Vilniaus universiteto (VU) ir advokatų kontoros GLIMSTEDT organizuojamų atvirų nemokamų paskaitų ciklo #LEAD paskutinė pavasario semestro paskaita buvo skirta neuromokslams, į kurių paslaptis minią klausytojų, susibūrusią VU Mažojoje auloje, lydėjo ir visuomenėje sklandančius mitus sklaidė charizmatiškoji VU Gyvybės mokslų centro neuromokslininkė, biochemijos mokslų daktarė Urtė Neniškytė.
Pasak U. Neniškytės, žmogaus smegenys pradeda vystytis dar motinos įsčiose. Dar nėštumo metu ir per pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius žmogaus smegenyse susidaro daug jungčių, vadinamų sinapsėmis, kurios vėlesniais gyvenimo laikotarpiais „išgenimos“. Šį procesą mokslininkė palygino su medžių genėjimu ankstyvą pavasarį, siekiant geresnio rezultato rudenį. Priklausomai nuo smegenų srities, gali būti „išgenima“ net iki 70 proc. jungčių.
Jeigu taip neatsitinka, pasak mokslininkės, galimi įvairūs smegenų vystymosi sutrikimai, tokie kaip autizmo spektro sutrikimai. Tyrimų metu nustatyta, kad autizmo sutrikimą turinčių vaikų smegenyse tokių jungčių buvo reikšmingai daugiau.
Ilgą laiką buvo manoma, kad neuronai patys pašalina jungtis, tačiau 2011 m. mokslininkai patvirtino, kad vien tik neuronų tam neužtenka. Didžiulį vaidmenį šiame procese vaidina smegenų imuninė sistema, kuri yra U. Neniškytės mokslinių tyrimų sritis. Ji siekia nustatyti, kaip smegenų imuninės ląstelės sąveikauja su nervinėmis ląstelėmis bei atrenka ir pašalina nereikalingas jungtis.
Organizmo imuninė sistema yra skirta aptikti ir pašalinti iš audinio patogenus bei pažeistas ląsteles.
Visame žmogaus kūne organizmas yra pajėgus atkurti pažeistas ląsteles, tačiau smegenyse – ne. To, ką prarandame smegenyse, mokslininkės teigimu, atkurti neįmanoma, todėl neuronų tinklas, kuris susiformuoja ankstyvojo vystymosi laikotarpiu, ir yra toks svarbus.
Pasak U. Neniškytės, trys pirmieji kūdikio gyvenimo mėnesiai panašesni į gyvenimą gimdoje. 36 savaičių vaisiaus ir naujagimio smegenys beveik nesiskiria. Netgi naujagimio ir trijų mėnesių kūdikio smegenyse jungčių skaičius yra labai panašus. Todėl evoliuciniai biologai tris pirmuosius žmogaus gyvenimo mėnesius vadina ketvirtuoju trimestru. Per juos kūdikiui reikia suteikti kiek įmanoma daugiau apsikabinimų ir šilumos – viso to, ką jis turėjo gimdoje.
O nuo trijų mėnesių įvyksta sprogimas: kūdikis pradeda matyti pasaulį, girdėti, sąveikauti su juo, ir tai atsispindi raidoje. Nuo trijų iki šešių mėnesių jungčių smegenyse padaugėja kelis kartu ir toliau daugėja iki dvejų metų, bet dar po dvejų metų, pasak mokslininkės, turime tik pusę buvusių jungčių, o 6 metų vaiko – dar perpus mažiau. Kodėl?
Tai laikas, kai vyksta tas vadinamasis smegenų „genėjimas“, o vaikas formuojasi į savarankišką būtybę. Laikas, kai įvyksta smegenų branda. Todėl mokslininkė neigiamai žiūri į siekius ankstinti formalųjį ugdymą. 5 metų vaikai, pasak jos, tokiam ugdymui dar nėra pasiruošę.
Nuo 6 metų smegenyse būna tam tikra pauzė. Įvairiose smegenų srityse jungtys susidaro ir pranyksta, tačiau smegenų gebėjimai kurį laiką taip kritiškai nebekinta.
Antroji kritinių pokyčių banga, pasak U. Neniškytės, vyksta paauglystėje.
„Kiekvienas, auginęs paauglį, pasakytų, kad tuo laiku – o neuromoksliniu požiūriu paauglystė, pasak mokslininkės, trunka nuo 12 iki 20 m. – vaikai atrodo lyg pamišę. Jie ir yra pamišę, – šypsosi mokslininkė. – Ir nieko negali su tuo padaryti: įsivaizduokite, kad jūsų smegenys visiškai persitvarko, ir kas rytą pasaulį matote visai kitokį ir negalite patikėti tuo, kad vakar pažinojote jį dar kitokį“.
Pagrindinė paauglystės metu persitvarkanti smegenų sritis yra prieškaktinė smegenų žievė. Pasak U. Neniškytės, tai ta smegenų sritis, kuri koduoja visą mūsų asmenybę, atsako už racionalų mąstymą, taisykles. Joje koduojama tie įgūdžiai, kurių neturėjimą atleidžiame vaikams, bet nebegalime atleisti suaugusiems.
Smegenų persitvarkymo paauglystėje sutrikimai siejami su šizofrenija. Tai ne vienintelis, bet vienas iš šizofrenijos paaiškinimų. Mokslininkės teigimu, jungčių skaičius prieškaktinėje srityje šizofrenijos atveju būna labai ryškiai sumažėjęs, o ligos sunkumas koreliuoja su tuo, kaip per stipriai tos jungtys yra „nugenėtos“.
„Sulaukus 20-ties ateina laikas smegenis naudoti, ir naudoti kuo efektyviau. Smegenys keičiasi ir nuo 20 m.“, – sako U. Neniškytė. Tik ne taip kritiškai. Jų kitimas priklauso ir nuo mūsų gyvenimo būdo.
Kalbėdama apie efektyvų smegenų naudojimą, mokslininkė pasitelkė pavyzdį su hipokampu. Hipokampas yra smegenų sritis, atsakinga už atmintį, taip pat be galo svarbi erdvinei orientacijai. Jungtinės Karalystės mokslininkai prieš kurį laiką nusprendė palyginti GPS įrenginių nenaudojančių Londono taksistų ir paprastų vairuotojų smegenis bei hipokampo dydį. Pasak mokslininkės, tyrimas atskleidė, kad taksi vairuotojų, kuriems privalu žinoti kiekvieną miesto gatvę, skersgatvį ir užkaborį, hipokampai buvo reikšmingai didesni nei paprastų vairuotojų, kuriems pakanka žinoti kelią iš namų į darbą ir atgal.
Neseniai pakartotas tyrimas palygino smegenis ir hipokampus žmonių, kurie naudoja GPS įrenginius, ir tų, kurie jų nenaudoja. Rezultatas gautas panašus – žmonių, kurie palengvina sau gyvenimą su GPS, hipokampas buvo mažesnis.
„Mes norime turėti kuo efektyvesnes smegenis, bet stengiamės jų nenaudoti, kai tik galime“, – šypsosi mokslininkė.
Pasak jos, siekiant labiau sutelkti dėmesį, susikaupti, pasaulyje vis plačiau naudojami atitinkami vaistai. Geriausiuose pasaulio universitetuose, kur dirbti reikia daug ir sunkiai, juntama tikra tokių vaistų naudojimo epidemija. Kad galėtų susikaupti ir ilgiau mokytis, studentai griebiasi to, ką U. Neniškytė pavadino akademiniu dopingu.
Pasak jos, kyla kelios problemos dėl tokio vaisto naudojimo akademinėje bendruomenėje. Pirmiausia, tai yra stipriai ne tik smegenis, bet ir širdies sistemą veikiančios bei priklausomybę sukeliančios medžiagos. Atsisakyti jų nebus paprasta. Taip pat iškyla ir etiniai klausimai. Juk sporte cheminė pagalba, siekiant aplenkti kitus, yra uždrausta – kodėl kitaip turėtų būti universitete, kur vaistai suteikia smegenis gebėjimų ir ištvermės, kurių šios neturi.
Pasak mokslininkės, siekdami prilygti vaistus vartojantiems studentams, nevartojantieji irgi priversti griebtis tokių vaistų.
Smegenų efektyvumą galima veikti ne tik vaistais. Pasak U. Neniškytės, vienas iš tokių nootropų (medžiagų, kurios veikia smegenų efektyvumą) – teaninas, kurio ypač daug yra žaliojoje arbatoje. Teaninas suteikia ramų budrumą, pagerina reakcijos laiką ir protinę ištvermę, padidina kūrybiškumą ir koncentraciją. Panašiai veikia ir kofeinas, tačiau pastarasis labai stimuliuoja parasimpatinę sistemą, sukelia dirglumą, todėl tinka ne visiems. Dažnai teaningas derinamas su kofeinu: pirmas puodelis iš ryto žaliosios arbatos, o antras puodelis – kavos.
Nootropas yra ir nikotinas, kuris labai pagerina motyvaciją bei susikaupimą. Tačiau nikotinas yra kancerogenas, be galo toksiška medžiaga, galinti sukelti vėžį. Pasak mokslininkės, čia ir kyla ta dilema – ar pagyventi trumpai ir efektyviai, ar ne taip efektyviai, bet ilgiau. Šiek tiek nikotino galima gauti vartojant ne tik tabako produktus – mokslininkė priminė, kad jo esama visoje tabako augalų šeimoje, taigi ir bulvėse, baklažanuose, pomidoruose ir net žiediniuose kopūstuose.
Pasak U. Neniškytės, visi nori pasiekti rezultatą greitai ir be pastangų, ir rinka tai išnaudoja – pasaulio smegenų veiklą efektyvinančių preparatų rinka vertinama daugiau nei milijardu dolerių. Ji siūlo labai įvairius dalykus, pradedant energiniais gėrimai, kurie dažniausiai yra įvairūs stipriai smegenis veikiantys nootropų deriniai, ir baigiant silpną elektrošoką sukeliančiais įrenginiais, kurių veikimas, deja, moksliškai visai nepagrįstas.
Smegenų veiklai derinti yra prikurta ir įvairių išmaniųjų programėlių, kurios dažniausiai yra mokamos, tačiau, pasak mokslininkės, sprendžiant paprastą sudoku efektas smegenims bus tas pats.
„Nėra jokios paslapties. Smegenys – kaip raumuo, kurį reikia naudoti. Smegenims labai naudingas sportas, kuris, nors nepagamina naujų neuronų, galinčių įsijungti į tinklą, bet gerina likusių neuronų būklę, mažina laisvųjų radikalų kiekį ir padeda atsitraukti nuo streso. Lygiai taip pat naudinga spręsti kryžiažodžius ar gebėti atsipalaiduoti naudojant įvairias dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) technikas“, – sako U. Neniškytė.
Pasak mokslininkės, mūsų problema yra ta, kad, siekdami smegenis išnaudoti kuo efektyviau, verčiame jas spręsti kelias užduotis vienu metu. Iš tiesų mūsų smegenys daugiau kaip vienos užduoties vienu metu atlikti negali, net ir moterų. Smegenys gali labai greitai šokinėti nuo vienos užduoties prie kitos, bet tuomet abi užduotis sprendžiame būdami perpus kvailesni. Todėl, pasak U. Neniškytės, gebėti mažinti vadinamąjį „multitaskinimą“ yra be galo reikalinga.
Baigdama paskaitą U. Neniškytė kalbėjo apie senatvę, kurios daug kas bijo ne dėl fizinių pokyčių. Žmonėms gyvenant vis ilgiau, daugelis savo aplinkoje turi artimųjų, kurie serga Alzheimerio liga arba senatvine demencija. Pasak mokslininkės, tai ne tik artimųjų skausmas, nes nebūna taip, kad žmogus nubunda vieną rytą ir nieko neatsimena. Baisiausia gyventi ir suprasti, kad po truputį prarandi savo kognityvinius gebėjimus, tiesiog kraustaisi iš proto.
Stebuklų nebūna, tačiau, pasak mokslininkės, tam tikrus dalykus mes galime atitolinti.
Sportas ir fizinis aktyvumas gerina kraujotaką, taip pat ir smegenyse. Nebūtina sportuoti intensyviai – pakanka būti fiziškai aktyviam, bent jau išeiti pasivaikščioti.
Dar vienas „vaistas“, atitolinantis senatvę, yra bet kokia protinė veikla, kuri padeda sukurti kognityvinį rezervą – smegenų gebėjimą funkciškai kompensuoti biologinius pažeidimus. Tokį rezervą kaupiame visą gyvenimą ir galime pradėti jį kaupti bet kada.
Aukšto išsilavinimo žmonėms, taip pat tiems žmonėms, kurie užsiima aktyvia protine veikla, yra fiziškai aktyvūs, Alzheimerio liga pasireiškia daug vėliau.
Kalbėdama apie kognityvinio rezervo didinimą, U. Neniškytė ypatingai išskiria du procesus, susijusius su kalbomis. Pasak jos, kai žmogus aktyviai naudoja dvi kalbas, smegenyse jis nuolat persijunginėja iš vienos kalbos į kitą, o tam, kad galėtų kalbėti viena kalba, turi užslopinti kitą. Daugiau nei vienos kalbos aktyvus naudojimas, mokslininkės teigimu, didina kognityvinį rezervą nepriklausomai nei nuo išsilavinimo, nei nuo socialinės klasės, nei nuo aplinkos.
Todėl neuromokslininkai pataria, sulaukus 50 metų išsirinkti naują kalbą ir imti ją intensyviai mokytis, bandant nutolinti senatvę.
Paskaitos vaizdo įrašas:
#LEAD – learning, educating, achieving, developing.
Tai Vilniaus universiteto ir advokatų kontoros GLIMSTEDT organizuojamas atvirų nemokamų paskaitų ciklas VU bendruomenei ir alumnams, vilniečiams bei visiems šalies gyventojams. #LEAD paskaitose iškilios asmenybės, savo srities ekspertai ir charizmatiški oratoriai kartą per mėnesį, paprastai trečią mėnesio trečiadienį, pristato savo idėjas, dalijasi įžvalgomis ir mintimis aktualiausiomis temomis.
Kita #LEAD paskaita vyks rugsėjį. Apie naujausias #LEAD ciklo paskaitas galima sužinoti Vilniaus universiteto arba advokatų kontoros GLIMSTEDT socialinio tinklo „Facebook“ paskyrose.
