Perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų sąlygose gali numatyti tik tokius kvalifikacinius reikalavimus, kurie yra susiję su tiekėjo tinkamumu verstis profesine veikla, ekonominiu ir finansiniu pajėgumu, taip pat techniniais ir profesiniais pajėgumais.
Be to, visi dalyviams keliami reikalavimai turi būti susiję su sutarties objektu (perkamomis prekėmis, paslaugomis ar darbais) ir jam proporcingi.
Spręsdamos dėl kvalifikacinių reikalavimų, perkančiosios organizacijos taip pat turi visus tiekėjus vertinti vienodai ir jų nediskriminuoti, dirbtinai neribodamos potencialios konkurencijos ir nesiekdamos sudaryti palankesnes ar nepalankias sąlygas tam tikroms įmonėms.
Nors iš pažiūros teisinis reguliavimas yra aiškus, perkančiosios organizacijos vis dar kelia neteisėtus reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai, kuriuos, kaip matyti tiek iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT)[1], tiek nacionalinės teismų praktikos[2], tiekėjai sėkmingai ginčija.
Kvalifikaciniai reikalavimai turi būti taikomi pagal jų „raidę“, o ne google pateikiamą informaciją
Už tinkamą kvalifikacinių reikalavimų nustatymą ir aprašymą yra atsakinga perkančioji organizacija. Perkančioji organizacijos neatidus elgesys rengiant viešojo pirkimo sąlygas negali būti pateisinamas jos teise spręsti dėl kvalifikacinio reikalavimo nustatymo, taikymo ar netaikymo.
Tiekėjai pasiūlymus rengia pagal perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose išviešintus reikalavimus, todėl iš jų negalima reikalauti papildomai domėtis perkančiosios organizacijos tikslais ar ketinimais.
Kaip taikliai nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktikoje, „<..> apie pirkimo sąlygų turinį tiekėjai turi būti informuoti tiesiogiai, aiškiai ir išsamiai, o ne naudojantis Google <..>“[3]
Taigi tiekėjams keliami reikalavimai, ypač susiję su jų galimybe dalyvauti viešajame konkurse, neturi kelti neaiškumų, nesuponuoti skirtingo aiškinimo ir taikymo.
Ar galima kelti reikalavimas turėti apyvartą, lygią daliai pirkimo vertės ar pasiūlymo vertės?
Pasak LAT – reikalavimo tiekėjui turėti pirkimo vertės daliai lygią apyvartą kelti negalima, jei pirkimo vertė yra neišviešinta viešojo pirkimo sąlygose.
Taikant šį reikalavimą kiekvienam iš dalyvių faktiškai bus taikomos skirtingos dalyvavimo konkurse sąlygos, nes reikalaujamos apyvartos dydis priklausys nuo paties dalyvio apskaičiuotos pirkimo vertės. Kaip nurodo LAT „<..> ginčo Konkurso sąlygos taikymas pagal individualiai apskaičiuotą statybos darbų kainą nesuponuos to paties rezultato, t. y. vienodai apskaičiuoto numatomos pirkimo vertės dydžio[4].“ Be to, toks reikalavimas neatitinka pirkimo sąlygoms keliamo aiškumo kriterijaus.
Analogiškai turėtų būti vertinami ir viešųjų praktikoje gana populiarūs apyvartos reikalavimai, kurie yra siejami su teikiamo pasiūlymo verte (būsimos viešojo pirkimo sutarties verte). Tiekėjams galint nustatyti skirtingas pasiūlymo kainas tokių reikalavimų taikymas lems skirtingus rezultatus, todėl jie taip pat gali būti vertinami kaip neaiškiai suformuluoti ir neteisėti
Net ir tada, jei pirkimo sąlygose numatyti reikalavimai suformuluoti aiškiai, jie nebūtinai yra teisėti ir taikytini.
Kvalifikaciniu reikalavimu įvardintas ne kvalifikacinis kriterijus
Bet kokie su profesiniu, ekonominiu ir techniniu pajėgumu nesusiję atrankos kriterijai viešojo pirkimo sąlygose negali būti nustatyti.
Kitaip tariant net viešojo pirkimo sąlygose prie tiekėjų kvalifikacijos vertinimo numatytas reikalavimas, kuris nėra susijęs su aptartais atrankos kriterijais, nesudarys pagrindo iš viešojo pirkimo pašalinti jo neatitinkantį konkurso dalyvį. Tokių kriterijų neatitinka kvalifikacinis reikalavimas kartu su pasiūlymu pateikti leidimą, kuris gautinas vykdant individualius užsakymus pagal viešųjų pirkimų sutartį, pavyzdžiui, reikalavimas turėti leidimą atliekoms išvežti[5].
Taigi perkančiosios organizacijos ir tiekėjai turėtų atidžiai įvertinti ar konkretus reikalavimas yra susijęs su leistinais tiekėjų atrankos kriterijais ir nėra paprasčiausia būsimos viešosios sutarties vykdymo sąlyga.
Griežtesni negu teisės aktais reikalaujami kvalifikacijos reikalavimai – pateisinami?
Kvalifikaciniai reikalavimai turi atitikti daugybę aptartų principų ir taisyklių, todėl neretai „apsidraudžiant“ nustatomi dirbtinai sumažinti minimalūs kriterijai, kurių teisėtumu abejoti nebūtų jokio pagrindo.
Pavyzdžiui, statybą reglamentuojančiuose normatyviniuose dokumentuose yra įtvirtinti reikalavimai skirtingų sričių statybos rangos darbus galinčių atlikti įmonių ir fizinių asmenų kvalifikacijai. Tokie reikalavimai gali būti paraidžiui perkelti į viešojo pirkimo sąlygas. Visgi, dėl darbų sudėtingumo kartais kyla poreikis įtvirtinti griežtesnius atrankos kriterijus nei teisės aktais nustatytas minimumas.
Neseniai ESTT[6] atsakė į klausimą ar perkančioji organizacija, įsigydama rangos darbus, gali nustatyti griežtesnius reikalavimus negu būtinieji reikalavimai, kurie pagal nacionalinę teisę yra keliami norint tokius darbus atlikti.
Pasak ESTT, ES viešųjų pirkimų teisė nedraudžiama, kad per viešojo pirkimo procedūrą perkančioji organizacija kaip atrankos kriterijus dėl ekonominės veiklos vykdytojų techninių ir profesinių pajėgumų nustatytų griežtesnius reikalavimus nei nacionalinės teisės aktuose nustatyti būtinieji reikalavimai, jeigu tokie griežtesni reikalavimai yra tinkami užtikrinti, kad kandidatas arba konkurso dalyvis turi techninių ir profesinių pajėgumų įvykdyti sudarytiną sutartį, jie susiję su sutarties dalyku ir yra jam proporcingi.
Taigi, jei darbai iš tikrųjų yra sudėtingi ar objekto, kuriame tokie darbai turi būti atliekami svarba yra didelė, griežtesni nei minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai gali būti pateisinami.
Parengė advokatų kontoros „Glimstedt” viešųjų pirkimų ekspertas, advokatas dr. Feliksas Miliutis
[1] Žr., pvz. ESTT 2022 m. kovo 31 d. sprendimą byloje C-195/21.
[2] Žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2022
[3] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2022, 35 paragrafas.
[4] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2022
[5] Plačiau žr. ESTT 2021 m. liepos 8 d. sprendimą byloje C‑295/20.
[6] ESTT 2022 m. kovo 31 d. sprendimas byloje C-195/21.
