiti smulkieji verslai skundžiasi, jog, jiems pasirinkus aptarnauti asmenis tik su galimybių pasu, jų verslo profiliai sulaukia neigiamų vertinimų internete. Dažnas vertinimas yra paliekamas asmens, kuris net nesilankė įstaigoje, be to, vertinimo turinys nėra susijęs su suteiktomis paslaugomis, o paremtas tik aplinkybe, jog įstaiga, remdamasi teisės akto reikalavimais bei atsižvelgdama į galimybę veiklą vykdyti su mažiau ribojimų, nusprendė aptarnauti tik asmenis, kurie turi galimybių pasą.

Elektroninėje erdvėje prekiautojo ar paslaugos teikėjo reitingas lemia vartotojų apsisprendimą įsigyti prekę ar paslaugą. Tad melagingi ir nepagrįsti komentarai kenkia juridinio asmens reputacijai ir gali jam sukelti nuostolių. Kokių teisinių priemonių galima imtis?

Įstaigos melagingus / netikrus komentarus kaip pažeidžiančius jų teises gali skųsti Google, Facebook ar kitų platformų valdytojams.

Google, Facebook, Amazon, Ebay ir kitos platformos teikia informacinės visuomenės paslaugas. Pagal Informacinės visuomenės paslaugų įstatymą, kuris į Lietuvos teisę perkelia ES Elektroninės komercijos direktyvą, informacinės visuomenės paslaugas teikiantis subjektas nėra atsakingas už skelbiamą informaciją, nebent jis sužino ar yra informuotas, kad skelbiama informacija yra neteisinga ar pažeidžia kitas teises.

Taigi šiuo metu ES galiojantys įstatymai Google, Facebook ir kitų platformų neįpareigoja tikrinti komentarų ar kito turinio teisėtumo, tačiau jos yra įdiegusios sistemas, skirtas informuoti apie pažeidimus, ir gavusios informaciją, kad skelbiamas melagingas turinys – netikri, faktais neparemti komentarai, platformos ją vertina ir gali pašalinti, siekdamos netapti atsakingomis už teisių pažeidimą.

Dažnu atveju platformose nepagrįstų komentarų vertinimas užtrunka arba jie nebūna pašalinami motyvuojant, jog komentarai nepažeidžia platformų taisyklių. Todėl pranešimą apie melagingą komentarą reikėtų aiškiai pagrįsti, o jeigu pirmą kartą jis nebuvo pagrįstas ir gautas neigiamas atsakymas, pranešimą galima teikti pakartotinai ar prašyti, jog apie tokį komentarą praneštų daugiau žmonių. Taip pat teoriškai neigiamą platformos atsakymą galima skųsti teismui. Pavyzdžiui, vienas Olandijoje veiklą vykdantis siuvėjas teisme įrodė, jog penki per kelias dienas apie jo paslaugas palikti komentarai buvo netikri. Teismas įpareigojo Google juos pašalinti.

Vertinimų ir reitingų svarbą sąžiningai konkurencijai pripažįsta ir įstatymų leidėjai

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – VVTAT) 2021 metų nesąžiningos komercinės veiklos stebėsenos sritis yra elektros, dujų, transporto ir nekilnojamojo turto sričių subjektų tinklalapiuose pateikiami vartotojų atsiliepimai. VVTAT prašo pasirinktų subjektų įrodyti, jog komentarus apie jų veiklą paliko tikri vartotojai.

Šiuos VVTAT patikrinimus galima vertinti kaip įžangą į Direktyvos 2019/2161 (vadinamoji the Omnibus Directive, toliau – Direktyva), kuri papildo keletą kitų direktyvų, reglamentuojančių vartotojų teisių apsaugą, perkėlimą ir įgyvendinimą į Lietuvos teisę.

Direktyva reikalauja, kad platformos, kurios skelbia vartotojų atsiliepimus apie produktus, užtikrintų, jog skelbiami atsiliepimai būtų gauti iš vartotojų, kurie iš tikrųjų naudojo arba įsigijo produktus / paslaugas.

Taip pat platformoms draudžiama nepagrįstai trinti neigiamus komentarus paliekant tik teigiamus, o verslo subjektams pirkti pozityvius vartotojų atsiliepimus iš fizinių ar juridinių asmenų ar užsakyti neigiamus komentarus dėl konkurentų veiklos.

Prekyvietės ir platformos, kurios atsiliepimus leidžia palikti bet kam, turi sukurti sistemas, kurios užtikrins, kad asmuo, paliekantis komentarą, tikrai įsigijo komentuojamas prekes ar paslaugas. Tokie veiksmai galėtų apimti, pavyzdžiui, prašymą įkelti nuotrauką iš komentuojamos vietos ar leisti komentuoti tik registruotiems vartotojams, kurie tikrai įsigijo norimą komentuoti produktą.

Direktyva į Lietuvos Respublikos teisę turi būti perkelta iki 2021 m. lapkričio 28 d., o įgyvendinantys teisės aktai pradėti taikyti nuo 2022 m. gegužės 28 d.

 

Publikacijos autorė teisininkė Raminta Bučiūtė.

Užsisakykite svarbiausias naujienas