Grynais gaunamų sumų deklaravimas – advokatė Rūta Sriubaitė

Nuo 2013 m. sausio 1 d. mokesčių administratorius juridiniams asmenims ir ūkinę komercinę veiklą vykdantiems fiziniams asmenims iki vienų metų gali uždrausti atsiskaityti grynais pinigais su juridiniais asmenimis ir verslu užsiimančiais fiziniais asmenimis. Įmonė tokio nurodymo sulaukti, jeigu jos vadovas buvo nubaustas dėl:
1. Apgaulingo ar aplaidaus apskaitos tvarkymo.
2. Nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo (realizavimo).
3. Nelegalaus darbo.
4. Darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimo.
5. Piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimo.
6. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo.
Sankcijų įmonė gali sulaukti, jeigu teistumas dėl pirmiau minėtų pažeidimų nėra išnykęs arba nuo dienos, kurią pasibaigia administracinės nuobaudos vykdymas, nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.
Rūta Sriubaitė, advokatų kontoros „Bernotas & Dominas GLIMSTEDT“ advokatė, teigia, kad tokio nurodymo įmonė taip pat gali sulaukti, jeigu patikrinimo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra  pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius.
„Tai buvo rimtas mokesčių administratoriaus ginklas, – teigia advokatas Mindaugas Palijanskas, – tokių sankcijų įmonė ar prekeivis gali sulaukti ir neiššdavęs vieno čekio“. Jis atkreipia dėmesį, kad su įmonėmis, kurioms toks nurodymas bus duodamas, gali kilti ginčų dėl darbuotojų atsiskaitymų grynaisiais komandiruočių metu.
Evaldo Lukausko, advokatų kontoros asocijuotos su UAB „Deloitte Lietuva“ , advokato nuomone, VMI neturėtų būti suteikta teisė uždrausti atsiskaitinėti grynaisiais pinigais, kai įmonės patikrinimas dar nebaigtas.
„Pirešingu atveju gali pasitaikyti nemažai atvejų, kai įmonės veikla dėl tokių nurodymų bus sutrikdyta, ji patirs didelių nuostolių“, – komentuoja p. Lukauskas.
Įstatyme numatyta ir daugiau apribojimų dėl atsiskaitymo grynais pinigais. Nuo 2013 m. sausio 1 d. Lietuvos gyventojas vieną kartą per kalendorinius metus privalės pateikti mokesčių administratoriui informaciją apie sandorius, kurie atitinka visas šias sąlygas:
1)Gyventojas pagal sudarytus sandorius gauna lėšų (įskaitant pasiskolintas) iš fizinių arba užsienio juridinių asmenų  (toliau – asmuo).
2)Asmens gyventojui per vienus kalendorinius metus grynaisiais pinigais sumokėta suma pagal vieną sandorį arba pagal keletą su tuo pačiu asmeniu sudarytų sandorių viršija 50.000 Lt.
3)Sandoriai nėra notarinės formos.
4)Gyventojas pagal sandorius negauna pajamų, kurios mokesčių administratoriui yra deklaruotos kitų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka.
„Tie asmenys, kurie ir taip neturi per daug pinigų, turės dar didesnių problemų, o tie kurie pinigų turi, pasamdys konsultantus,“ – valstybės kovą su šešėline ekonomika komentuoja p. Palijanskas.
 
Pagal dar vieną 2013 sausio 1 d. įsigaliosiantį pakeitimą mokesčių administratorius galės nustatyti mokestinę prievolę pagal paskutinią pateiktą mokesčių deklaraciją, jeigu mokesčių mokėtojas vėluoja pateikti deklaracijas.
Ponia Sriubaitė pažymi, kad mokesčių administratorius siekia, kad deklaracijos nepateikimas nestabdytų mokestiėns prievolės vykdymo. Advokatė atkreipia dėmesį, kad anksčiau ar vėliau mokesčių mokėtojas turės pateikti ir pavėluotą deklaraciją.
„Mokesčių administratorius nori palengvinti sau darbą – dabar jis deklaracijos nepateikusiai skolingai įmonei netikrindamas galės skirti turto areštą“,  – teigia p. Palijanskas.
Anot p. Lukausko, pasitaiko atvejų, kai mokesčių mokėtojas dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių nespėja pateikti deklaracijos, todėl vertėtų nustatyti vieno mėnesio terminą, po kurio taikomos minėtos sankcijos.

Paainkstina išieškojimą
Nuo 2013 m. sausio 1 d. paankstinama mokestinės nepriemokos išieškojimo data.
Dabar mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti mokesčių mokėtojo deklaruotus bei patikrinimo metu papildomai apskaičiuotus mokesčius praėjus 20 dienų po mokesčių įstatymuose nustatytų šių mokesčių sumokėjimo terminų.

„Bernotas & Dominas GLIMSTEDT“ advokatė R.Sriubaitė  sutinka su įstatymo rengėjais, kad nors mokesčių mokėtojui jo mokestinė prievolė  aiški, be to, nemokėdamas mokesčio jis pažeidžia atitinkamo mokesčio įstatymo reikalavimus, tačiau mokesčių administratorius neturi teisės pradėti išieškojimo nedelsiant po mokesčio sumokėjimo termino pabaigos. Toks reglamentavimas neskatina mokesčių mokėtojų laiku vykdyti savo mokestines prievoles,  pailgėja mokestinės nepriemokos išieškojimo procesas.
Pakeitimu nustatyta, kad teisė išieškoti deklaruotus bei patikrinimo metu papildomai apskaičiuotus mokesčius atsiranda kitą dieną po mokesčių įstatymuose nustatyto šių mokesčių sumokėjimo termino pabaigos.

Atleis nuo delspinigių
Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai įtvirtinta galimybė atleisti mokesčių mokėtoją nuo apskaičiuotų, bet nesumokėtų (neišieškotų) palūkanų, padidintų palūkanų, palūkanų delspinigių .

Taip pat panaikinta sąlyga, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimo terminą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik tuomet, jeigu mokesčių mokėtojas kartu su prašymu pateikia dokumentus, pagrindžiančius, kad turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį.
Šiuo pakeitimu siekiama paspartinti sprendimų dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo  (išdėstymo) priėmimą ir sumažinti mokesčių mokėtojų administracinę naštą.
 
Autorius: Vytautas V. Žeimantas
Šaltinis: Verslo žinios, 2012 07 30, psl.14
Užsisakykite svarbiausias naujienas