Nors retas nustemba, išgirdęs apie turgavietėje atliktą policijos reidą ir konfiskuotas žinomų prekių ženklų avalynės ar rūbų klastotes, interpretacijų apie tai, kas yra leidžiama, o kas jau yra kito asmens intelektinės nuosavybės pažeidimas, tenka girdėti įvairių. Išties, tokie faktai kaip etiketės buvimas, vieta, kurioje prekės yra parduodamos (ar tai yra fizinė ar elektroninė parduotuvė, ar turgavietė), pardavėjo teisinė forma (ar prekes parduoda fizinis asmuo, ar seniai veikianti įmonė), ar prekės ženklo žinomumas neturi lemiamos reikšmės.
Intelektinės nuosavybės pažeidimus mados prekių srityje sąlyginai galima skirstyti į dvi grupes:
Klastotės gali pažeisti ne vieną intelektinės nuosavybės teisę
Kalbant apie pirmąją grupę, kai yra gaminami rūbai, avalynė, aksesuarai ar kiti gaminiai, neteisėtai kopijuojant, naudojant kitų asmenų intelektinę nuosavybę, dažnai intelektinė nuosavybė yra suprantama per siaurai. Paprastai nekyla abejonių, kad dizainerio ar kito gamintojo pavadinimas yra saugomas prekių ženklas ir jo naudojimas be leidimo yra pažeidimas. Tačiau ne visada įvertinama, kad prekių ženklų apsauga taikoma žymiai platesniam ratui elementų. Europos Sąjungoje ir Lietuvoje kaip prekių ženklai gali būti saugomi:
Aprangos ir avalynės gaminių srityje taip pat gali būti taikoma ir kitų intelektinės nuosavybės teisių apsauga, pavyzdžiui:
Todėl rūbų ar avalynės kūrėjas ar gamintojas gali apsaugoti viso gamino ar atskirų jo elementų vaizdą, formą, spalvas, pavadinimus, o kitam asmeniui, be leidimo gaminančiam tapačius ar klaidinančiai panašius gaminius, savo reikalavimą nutraukti neteisėtus veiksmus gali grįsti ne viena intelektinės nuosavybės teise.
Teisėtų gaminių neteisėta prekyba
Net ir tais atvejais, kai prekės iš tiesų yra pagamintos teisėtai, paženklintos ir su etiketėmis, ne visada prekyba jomis gali būti teisėta.
Prekių ženklų teisinėje apsaugoje yra taikoma ženklo savininko teisių pasibaigimo taisyklė, pagal kurią ženklo savininkas negali uždrausti kitiems asmenims žymėti ženklu prekes, kurios jo paties sutikimu yra pažymėtos ir išleistos į Europos Sąjungos rinką. Pavyzdžiui, „Chanel“ išleidus į Prancūzijos rinką produktus (pardavus juos Prancūzijoje tiesiogiai ar per platintojus), kitas asmuo juos gali perparduoti Lietuvoje ir taip nepažeis „Chanel“, kaip prekių ženklo, savininko teisių.
Tačiau kitokia situacija yra tais atvejais, kai prekes gamintojas yra išleidęs į kitą rinką nei ES, pavyzdžiui, parduoda Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur jos yra nuperkamos ir perparduodamos Lietuvoje be atskiro gamintojo (teisių turėtojo) sutikimo. Tokie atvejai yra vadinami paraleliniu importu (angl. parallel import) arba pilkomis prekėmis (angl. grey products). Yra įvairių nuomonių dėl tokios prekybos teisėtumo ir kiekvieną atvejį reikėtų nagrinėti atskirai. Tačiau kaip bendra taisyklė, kadangi prekės buvo išleistos į rinką už ES ribų, minėta ženklo savininko teisių pasibaigimo taisyklė neturėtų būti taikoma ir ženklo savininkas gali ginčyti tokią prekybą.
Todėl prekių, už mažesnę kainą pirktų užsienio išparduotuvėse (angl. outlet) ar kitur, perpardavimas Lietuvoje tam tikrais atvejais gali būti pažeidžiantis prekių ženklo savininko teises.
Kokios galimos pasekmės?
Dėl klastočių gamybos, laikymo ar platinimo gali kilti administracinė ar baudžiamoji atsakomybė, suklastotos prekės konfiskuojamos ir sunaikinamos.
Taip pat visais atvejais, kai yra pažeidžiamos kito asmens intelektinės nuosavybės teisės, teisių turėtojas gali reikalauti atlyginti jo patirtus nuostolius, taip pat ir atstovavimo išlaidas, nutraukti neteisėtą prekybą.
Publikaciją parengė Giedrė Rimkūnaitė-Manke, intelektinės nuosavybės, technologijų, žiniasklaidos ir komunikacijų, duomenų apsaugos praktikos vadovė, projekto „Glimstedt jaunam verslui“ iniciatorė.
