Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) 2022 m. vasario 3 d. sprendimu patikslino, kada pagal ES viešųjų pirkimų direktyvos[1] nuostatas galima perduoti viešojo pirkimo pagrindu sudarytos sutarties vykdymą naujam tiekėjui.
Pasak ESTT, pagal ES viešųjų pirkimų teisę leidžiama mokumo problemų patiriančiam rangovui perleisti viešųjų pirkimų sutarties vykdymą naujam rangovui.
Švedijos perkančioji organizacija su tiekėju sudarė keletą preliminariųjų sutarčių. Tiekėjas informavo perkančiąją organizaciją apie savo mokumo problemas ir paprašė leidimo sutartis perleisti trečiajam asmeniui. Netrukus po to buvo paskelbtas pradinio tiekėjo bankrotas, o pradinio tiekėjo bankroto administratorius sudarė sutartį su trečiuoju asmeniu dėl minėtų viešojo pirkimo sutarčių perleidimo. Šiam perleidimui perkančioji organizacija pritarė.
Tarp suinteresuotų tiekėjų ir perkančiosios organizacijos kilus ginčui Švedijos teisme, pastarasis kreipėsi į ESTT prašydamas atsakyti į klausimą, ar pagal ES viešųjų pirkimų direktyvos nuostatas galimas toks viešojo pirkimo sutarties perdavimas, kai naujasis rangovas perima tik iš su perkančiąja organizacija sudarytos preliminariosios sutarties kylančias teises ir pareigas, tačiau neperima visos ar dalies pradinio rangovo veiklos, susijusios su šia preliminariąja sutartimi.
ESTT nurodė, jog pirminio tiekėjo nemokumo atveju viešojo pirkimo sutarties vykdymas galėtų būti perduotas naujam tiekėjui tiek tada, jei nemokiu tapusio konkurso laimėtojo veikla bent iš dalies tęsiama, tiek tada, kai ji visiškai nutraukta.
Taigi ESTT patvirtino, jog ES viešųjų pirkimų direktyvos nuostatos suteikia teisę „restruktūrizavimo“ pagrindu pakeisti viešojo pirkimo sutarties šalį ir tokiais atvejais, kai pirminio tiekėjo verslą ar verslo dalį įsigyja kita įmonė.
Dar daugiau, pasak ESTT, viešojo pirkimo sutarties perdavimas ES viešųjų pirkimų direktyvos aspektu prilygintinas verslo ar verslo dalies perleidimui restruktūrizavimo pagrindu.
Lietuvoje teisė be konkurso perleisti viešojo pirkimo sutarties vykdymą – nepagrįstai ribojama?
Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą[2] (VPĮ) viešojo pirkimo pagrindu sudarytos sutarties tiekėją neorganizuojant naujo konkurso galima pakeisti dėl pradinio tiekėjo reorganizavimo, įskaitant jungimą ir skaidymą, atskyrimo ar bankroto procedūros.
Taigi pagal nacionalinę viešųjų pirkimų teisę tiekėjo pakeitimas nurodytu pagrindu yra galimas ir teisėtas tik tada, kada formaliai nelieka pirminio tiekėjo, su kuriuo sudaryta sutartis, tačiau yra kitas tiekėjas, kuris perima visas pradinio tiekėjo teises ir pareigas.
Ankstesnėje VPĮ redakcijoje[3] pagrindas pakeisti viešojo pirkimo sutarties šalį buvo ne tik reorganizavimas (įmonių jungimas ar skaidymas) ar bankrotas, bet ir restruktūrizavimas. Taigi, ankstesnis nacionalinis reguliavimas sutapo su ES viešųjų pirkimų direktyvos nuostatomis[4], pagal kurias pagrindas keisti sutartį, nevykdant naujos pirkimo procedūros, yra juridinio asmens (įmonės) restruktūrizavimas, o ne reorganizavimas.
Kaip minėta, „restruktūrizavimu“ ES viešųjų pirkimų direktyvos požiūriu laikomas ir verslo ar verslo dalies perdavimas, taigi ir viešojo pirkimo pagrindu sudarytos sutarties perdavimas naujam tiekėjui.
Tikėtina, kad dabartinės viešojo pirkimo sutarties šalies keitimą reglamentuojančios VPĮ nuostatos prieštarauja ES viešųjų pirkimų direktyvoje nustatytam reguliavimui, kadangi šis į VPĮ yra perkeltas susiaurinant galimybę keisti viešojo prikimo sutartį nevykdant naujos pirkimo procedūros verslo ar verslo dalies perdavimo (restruktūrizavimo) atveju.
Parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ advokatas, ekspertas Dr. Feliksas Miliutis
[1] Direktyva 2014/24.
[2] Šiuo metu galiojančios redakcijos VPĮ 89 str. 1 d. 4 p. b papunktis.
[3] VPĮ suvestinės redakcijos, galiojusios nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d., 89 str. 1 d. 4 p. b papunktis.
[4] Direktyvos 72 str. 1 d. d p. ii papunktis.
