„Glimstedt“ tapo asociacijos „Crypto Economy Organisation“ n…
Advokatų kontora „Glimstedt“ prisijungė prie asociacijos „Crypto Economy Organisation“. Šis žingsnis atspindi kontoros siekį aktyviai dalyvauti formuo…
Vilniaus šilumos tinklai paskelbė, kad šilumos kaina šildymo sezoną gali išaugti daugiau nei 60 proc., o pagrindinę įtaką šilumos kainų augimui turi didėjančios dujų ir biokuro kainos, kurias diktuoja pasaulinės energijos išteklių rinkos. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija nekomentuoja šio drastiško Vilniaus pareiškimo, Vilnius nebėra asociacijos narys, bet ar pasaulinės energijos išteklių rinkos diktatas pasireiškia ir kituose miestuose?
Pasaulinės energijos išteklių rinkos kainų šuolius sąlygoja teisinio reguliavimo karai, kilę tarpinėje „karalystėje“ arba antrojoje valdžioje, esančioje tarp politikos institucijų įstatymų leidybos ir teismų jurisdikcijos. Valstybės valdžios skirstomos į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę. Demokratijoje atskaitingos politinės institucijos leidžia įstatymus. Teismų jurisdikcija – įstatymais ir teismų sprendimų precedentais riboti rinkos veikėjus ir galimų rezultatų spektrą. Teisinio reguliavimo karuose vyriausybės (antroji valdžia) betarpiškai aplinkosaugoje ir energetikoje lošia su piliečiais, nepelno organizacijomis ir verslo interesais, konkuruojančiais dėl įtakos politiniams vyriausybių sprendimams. Kaip kiekviename kare, čia sunku numatyti tokio informacinio karo dėl žaliosios energetikos kelią ir baigtį.
Atrodytų, kad ES ir valstybių institucijos priėmė trečiąjį Europos Sąjungos (ES) energetikos paketą ir kitus įstatymus, o Diuseldorfo teismas atmetė dujotiekio „Nord Stream 2“ operatorės ieškinį dėl Vokietijos federalinės tinklų agentūros sprendimo neatleisti šio projekto nuo ES dujų direktyvos normų ir valio konkurencijai bei teisingoms kainoms energetikoje. Bet ne, teisinio reguliavimo kare, toje tarpinėje „karalystėje“, kur vyriausybės lošia su energijos vartotojų, žaliosios, anglies, atominės ir dujų energetikos verslo interesais ir įtaka, nėra aišku, kaip ir kada pasibaigs kelias į žaliąją energetiką, todėl energijos kainos sunkiai nuspėjamos.
Reguliaciniame interesų kare, pavyzdžiui, Rusijos žvalgybos agentūros slapta finansuoja ir dirba su Europos aplinkosaugininkais kompanijose prieš skalūnų naftą ir dujas, kad išlaikytų ES priklausomybę nuo Rusijos dujų, taip dar 2014 birželio 19 d. pareiškė NATO generalinis sekretorius. Kare mano priešo priešas yra mano draugas, gal todėl aplinkosaugininkai priima finansavimą ir iš nedemokratiško ir iškastinio kuro pajamomis besiremiančio režimo. Dėl kieno įtakos J. Bideno administracija nusprendė sustabdyti tolesnį naftotiekio tarp Kanados ir JAV „Keystone“ tiesimą, kas padidino pasaulines naftos kainas? Ar JAV nėra aplinkosaugininkų ir pasaulinių naftos eksportuotojų sąjungos? Šio reguliacinės įtakos vyriausybėms karo pasekmė – drastiškai išaugusios energijos kainos. Kol vyriausybės loš su vartotojų, žaliosios, anglies, atominės ir dujų energetikos verslo interesais, tol energijos kainų pikai neišvengiami, be to, aukštos naftos ir dujų kainos stimuliuoja atsinaujinančią energetiką, kas visai tinka negailestingame interesų kare. Kada aplinkosaugai ir energetikai pavyks išeiti iš revoliucinės ar karo būklės į evoliucijos būseną?
Alternatyva evoliuciniams santykiams, reguliaciniams karams ir stambiems ir masiniams lošimams su interesų įtaka politiniams sprendimams yra Vyriausybės sumažinimas arba „Reigonomika“, pagal kurią „Labiausiai bauginantys žodžiai anglų kalba yra šie: aš esu iš vyriausybės ir esu čia, kad padėčiau“, – sakė JAV prezidentas Ronaldas Reiganas. Lietuvos konservatorių ir liberalų Vyriausybei „Reigonomika“ galėtų būti ideologiškai nesvetima ir galima, nes kol kas valstybinės energetikos statybos Elektrėnuose ir Vilniuje pavyzdžiai neįkvepia optimizmo.
Vilniuje su Vyriausybės, ES fondų ir žaliosios energetikos finansinio dopingo pagalba nuo 2016 m. pradėtas 345 mln. eurų elektrinės projektas valstybinės „Lietuvos energijos“ jėgomis dabar AB „Ignitis grupė”, elektrinę už 178,29 mln. eurų statė „Steinmuller Babcock Environment“ su „Budimex“, o biokuro deginimo įrenginius ir tiekimo infrastruktūrą už 149,65 mln. eurų statė „Rafako“, tačiau vėluojantis projektas iki šiol nebaigtas, o Lenkijos katilų gamybos bendrovė „Rafako“ restruktūrizuojama. Lietuvos Respublikos Prezidentas neturi kam energetikoje įteikti Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiaus už sėkmingą valstybės strateginių projektų įgyvendinimą, kadangi du didžiausi Lietuvoje nauji 215 MW biokuro katilai Vilniuje nepaleisti, tad belieka pasidžiaugti, kad turime suskystintų gamtinių dujų terminalą elektrai ir šilumai gaminti. Nauji Ignitis 215 MW biokuro katilai nedirba, nes konkursų taktika nepakankamai toli nuėjo nuo sovietinio stiliaus „jėgos / pergalės“ derybų link „win / win“ derybų. Nugalėtasis „Rafako“ restruktūrizuojamas, o „dvikovą“ laimėjęs „Ignitis“ nesidžiaugia tos pergalės rezultatu. Lyg to būtų maža šiame reguliaciniame kare Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketina apie 30 mln. eurų sumažinti „Ignitis grupės“ EBITDA per metus, o „Bank of America Merrill Lynch“ stebinti „Ignitis grupės“ akcijas, pakoregavo jos įvertį ir rekomendaciją pakeitė į „Parduoti“ kai dujų kainos kyla. Gal tai pagaliau bus ženklas, kad laikas užbaigti reguliacinius interesų karus su tikslu nugalėti kitą derybų šalį, o pradėti skatinti „win / win“ derybų taktiką aplinkosaugoje, energetikoje ir viešuosiuose pirkimuose.
Savo ruožtu municipaliniai Vilniaus šilumos tinklai ir toliau yra priklausomi nuo pasaulinių dujų kainų ir valstybinės AB „Ignitis grupė“, kai tuo tarpu Kauno, Klaipėdos ir kiti šilumos tinklų vartotojai naudojasi konkurencijos šilumos gamyboje privalumais, įrengtais biokuro ir atliekų deginimo įrenginiais, kurie nepaiso pasaulinių dujų kainų. Jeigu pavyktų suderinti ilgalaikį nacionalinį susitarimą dėl miškų ir jame numatyti biokuro rinką, šiokį tokį nacionalinį biokuro rezervą bent trumpalaikiams dujų kainų pikams amortizuoti, tai išvengtume tiesioginės pasaulinės energijos išteklių rinkos diktato, o mišką panaudotume tinkamiausiu būdu ir išvengdami reguliacinio „interesų karo“ tarp vartotojų, aplinkosaugos, medienos pramonės, biokuro gamintojų ir pirkėjų. Jeigu pirmoji valdžia priims įstatymus platesnio nacionalinio susitarimo pagrindu, o antroji valdžia įsiklausys į aplinkos ir energetikos inžinierių nuomonę, tai emocijų–interesų pagrindu šokinėjančios pasaulinės energijos išteklių rinkos Lietuvoje bus tinkamai racionaliu protu amortizuotos panaudojant ir (SGD) laive-saugykloje „Independence“ anksčiau žemesnėmis kainomis nupirktas dujas.
Publikacijos autorius asocijuotasis partneris, advokatas Mindaugas Jablonskis.