Kaip jau minėta 2024 m. birželio 4 d. publikacijoje[1], teismų praktikoje imamasi griežčiau žiūrėti į rangovams keliamų kvalifikacijos reikalavimų būti savarankiškai atlikus pirkimo sąlygose nurodytus darbus atitikties vertinimą.
Tą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) 2024 m. liepos 18 d. nutartyje[2] suformuota praktika rangovams keliamo kvalifikacijos reikalavimo turėti patirties savarankiškai atliekant į perkamus panašius rangos darbus taikymo klausimu.
Byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar statinio statybos rangovas, savo vardu ir atsakomybe įvykdęs darbų sutartį ir dalies šios sutarties vykdymui pasitelkęs trečiuosius asmenis (darbininkus), statybų teisinio reglamentavimo prasme gali būti laikomas savarankiškai atlikusiu tokios sutarties objektu esančius darbus.
Be to, byloje buvo sprendžiama, ar pats darbininkų neturintis ir ryšių su faktiškai darbus atlikusiais subjektais neįvardinęs tiekėjas perkančiajai organizacijai nepateikė melagingos informacijos.
LAT pozicija griežta: kitus subjektus pasitelkęs, bet ryšių su jais nedeklaravęs ir jų atliktus darbus sau „prisiskyręs“ tiekėjas pripažintinas kvalifikacijos reikalavimo neatitinkančiu ir pateikusiu melagingą informaciją.
Ieškiniu buvo reikalaujama pripažinti, kad viešojo pirkimo laimėtojas pateikė melagingą informaciją ir dėl to buvo nepagrįstai pripažintas laimėjusiu konkursą.
Pasak ieškovo, pirkimą laimėjęs tiekėjas pasiūlyme deklaravo melagingą savo jėgomis atliktų statybos darbų vertę – į ją įtraukė neišviešintų subrangovų atliktų darbų apimtį.
Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimus atmetė, nurodydamas, kad savarankiškai atliktų statybos rangos darbų vertę pirkimo laimėtojas įrodė ne tik savo deklaracija, bet ir šioje deklaracijoje įvardintas aplinkybes patvirtinančia užsakovo pažyma bei vėlesniais užsakovo paaiškinimais.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimai pripažinti pirkimo laimėtoją pateikus melagingą informaciją apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimams bei įpareigoti perkančiąją organizaciją atmesti laimėtojo pasiūlymą ir jį įtraukti į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą negali būti savarankiškai nagrinėjami teisme, ir šiuo aspektu bylą nutraukė.
Apeliacinis teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą bei panaikino perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pirkimo laimėtojo nustatymo nurodydamas, jog pirkimo laimėtojas neįrodė, kad pats savarankiškai (savo jėgomis) atliko statybos darbų už deklaruojamą vertę.
Kaip nurodė apeliacinis teismas, pirkimo laimėtojas aktualiu kvalifikacijai grįsti nurodomos sutarties vykdymo metu neturėjo statybininkų, kurie galėtų tokio masto darbus įvykdyti.
Įtarimų pateikus melagingą informaciją aspektu teismas nusprendė, kad kvalifikacijos nepagrindimą lėmė „<…> ne pats melagingos informacijos pateikimo faktas, bet Pirkimo sąlygose nustatyto kvalifikacijos reikalavimo kitoks turinio aiškinimas formuojamos teismų praktikos kontekste <..>“, nes „ [pirkimo laimėtojo] pasirinktą ir įvardintą „naujos veiklos tipą“ lėmė ne siekis sąmoningai suklaidinti atsakovę, bet klaidingas įsitikinimas, kad jam nereikia nurodyti kitų subjektų, prisidėjusių prie statybos darbų atlikimo, todėl melagingos informacijos pateikimo pasekmių taikymas neatitiktų proporcingumo reikalavimų“.
LAT konstatavo, kad kvalifikacijos reikalavimas nurodyti sutarties dalį (vertę), kurią tiekėjas vykdė savarankiškai, reiškia, kad turi būti vertinami tik paties tiekėjo faktiškai (savo jėgomis) atlikti statybos darbai (jų apimtis, vertė, kiekiai), o jei tiekėjas remiasi sutartimi, kurią vykdė pasitelkdamas kitus ūkio subjektus, jis privalo nurodyti sutarties dalį (darbus), kurią įvykdė savarankiškai[3].
LAT priminė savo ankstesniąją praktiką, pagal kurią tada, kai atitikčiai kvalifikacijos reikalavimui įrodyti tiekėjas pasitelkia trečiąjį asmenį, tai toks jų tarpusavio ryšys kokiu nors būdu turi būti iš anksto išviešintas pasiūlyme, nepriklausomai nuo to, kad šis trečiasis asmuo viešojo pirkimo sutartiniuose santykiuose veikia ne kaip subrangovas[4].
Perkančioji organizacija gali pirkimo sąlygomis reikalauti, jog tiekėjai turėtų patirties savarankiškai vykdant pirkimu siekiamus įsigyti darbus. Tokia perkančiosios organizacijos teisė grindžiama pagrįstu pirkėjo noru įsitikinti, ar tiekėjas turi reikiamos patirties tam, kad pirkimo objektu esančius darbus galėtų atlikti savo jėgomis.
Tokį savo techninį ir profesinį pajėgumą siekiantis įrodyti tiekėjas privalo savo atliktų darbų sąraše išskirti savo jėgomis atliktų darbų vertes.
Sumuoti savo ir kitų ūkio subjektų turimą patirtį ir pajėgumus tiekėjas gali tik tuo atveju, jeigu šie subjektai (nepriklausomai nuo jų ir tiekėjo tarpusavio teisinio ryšio) pasiūlyme nurodyti (išviešinti) kaip kartu vykdysiantys planuojamą sudaryti viešojo pirkimo sutartį[5].
LAT atkreipė dėmesį, jog, pagal Viešųjų pirkimų tarnybos Statybos darbų pirkimo gaires[6], iš tiekėjų rangos darbų konkursuose turėtų būti reikalaujama atliktų darbų, o ne sutarčių sąrašo. Pasak LAT, tai reiškia, kad tiekėjo patirtis vertinama ne pagal įvykdytas sutartis, o būtent pagal tiekėjo atliktus darbus.
LAT konstatavo, jog pirkimo dalyvis sutarčiai vykdyti pasitelktus kitų subjektų darbininkus turėjo išviešinti perkančiajai organizacijai pateiktame pasiūlyme.
LAT pažymėjo, kad, tokių aplinkybių pasiūlyme neišviešinus, perkančioji organizacija neturi galimybės išsiaiškinti, ar keletą administracijos darbuotojų bei atestuotų statybos, techninės priežiūros bei statinio projekto dalies vadovus turintis subjektas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas.
Atitiktis savarankiškai atliktų darbų reikalavimui gali būti įrodyta užsakovo pažyma, subtiekėjų faktiškai atliktų darbų suvestine lentele, atliktų darbų pažymomis, aktais, trečiųjų asmenų išrašytomis sąskaitomis faktūromis, statybos užbaigimo aktais bei statybos darbų žurnalo įrašais.
Tokia dokumentacija savo atitiktį kvalifikacijos reikalavimui įrodinėjo ir pirkimo laimėtojas.
Deja, nesėkmingai. Ieškovas į bylą pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktus duomenis, pagal kuriuos buvo nustatyta, kad pirkimo laimėtojas vertinamu metu faktiškai jokių darbus galinčių atlikti statybininkų neturėjo.
LAT konstatavo, kad visi aptarti dokumentai gali įrodyti statybos darbų atlikimo faktą, tačiau neįrodo, kad būtent pirkimo laimėtojas juos atliko.
Teismas atkreipė dėmesį, kad tiekėjo neatitiktis pirkimo dokumentuose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams gali paaiškėti ir konkretus faktinis pasiūlymo turinys gali būti nustatytas tiek perkančiajai organizacijai atliekant pirminį pasiūlymų vertinimą, tiek vertinant po perkančiosios organizacijos prašymo pateiktus pasiūlymo paaiškinimus, tiek nagrinėjant kitų pirkimo dalyvių pateiktas pretenzijas ar sprendžiant ginčą teisme.
Įstatymas neriboja įrodinėjimo priemonių, kuriomis gali būti nustatoma tiekėjo atitiktis nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams.
Minėta, kad esminis nagrinėjamoje byloje kilęs klausimas – ar rangos sutartį pasirašęs ir jos vykdymui vadovavęs rangovas gali būti laikomas savarankiškai visus darbus pagal šią sutartį įvykdžiusiu tiekėju.
Pirkimo laimėtojas laikėsi pozicijos, jog sprendžiant, „ <…> kuris iš ūkio subjektų turėtų būti laikomas atlikusiu statybos darbus savo jėgomis, esminis kriterijus yra aplinkybė, koks subjektas pagal statybų teisinį reglamentavimą turi teisę būti rangovu ir paskirti atestuotus statybos vadovus“.
Pagal tokią pirkimo laimėtojo dėstomą logiką, tik tas subjektas, kuris turi teisę atlikti konkrečius statybos darbus, gali būti laikomas šiuos darbus savarankiškai atlikusiu tiekėju. Priešingai, ūkio subjektas, kurio vienintelė funkcija yra rasti statybininkus minėtiems darbams atlikti, laikytinas „statybos darbams reikalingų priemonių suteikėju“, nes jis neskiria darbams vadovaujančių atestuotų asmenų, ką daro rangovas ar subrangovai.
LAT tokią konkurso laimėtojo poziciją pripažino nepagrįsta ir nusprendė, kad, vertinant atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, savarankiškai atliktų statybos rangos darbų samprata turėtų būti aiškinama ne pagal statybos, o viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą.
LAT konstatavo, kad, viena vertus, pirkimo laimėtojas teigė, kad ginčo statybos darbus atliko savo jėgomis, nepripažindamas aplinkybės, jog buvo pasitelkęs neišviešintų subjektų, kurių darbininkai padėjo jam atlikti darbus; kita vertus, laimėtojas tvirtino, esą reikalingas priemones, įskaitant darbininkus, suteikusių subjektų išviešinti nebūtina.
LAT tokią pirkimo laimėtojo poziciją vertino kaip patvirtinančią, jog visų deklaruojamos vertės darbų jis savo jėgomis neatliko, kartu nurodydamas, kad pirkimo laimėtojas nenurodo, kokia forma tokie tretieji asmenys buvo pasitelkti ir kokia apimtimi dalyvavo vykdant ginčo objektu esančius darbus.
LAT nurodė, kad, esant tokiai situacijai, „<…> nėra galimybės vertinti, koks teisinis ryšys siejo trečiąjį asmenį su ūkio subjektais, kurių darbininkai atliko tam tikrus statybos darbus, taip pat su darbus atlikusiais darbininkais <…>“.
LAT pažymėjo, jog „[d]arbus atliekant kito ūkio subjekto darbininkams, pagal bendrą taisyklę būtent šis ūkio subjektas pripažintinas atlikusiu darbus <…>“.
Kadangi buvo nustatyta, jog pats darbus atlikti galėjusių darbininkų pirkimo laimėtojas neturėjo, o darbo jėgą pateikusių subjektų laimėtojas neišviešino, jis „<…> neturėjo pagrindo šiuos darbus deklaruoti kaip atliktus savo jėgomis“.
Visgi, kaip galima spręsti iš LAT pateiktos argumentacijos, vertinimas galėjo būti ir kitoks.
LAT nurodė, jog nagrinėjamu atveju „<…> nėra galimybės nustatyti, ar darbininkai dirbo būdami pavaldūs trečiajam asmeniui ar kitiems ūkio subjektams, kokio pobūdžio bei kokios apimties trečiųjų asmenų darbininkų veiksmais buvo prisidėta prie perkančiosios organizacijos poreikių tenkinimo, todėl ir nėra pagrindo pripažinti tokių kitų ūkio subjektų suteiktų priemonių panaudojimo trečiojo asmens įgyta asmenine patirtimi“.
Galima spręsti, kad tuo atveju, jei būtų įrodyta, kad trečiųjų asmenų darbuotojams tiesiogiai vadovavo ir riziką (įskaitant ir komercinę) už jų atliekamus darbus prisiėmė būtent pirkimo laimėtojas, teismo sprendimas galėjo būti ir kitoks.
Melagystės rangos darbų viešuosiuose pirkimuose nėra nauja ir jau pastaruoju metu LAT nagrinėta tema[7]. LAT nagrinėjamu atveju pateikė ankstesnės teismų praktikos melagingos informacijos pateikimo ir kvalifikavimo tema apibendrinimą, be kita ko, nurodydamas, kad:
Vadovaudamasis šiais principais, LAT nusprendė, jog pirkimo laimėtojas, nurodydamas, kad savarankiškai atliko visus ginčo objektu esančius rangos darbus, pateikė melagingą informaciją.
LAT nurodė, jog, neturėdamas tam reikiamų darbuotojų, savo jėgomis deklaruotos vertės darbų pirkimo laimėtojas atlikti negalėjo, nors teigė tokią patirtį turintis pateikdamas darbų užsakovo jam išduotas pažymas.
Be to, pirkimo laimėtojas pasirinko prieštaringą poziciją ir, būdamas profesionaliu rangos viešųjų pirkimų dalyviu, nedeklaravo, kokiu teisiniu pagrindu vykdydamas ginčo sutartį jis naudojosi trečiųjų asmenų darbininkais.
Atsižvelgdamas į tai, LAT konstatavo, kad „tiekėjas <…> pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, nuslėpė nuo perkančiosios organizacijos aplinkybes apie ankstesniame pirkime statybos darbus vykdžiusius kitus ūkio subjektus, jų perkančiajai organizacijai neišviešino, tokius neteisėtus veiksmus „pridengė“ užsakovės ankstesniame pirkime išduotomis pažymomis apie tinkamą didelės vertės statybos darbų atlikimą savo jėgomis, kurių atitiktis tikrovei įrodinėjimo procese nagrinėjamoje byloje buvo paneigta“.
LAT pažymėjo, jog „[t]eismų praktikoje nereti atvejai, kai viešojo pirkimo sutartis vykdo neišviešinti subtiekėjai, tai nėra joks „naujas veiklos modelis“, bet yra bandymas apeiti teisinį reglamentavimą, pažeidžiant viešųjų pirkimų principus, konkretaus viešojo pirkimo bei sudarytų viešojo pirkimo sutarčių sąlygas“.
Publikaciją parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ partneris, advokatas dr. Feliksas Miliutis.
[1] F. Miliutis, Rangos darbų viešieji pirkimai: grįsti apyvartos reikalavimų subrangovų atliktų darbų verte nebegalima?, https://www.vz.lt/nekilnojamasis-turtas-statyba/2024/06/04/rangos-darbu-viesieji-pirkimai-gristi-apyvartos-reikalavimu-subrangovu-atliktu-darbu-verte-nebegalima#ixzz8hN7Z2A1i.
[2] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-381/2024.
[3] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-381/2024, 45 paragrafas.
[4] Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017 33, 39–41, 46 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-378/2022 61 punktą ir autoriaus publikaciją „Į viešuosius pirkimus – tik su išviešintais subtiekėjais“, https://www.vz.lt/finansai-apskaita/2018/06/18/9179/i-viesuosius-pirkimus–tik-su-isviesintais-subtiekejais.
[5] Žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 67 punktą.
[6] https://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/mp/Statybos_darbu_gaires_2023-07-31.pdf.
[7] Plačiau žr. F. Miliutis „Ar galima meluoti viešuosiuose pirkimuose: pamokos rangos darbų organizatoriams“, https://www.vz.lt/eksperto-atsakymai/2024/03/26/ar-galima-meluoti-viesuosiuose-pirkimuose-pamokos-rangos-darbu-organizatoriams#ixzz8hMz68ImW.
