Klimato kaitos ginčai: kas tai ir ar jie jau pasiekė Lietuvą?

Klimato kaitos ginčai: kas tai ir ar jie jau pasiekė Lietuvą?

Ne, šis straipsnis nėra apie mokslinius ginčus dėl žmonių įtakos klimato kaitai. Šis tekstas yra apie kitokio pobūdžio, t. y. teisinius, ginčus, susijusius su klimato kaita. Ši tema užsienio valstybėse linksniuojama jau gana ilgą laiką ir tokie ginčai yra įgiję specifinį pavadinimą – bylinėjimasis dėl klimato kaitos (angl. climate change litigation). Taigi, dėl ko bylinėjamasi ginčuose dėl klimato kaitos ir kiek tai aktualu Lietuvai?

Kas yra ginčai dėl klimato kaitos?

Viena pagrindinių pastarojo meto globalių kovos su klimato kaita priemonių yra 2015 m. gruodžio 12 d. priimtas Paryžiaus susitarimas, kurį pasirašė beveik visos pasaulio šalys ir kurio tikslas yra užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros didėjimas neviršytų 1,5°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu[1]. Tarpvyriausybinės klimato kaitos specialistų grupės prie Jungtinių Tautų specialiojoje ataskaitoje „Globalinis atšilimas 1,5°C“ nurodyta, jog tam, kad globalinis atšilimas neviršytų 1,5°C, visuomenėje bus reikalingi greiti bei itin platūs pokyčiai energijos, žemės ūkio, miestų planavimo, infrastruktūros bei pramonės srityse[2].

Be abejonės, šiems beprecedenčiams pokyčiams pasiekti bus reikalingos milžiniškos investicijos. Tarptautinės energijos agentūros ataskaitoje „Grynasis nulis iki 2050“ (angl. „Net Zero by 2050“), kuria siekiama parodyti, kaip iki 2050 metų išmetamųjų dujų kiekį būtų galima sumažinti iki visiško nulio (kas galbūt leistų pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus), nurodoma, jog 2030-aisiais metinės investicijos į energijos sektorių turėtų sudaryti apie 4 trilijonus JAV dolerių, palyginus su 1 trilijonu 2016–2020 m. laikotarpiu[3]. Jungtinių Tautų Aplinkos programos 2020 m. Prisitaikymo spragų ataskaitoje (angl. „Adaptation Gap Report 2020“) minima, jog tam, kad besivystančios šalys sugebėtų prisitaikyti prie klimato kaitos sukeliamų pokyčių ir nuo jų tinkamai apsisaugoti, joms kasmet reikia apie 70 milijardų JAV dolerių. 2030 m. ši suma turėtų didėti iki 140–300 milijardų JAV dolerių, o 2050 m. – iki 280–500 milijardų JAV dolerių[4].

Taigi, siekiant sumažinti klimato kaitos spartą, neišvengiami milžiniškų investicijų pareikalausiantys didžiuliai pokyčiai, kurie lygiai taip pat neišvengiamai brandins (ir jau subrandino) su jais susijusius teisinius ginčus.

Tokius ginčus sąlygiškai galima suskirstyti į keletą grupių: (i) bylos, pradėtos siekiant inicijuoti tam tikras kovos su klimato kaita priemones arba jas pakeisti; (ii) bylos dėl nuostolių, sukeltų klimato kaitos padarinių, atlyginimo; (iii) sutartiniai ginčai dėl pokyčių energetikos bei kituose pagrindiniuose pramonės sektoriuose; (iv) sutartiniai ginčai, susiję su dėl klimato kaitos kilusiomis stichinėmis nelaimėmis; (v) investuotojų ir valstybių ginčai; (vi) ginčai tarp valstybių ar kitų tarptautinių subjektų[5].

Ginčų dėl klimato kaitos pavyzdžiai gali būti patys įvairiausi. Viena Stokholmo prekybos rūmų Arbitražo instituto administruota byla buvo susijusi su biokuro jėgainės pardavimu. Ieškovas (pirkėjas) byloje teigė, kad atsakovas (pardavėjas) jam laiku neperleido taršos leidimų Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje. Dėl šios priežasties ieškovas gavo baudą iš aplinkos apsaugos agentūros, baudos sumą jis prašė priteisti iš atsakovo kaip nuostolius. Kita byla buvo susijusi su šalių jungtinės veiklos susitarimu pastatyti vėjo jėgainių parką. Ieškovas reikalavo, kad jo akcijos projektui įgyvendinti įsteigtoje įmonėje būtų priverstinai perleistos atsakovui, nes, pasak ieškovo, projekto nebebuvo galima užbaigti, kadangi tapo neprieinamas vėjo jėgainių elektros tiekimas[6].

Investuotojų ir valstybių ginčai, susiję su klimato kaita, gali pateikti itin keblių situacijų, kai valstybė turi tarptautinius įsipareigojimus imtis tam tikrų priemonių kovoje su globaliniu atšilimu, tačiau tuo pačiu metu turi tarptautinius įsipareigojimus užsienio investuotojams užtikrinti tinkamą jų investicijų apsaugą. Jei įgyvendinant atitinkamas aplinkos apsaugos priemones pažeidžiami investuotojų interesai (pavyzdžiui, panaikinama licencija verstis tam tikra veikla), gali kilti itin sudėtinga problema dėl konkrečių investuotojų teisių ir poreikio užtikrinti aplinkos apsaugą subalansavimo bei potencialios valstybės atsakomybės klausimas.

Klimato kaitos ginčai Lietuvoje?

Lietuvai Paryžiaus susitarimas įsigaliojo dar 2017 m. vasario 2 d. Siekdama įgyvendinti ilgalaikius Paryžiaus susitarimo tikslus bei vykdydama Europos Komisijos reikalavimus pateikti savo ilgalaikį išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo bent 30 metų perspektyvos planą, Lietuva 2021 m. patvirtino savo Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę[7]. Darbotvarkėje nustatomi trumpalaikiai (iki 2030 m.), vidutinės trukmės (iki 2040 m.) ir ilgalaikiai (iki 2050 m.) klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai ir uždaviniai. Joje nurodoma, kad klimato kaitos švelninimo politika siekiama mažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinti jų absorbavimą, o klimato kaitos švelninimas ypač svarbus energetikos, transporto, pramonės, žemės ūkio, atliekų, miškininkystės sektoriuose. Prisitaikymo prie klimato kaitos politika siekiama sustiprinti gebėjimą prisitaikyti, padidinti atsparumą ir sumažinti pažeidžiamumą dėl klimato kaitos poveikio siekiant prisidėti prie darnaus vystymosi, užtikrinti tinkamas atsakomąsias prisitaikymo priemones.

Akivaizdu, kad kovos su klimato kaita priemonės jau yra tapusios neatsiejama Lietuvos viešosios politikos (angl. policy) dalimi ir šios priemonės turės įtakos daugeliui gyvenimo sričių. Nors būtinybė prisitaikyti prie vis besikeičiančios aplinkos ir taip yra vienas neatsiejamų verslo bruožų, valstybės sprendimai, kuriais bus siekiama įgyvendinti iškeltus kovos su klimato kaita tikslus, taps papildomu veiksniu, į kurį bus būtina atsižvelgti priimant bet kokius strateginius sprendimus. O kartu su didžiulėmis galimybėmis, kurias atvers projektai, skirti pereiti prie mažesnį poveikį aplinkai turinčio ekonomikos modelio, greičiausiai didės ir su jais susijusių ginčų skaičius.

Parengė Ovidijus Speičys, advokatų kontoros „Glimstedt” vyresnysis teisininkas

[1] 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiaus susitarimas

[2] https://www.ipcc.ch/sr15/

[3] https://www.iea.org/reports/net-zero-by-2050

[4] https://www.unep.org/resources/adaptation-gap-report-2020

[5] https://www.nortonrosefulbright.com/en/knowledge/publications/9dd6b170/what-are-climate-change-and-sustainability-disputes

[6] https://sccinstitute.com/media/1059447/green-technology-disputes-in-stockholm.pdf

[7] Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XIV-490.

Užsisakykite svarbiausias naujienas

Glimstedt dokas

Verslo poreikiams pritaikyti, patyrusių advokatų parengti, aukštos kokybės dokumentai greitai ir už prieinamą kainą. Be įsipareigojimų ar registracijų. Glimstedt dokas