Lietuvoje įsigaliojus Kriptoturto rinkų įstatymui, būsimi ir esami kriptoturto paslaugų teikėjai turėtų atidžiai susipažinti su šio įstatymo nustatytomis taisyklėmis ir atsižvelgti į Lietuvos banko atnaujinamus lūkesčių raštus dėl tinkamo kriptoturto paslaugų teikėjų pasirengimo (ES) 2023/1114 MiCA reglamento įgyvendinimui.
Įstatymo įsigaliojimas atskleidė, kad Lietuva išnaudojo MiCA reglamente numatytą pereinamąjį laikotarpį. Kriptoturto paslaugų teikėjai turės daugiau laiko prisitaikyti prie MiCA reglamento reikalavimų, o licencijos vykdyti veiklą bus privalomos gauti iki 2025 m. birželio. Tai atitinkamai būsimiems rinkos dalyviams suteikia daugiau laiko tinkamai pasiruošti licencijavimo procesui.
Vis dėlto, kalbant apie dokumentus, teikiamus su prašymu gauti reikalingą veiklos licenciją, Lietuvos banko pozicija išlieka gana griežta. Lietuva nepasinaudojo MiCA reglamente numatyta galimybe supaprastinti licencijavimo procesą įmonėms, kurios jau teikė kriptoturto paslaugas iki reglamento įsigaliojimo. Pastebėtina, jog ES valstybių narių požiūris šiuo klausimu skirtingas. Pavyzdžiui, Vokietija šia MiCA reglamento suteikiama galimybe yra pasinaudojusi, tuo tarpu Airijoje tokia galimybė įmonėms nesuteikiama. Tačiau svarbu tokius sprendimus vertinti šalių reguliavimo kontekste.
Tokie skirtingi požiūriai susiję su skirtingomis nacionalinėmis reguliavimo sistemomis. Vokietijoje kriptoturto paslaugų teikėjai jau anksčiau turėjo atitikti tam tikrus reikalavimus, buvo reikalinga ir kompetentingų institucijų autorizacija. Kita vertus, Airijoje supaprastintos licencijavimo tvarkos atsisakyta, palaikant Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) poziciją bei motyvuojant tuo, jog Airijoje reikalavimai (iki reglamento taikymo) kriptoturto paslaugų teikėjams kyla iš teisės aktų, numatančių pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevenciją, todėl reikalavimų apimtis neprilygsta nustatytiesiems MiCA reglamente.
Taigi, Lietuvos sprendimas laikytis griežtesnės pozicijos yra suprantamas, kadangi, kaip ir Airijoje, dabartinių virtualiųjų valiutų keityklos operatorių ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių sektoriaus veikla Lietuvoje nėra licencijuojama, o tik prižiūrima Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos bei Lietuvos banko per pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos prizmę.
Atsižvelgiant į tai, jog licencijavimo procesą vykdys Lietuvos bankas, būsimiems bei esamiems kriptoturto paslaugų teikėjams, kartu su prašymu teikiantiems dokumentus, ypač svarbu susipažinti su Lietuvos banko šių metų rugpjūčio 16 d. lūkesčių raštu ir jo keliamais esminiais reikalavimais.
Kad būtų užtikrintas sklandus licencijavimo procesas, pareiškėjai turėtų ypatingą dėmesį skirti pateikiamų dokumentų kokybei. Prieš teikdami prašymą dėl CASP licencijos, pareiškėjai turėtų įvertinti savo kompetenciją, žinias ir pasirengimą teikti norimas kriptoturto paslaugas.
Tikimasi, kad rinkos dalyviai ne tik gerai supras taikytinus teisės aktus, įskaitant MiCA reglamentą, bet ir susipažins su reglamentą papildančiais reguliavimo ir įgyvendinimo techniniais standartais, gairėmis bei rekomendacijomis. Iš esmės, licencijavimo proceso metu iš subjektų tikimasi proaktyvumo, pasirengimo, skaidrumo ir sąžiningumo. Taip kriptoturto paslaugų rinkos dalyviams bus lengviau nuolat ir efektyviai bendrauti su Lietuvos banku bei skirti pakankamai išteklių prašymų trūkumams šalinti.
Lietuvos bankas yra atkreipęs dėmesį į šiuos dažniausiai pasitaikančius reikšmingus trūkumus licencijavimo procesuose:
Nurodyti trūkumai yra svarbus ir naudingas indikatorius rinkos dalyviams, planuojantiems teikti prašymus dėl licencijos. Neišsamūs ar netinkamai parengti prašymai nebus priimti tolesniam svarstymui. Pareiškėjai privalo pateikti išsamią, teisingą, skaidrią, neklaidinančią informaciją bei nuolat bendrauti su Lietuvos banku. Priešingu atveju licencijos nebus išduodamos.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad, gavę licenciją, rinkos dalyviai privalo visu savo veiklos laikotarpiu laikytis keliamų reikalavimų. Šiuo tikslu kiekvienas rinkos dalyvis turi įvertinti savo turimus išteklius ir kompetencijas, kadangi Lietuvos bankas netoleruos atvejų, kai reikalavimų bus nesilaikoma dėl paties rinkos dalyvio aplaidumo ar išteklių stokos. Kitaip tariant, būsimiems rinkos dalyviams gavus atitinkamą licenciją, jiems bus keliami tokie patys reikalavimai kaip ir visiems kitiems finansų rinkos dalyviams, kurių veikla privalo atitikti aukščiausius skaidrumo standartus.
Kaip ir kitiems finansų rinkos dalyviams, kriptoturto paslaugų teikėjai privalės užtikrinti veiksmingą sukčiavimo prevenciją. Ši sritis yra viena iš strateginių Lietuvos banko krypčių, todėl Lietuvos bankas siekia didinti finansų rinkos dalyvių sąmoningumą, o kartu ir poreikį suteikti prioritetą sukčiavimo prevencijos sričiai. Pasak Lietuvos banko, kriptoturto paslaugų teikėjai turėtų iš anksto įvertinti iš tokio pobūdžio veiklos kylančią papildomą su sukčiavimu susijusią riziką ir užtikrinti tinkamą bei efektyvią sukčiavimo prevenciją investuodami tiek į klientų švietimo iniciatyvas, tiek į tobulesnes operacijų autorizavimo ir stebėsenos bei saugesnes informacinių technologijų sistemų priemones. Pažymėtina, kad kriptoturto paslaugų teikėjai turėtų imtis visų būtinų ir reikalingų priemonių, kuo labiau sumažinančių riziką jų klientams prarasti kriptoturtą ir (arba) prieigą prie kriptoturto priemonių dėl sukčiavimo.
Analizuojant užsienio praktiką bei atsižvelgiant į būsimų kriptoturto paslaugų teikėjų nusiskundimus, svarbu atkreipti dėmesį ir į problemą, su kuria susiduria didžioji dalis būsimų rinkos dalyvių. Tuo atveju, kai kriptoturto paslaugų teikėjams reikia laikyti klientų lėšas, išskyrus e. pinigų žetonus, kriptoturto paslaugų teikėjai privalo būti įdiegę tinkamas priemones, kad apsaugotų klientų nuosavybės teises ir užkirstų kelią klientų lėšų naudojimui savo sąskaita. Kriptoturto paslaugų teikėjai iki kitos darbo dienos, einančios po dienos, kai gaunamos lėšos, išskyrus e. pinigų žetonus, pabaigos visas tas kliento lėšas privalo įnešti į kredito įstaigą, tačiau bankai ir kitos kredito įstaigos dažnu atveju atsisako bendradarbiauti su kriptoturto paslaugų teikėjais ir sąskaitų, skirtų klientų lėšoms saugoti, neatidaro. Kredito įstaigoms atsisakant su kriptoturto paslaugų teikėjais pradėti dalykinius santykius kyla rizika, kad būsimi rinkos dalyviai negalės tinkamai vykdyti veiklos pagal gautą licenciją bei užtikrinti klientų lėšų apsaugos. Atitinkamai, svarbus ne tik būsimų rinkos dalyvių pasiruošimas vykdyti licencijuotą veiklą, tačiau ir kitų veiklą vykdančių kredito įstaigų bei kitų rinkos dalyvių bendradarbiavimas su kriptorturto paslaugų teikėjais ir abipusis pasitikėjimas vienas kito teisėta veikla.
Parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnysis teisininkas Karolis Grižas ir teisininkas Arnas Sabalys.
