2021 m. gegužės 12 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė nutartį, kuria patikslino teismų praktikoje „populiarėjančio“ turinio prieš formą principo taikymo vertinant tiekėjų viešuosiuose pirkimuose pateiktus pasiūlymus ribas.
Tokia proga LAT pasitaikė nagrinėjant ginčą dėl LR sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro vykdyto konkurso medicininių veido kaukių įsigyti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai susiginčijus, ar tiekėjo pasiūlyme pateikta dokumentacija įrodo, kad yra tenkinamas pirkimo sąlygų reikalavimas, pagal kurį siūlomos vienkartinės kaukės privalo būti supakuotos po 10 vienetų.
Pripažinti pasiūlymą tinkamu turininguoju vertinimu ar kreiptis dėl pasiūlymo patikslinimo?
Pirma, LAT apibendrino ankstesniąją praktiką, pagal kurią turiningasis pasiūlymų vertinimas aktualus siekiant nustatyti, ar formalus tiekėjo viešojo pirkimo metu pateiktas pasiūlymo trūkumas leidžia nustatyti tikrąjį pasiūlymo turinį. Pasak LAT, tik nustačiusi, kad pasiūlymo trūkumas jo neištaisius neleidžia konstatuoti pasiūlymo atitikties konkurso sąlygoms, perkančioji organizacija turėtų spręsti dėl to, ar tiekėjui turėtų būti suteikta galimybė pasiūlymą patikslinti.
Kaip nurodė teismas, „Tiekėjo pasiūlymo nustatyto trūkumo turiningasis vertinimas iš esmės reiškia ne tiekėjo įveltos klaidos ignoravimą, o pasiūlymo turinio atitikties (kai tai tiekėjo yra pagrįsta) iškeltiems reikalavimams nustatymą, nepriklausomai nuo to, kad pasiūlymas neatitinka atitinkamų formos kriterijų“.
Taigi, turinio viršenybės prieš formą principas turėtų būti taikomas tokiais atvejais, kai pasiūlyme visa atitiktį patvirtinanti informacija yra pateikta, tik ji pateikta ne reikiamoje pasiūlymo formos vietoje; taip pat tada, kai dėl formalaus sąlygų reikalavimo „perkėlimo“ į pasiūlymą gaunamas nelogiškas rezultatas, neturintis esminės įtakos pasiūlymų vertinimui.
Tais atvejais, kai nustatoma pasiūlymo neatitiktis pirkimo sąlygų reikalavimams, pvz., dėl tiekėjo padarytos klaidos, turėtų būti atskirai sprendžiama, suteikti galimybę tiekėjui pasiūlymą patikslinti ar ne.
Dėl sprendimo atitikties spręstina pagal sisteminį jo turinio vertinimą
Aiškinant pirkimo sąlygų turinį yra taikomas sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo kriterijus, pagal kurį dėl konkrečios nuostatos reikšmės sprendžiama pagal viešojo pirkimo sąlygų visumą. Visgi tokiu kriterijumi negali būti pateisinti pirkimo sąlygų neaiškumai ir prieštaravimai, jei dėl tokių neaiškumų ir prieštaravimų objektyviai gali atsirasti skirtingo pirkimo sąlygų aiškinimo galimybė.
LAT nurodė, kad analogiškas kriterijus turėtų būti taikomas ir atliekant tiekėjų pasiūlymų turiningąjį vertinimą. Pasak LAT, atliekant tokį vertinimą „ <..> negali būti pateisintas ir pašalintas tiekėjo pateikto pasiūlymo ar atskirų jo dalių neaiškumas ir vidinis prieštaravimas“. Būtent tokia situacija susiklostė LAT nagrinėtoje byloje, kai, „<..> įvertinus skirtingus prie tiekėjo pasiūlymo pridėtus dokumentus, negalima padaryti vienareikšmės išvados apie tiekėjo pasiūlymo tikrąjį turinį, šiuo atveju – ieškovės siūlomos prekės atitiktį konkrečiam Techninės specifikacijos reikalavimui“.
Ar perkančioji organizacija privalo vertinti užsienio kalba pateiktus pasiūlymo duomenis?
LAT atsižvelgė į apeliacinio teismo atliktą anglų kalba pateiktų tiekėjo dokumentų vertinimą. Šio vertinimo metu buvo konstatuota, kad jokių dokumentų, patvirtinančių, jog medicininės veido kaukės yra supakuotos ne daugiau kaip po 10 vnt., ieškovė kartu su pasiūlymu nepateikė.
Prekės techninių charakteristikų aprašymą anglų kalba dar iki ginčo vertino ir perkančioji organizacija, todėl LAT perkančiosios organizacijos veiksmuose neįžvelgė prioriteto teikimo formai, o ne turiniui.
Atsižvelgiant į tokią teismų atliktą analizę, galima manyti, kad pareiga perkančiajai organizacijai vertinti anglų kalba pateiktą pasiūlymo dokumentaciją, kai lietuvių kalba pateikta pasiūlymo medžiaga turi trūkumų, kyla turinio vertinimo prieš formą principo pagrindu.
Kita vertus, kaip elgtis perkančiajai organizacijai, jei dokumentai pateikti ne taip visuotinai mokama kalba (pvz.,prancūzų)?
Kadangi dėl turiningojo vertinimo galimybės spręstina kiekvienu individualiu atveju, tikėtina, kad perkančiosios organizacijos pasirinkimas vertinti užsienio kalba pateiktus dokumentus priklauso nuo perkančiosios organizacijos darbuotojų lingvistinių gebėjimų ir pirkimo sąlygų formuluočių.
Pirkimo sąlygose, atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos turimų darbuotojų kompetencijas, galima nustatyti, kokiomis kalbomis (pvz., lietuvių, anglų, rusų) pasiūlymai turėtų būti pateikti. Taip pat galima būtų svarstyti į pirkimo sąlygas įtraukti sutartinei teisei būdingą taisyklę, pagal kurią, esant neatitikimų tarp skirtingomis kalbomis pateiktų dokumentų turinio, pirmenybė teikiama konkrečia kalba parengtam tekstui.
Teisė tikslinti pasiūlymą „siaurąja prasme“ turėtų būti suteikiama išskirtiniais atvejais individualaus perkančiosios organizacijos atlikto vertinimo pagrindu ir tik tada, jei tokiu leidimu konkrečiam tiekėjui nėra suteikiamas pranašumas kitų tiekėjų aspektu.
Teisė tikslinti pasiūlymą nesuteiktina, jei ketinama taisyti pirminio pasiūlymo neatitiktis pirkimo sąlygų reikalavimams pateikiant naujus dokumentus ar informaciją, kurie nebuvo pateikti kartu su pirminiu pasiūlymu.
Publikaciją parengė „Glimstedt“ advokatas, ekspertas Dr. Feliksas Miliutis.
