Leidimą bankrutuoti gali gauti tik toks fizinis asmuo, kuris į keblią padėtį pateko elgdamasis sąžiningai. Spręsdamas, ar leisti skelbti bankrotą, teismas turi atsižvelgti į asmens išsilavinimą, patirtį bei elgesį jau susidarius skolai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pabrėžė, kad skolininko sąžiningumą reikia įvertinti dviem aspektais: ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, o vėliau – ar tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Teismas nurodė, kad sprendžiant, ar asmuo į keblią padėtį pateko elgdamasis sąžiningai, reikia įvertinti ir jo asmenybę – išsilavinimą, asmens amžių, patirtį ir pan. Tai pirmasis LAT sprendimas bylose dėl fizinio asmens nemokumo.
Kreditoriai turi paneigti
„Teismo sprendimas reiškia, kad ir dėl neatidumo atsiradęs asmens nemokumas gali būti pripažintas sąžiningu, – komentuoja Audrius Žvybas, advokatų kontoros „Glimsted“ advokatas. – Tačiau jei fizinis asmuo sąmoningai leidžia susidaryti skoloms, tikėdamasis, kad kreditorių reikalavimai bus nurašyti, jis elgiasi nesąžiningai ir bankroto byla jam negali būti keliama.“ Atsisakyti skelbti fizinio asmens bankrotą galima ir tuomet, jei jis elgėsi pernelyg pasyviai, nesiekė pagerinti finansinės savo padėties ar klimpo į dar didesnes skolas. LAT pabrėžia, kada daroma prielaida, jog skolininkas elgiasi sąžiningai. Kreditoriai gali šį teiginį paneigti. Jei teismui kyla abejonių dėl asmens sąžiningumo, teismas taip pat privalo būti aktyvus ir pats surinkti papildomų įrodymų arba įpareigoti fizinį asmenį pateikti visus bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus.
Dirbti neskubėjo
Minėtoje byloje buvo keliamas klausimas, ar aplinkybės, kad skolininkė ilgą laiką neturi darbo, gyvena vien iš socialinių pašalpų, atmetė beveik 20 Darbo biržos pasiūlymų, įrodo, kad ji elgiasi nesąžiningai. LAT paaiškino, kad teismai turi įvertinti, ar asmuo vengia dirbti, ar tokią būklę lemia nuo jo nepriklausančios aplinkybės. Reikia įvertinti, ar jo nedarbą lėmė asmeninės skolininko savybės (išsilavinimas, darbo patirtis, šeiminė padėtis ir pan.), ar darbdavių keliamų reikalavimų ypatumai, ar pats asmuo sąmoningai nedirba.
Teismams tokiose bylose reikia atsižvelgti ir į darbo užmokestį, kurį skolininkas gautų pasinaudojęs darbo pasiūlymu, kokią įtaką tai darytų jo mokumui.
LAT pabrėžia, kad fizinio asmens bankrotas nereiškia „besąlyginio asmens atleidimo nuo skolų ir pirmiausia yra skirtas keisti tolesniam asmens elgesiui“. Iškėlus bankroto bylą, turi būti subalansuotos asmens pajamos ir išlaidos – už tai atsakingas bankroto administratorius. Nustačius, kad asmuo nevykdo savo prievolių, administratorius turi kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo. Anot p. Žvybo, asmens sąžiningumą rodo ir tai, kaip jis elgiasi su savo turtu. Jeigu jo turtas neatitinka dabartinių jo pajamų, asmuo turi dalį jo parduoti ar išnuomoti. Jeigu jis neranda darbo, jis turi stengtis pakeisti savo kvalifikaciją.
Plačiau: http://vz.lt/article/2014/12/16/issilavinimas-gali-sutrukdyti-bankrutuoti#ixzz3O8yLvu5D
